Sigitas STASAITIS
Mes, lietuviai, ko gero, esame beviltiški bambekliai. Keiksnojome gegužę, kad šalta, peikėme birželį, kad lietingas. Pagaliau sulaukėme vidurvasario šutros, tačiau vėl negerai - daugelis burnojame, jog per karšta! Deja, šutra mūsų nuomonės neklausia, visus vienodai spaudžia prie žemės, net naktį prakaitas muša. Mūsų šalis - šiaurėje, tad prie tokių karščių nesame pratę. Kelintą dieną saulei žeme ritinėjantis, "Kranklys" išskrido išsiaiškinti, kam per karščius blogiausia. Be to, buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės ginasi nuo šutros, nors daugelis praradęs atmintį.
"Kranklio" korespondentas visą dieną sukiojosi po kaitra alsuojančius miestus, kad surastų, kam per šutrą blogiausia. Pirmiausia jis užsuko į valstybines įstaigas. Visur stebėtinai daug kabinetų užrakinta. Ant kai kurių durų pakabinti rašteliai "Vedėjas atostogauja", ant kitų užmiršta net tuo pasirūpinti. Tapo aišku, kad valdiškose įstaigose per karščius tikrai ne blogiausia. Atostogos - pagal grafiką, niekam negaila, net jei didesnė pusė tarnautojų atostogauja paralyžiuodama įstaigos darbą.
Privačių firmų bei kontorų inteligentams kiek prasčiau. Paralyžiuoti veiklos jiems neleidžia savininkas, tad daugelis dirba džiaugdamiesi, jei per vasarą poilsiui susidaro savaitėlė ar dvi. Likusią atostogų dalį tenka imti niūriuoju metų laikotarpiu.
- Manęs darbdavys paklausė, ar mėgstu šiltą degtinę bei prakaituotas moteris. Aišku, atsakiau, jog nepakenčiu. Tai bosas man pasakė, kad atostogausiu gruodį, - pasakodamas korespondentui, kodėl neina atostogų, porino vienos mažos provincijos dizaino firmos pažįstamas kompiuterininkas. - Tačiau aš nesiskundžiu, nes vidurvasarį užsakymų turime mažai, algą moka neblogą, o svarbiausia - mūsų kontoroje yra kondicionierius. Tik tu ginkdie nerašyk ne tik mano vardo, bet ir firmos pavadinimo. Žinai, jei bosas perskaitys, kad vasarą mažai darbo...
Paslampinėjus po parduotuves greitai išaiškėjo, jog pardavėjoms karštymetis - tikrai sunkus metas. Daugelyje net pačių didžiausių prekybos centrų tvanku, ten įrengtos ventiliacijos sistemos nepajėgia atvėsinti oro. Negana to, pirkėjų visą dieną daug, nes daugelis žmonių atostogauja ir nesibaigiančia minia drožia pirkti šalto alaus ar ledų.
- Kaip mes aušinamės? - liūdnai nusišypsojo dailutė "Maksimos" pardavėja. - Kai išsėdi kelias valandas be pertraukos kasoje, nes nėra kas išleidžia į tualetą, tuomet supranti, jog didžiausia mūsų problema - visai ne karštis. Kai daug darbo, visus metus vienodai karšta ir bloga. Tik nerašykit mano vardo, nes dar atleis, tuomet turėsiu prakaituoti eilėje prie Darbo biržos!
Pasukome į užmiestį galvodami, jog, ko gero, per karščius blogiausia žemdirbiams. Tačiau keli pakalbintieji atšovė, jog ir jiems karštis - ne sunkiausia problema.
- Nuo šutros galima gintis per patį karštymetį pagulint po medžiu ir ilgiau vakare padirbant ar rytą anksčiau atsikėlus, - pasakojo žemdirbiai. - Tai mes, kaimiečiai, sugalvojome, kad šiluma kaulų nelaužo. Štai kai žiemą šaltis suriečia į ožio ragą - po medžiu nepasislėpsi!
Grįždamas namo korespondentas stabtelėjo prie triūsiančių kelininkų. Ir neapsiriko.
- Atspėjai! Ko gero, per karščius mums sunkiausia, - pripažino vyrai oranžinėmis liemenėmis. - Šiandien dar nieko, tik žemes kapstom, tačiau kai per pačią šutrą reikia triūsi ant ką tik išlieto derva garuojančio asfalto, jautiesi lyg tikrame pragare. - Et, sovietmečiu, būdavo, mums statinę giros atridendavo! Dabar gaivinamės vandeniu iš butelio. Vanduo greitai sušyla, plempi jį lyg kokį šlapimą... Aišku, mieliau atsigertume alaus, bet vienu buteliu troškulio neįveiksi, o už kelis butelius gali akimirksniu išlėkti iš darbo.
"Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją" - byloja išmintingas patarimas. Prišaukti debesų ar lietaus nė vienas nemokame, tad belieka prisitaikyti ir įvairiais būdais gaivintis. Geriausiai per karščius atgaivina maudynės, todėl laimingiausi - galintieji sprukti iš miesto ir įsikurti ant upės ar ežero kranto. Tačiau besimaudant tyko net keli pavojai. Šiltame vandenyje greitai prisiveisia žmogaus žarnynui žalingų mikrobų. Ne vienas besimaudantysis, netyčia gurkštelėjęs vandens, po to baigia nusividuriuoti...
Nėra dienos, kad karštymečiu besimaudantieji neskęstų. Dauguma tokių - neblaivūs. Štai prieš kelias dienas nuskendo net 14. Dabar, kai katastrofiškai aplaupytas biudžetas, skęstančiųjų gelbėjimas iš tikro tapęs pačių skęstančiųjų reikalu - iš už minimumą pasamdytų gelbėtojų naivu tikėtis kokybiškos pagalbos. Pavyko sužinoti, jog prie Šiaulių nuskendus vienam girtam drąsuoliui, pliažo gelbėtojai pasirūpino iki atvykstant ugniagesiams-narams nardydami surasti skenduolio kūną ir dugnu nutempti už plūdurų. Skenduoliui juk tas pat, kurioje dugno vietoje voliotis, o už 400 litų pasamdytas gelbėtojas išvengė didelių nemalonumų. Trečias pavojus - saulės smūgis. Lietuviai - taupūs žmonės. Jei jau tautietis atvėrė piniginę važiuodamas prie vandens, tai tūlas bandys savo kūnu sugerti visus saulės spindulius. Išlošia apkūnieji - už tas pačias kelionės išlaidas jie nudega gerokai didesnį odos plotą nei sudžiūvėliai. Kas, kad nušutinta oda nusineria - po atšokusiąja visada yra puiki nauja.
O kaip gelbėtis nuo karščio? Korespondentas pakalbino medikus, tačiau jie vis kartoja senas seniai visiems žinomas tiesas: saulėkaitoje prisidengti galvą kepure, jei leidžia širdis bei inkstai, gerti daug skysčių, bet tik ne alkoholio, įkaitusiame kambaryje padžiauti sudrėkintą paklodę ir t. t.
Žurnalistą netikėtai nušvietė mintis - kas geriau nusimano apie karštį, jei ne pietiečiai! Arbūzus į Rygą vežantį ir Lietuvoje stabtelėjusį azerbaidžanietį Jusufą "Kranklio" klausimas tik prajuokino:
- Kur jūs Lietuvoje radote karštį? Čia dabar tik šiaip sau šilta. Kai pas mus sušyla iki 40 laipsnių, visi geriame karštą arbatą! Troškulį, beje, geriausiai malšina žalioji arbata. Na, maukiame ir daug paprasto ar mineralinio vandens, tik būtinai be burbuliukų. Kodėl? Išgėręs penkis litrus gazuoto vandens vakare taptum didžiausiu šalies perdalium.
Sinoptikai žada, jog kaitra greitai atsitrauks. Tačiau negi galima tikėti šiais nepatikimais piliečiais?
Autoriaus nuotr.
Sušilusiame vandenyje prisiveisia begalės mikrobų, tačiau ne bacilai išgąsdinti tautiečius, net mūsų vaikus!
( karsta-1. jpg );
Per šutrą ko gero blogiausia kelininkams - liedami asfaltą jie jaučiasi lyg pragare.
( karsta-2. jpg, karsta-3. jpg, karsta-4. jpg );
Pietiečiai siūlo gaivintis tik arbata bei būtinai negazuotu vandeniu.
( karsta-5. jpg );
Jei nesi "saldainiukų" gaunantis teisėjas, teks vėsintis ant smėliuko ar pievelės.
( karsta-6. jpg, karsta-7. jpg );
Visas pardavėjas nervina minios ištroškusių pirkėjų.
( karsta-8. jpg );
Palangoje retai pamatysi protingai besielgiantį žmogų, nenorintį sugerti visų spindulių.
( karsta-9. jpg );
Kai šuniškai karšta, karšta net šunims.
( karsta-10. jpg )
