Nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, tačiau dažnai gyventojai prašo pakomentuoti šio įstatymo reikšmę bei gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2012 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas deklaravimo įstaigai, taip pat melagingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tokius pažeidimus, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų.
Kauno rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininkė Vilma Venclovienė atsakė į dažniausiai pateikiamus klausimus.
KUR IR KADA REIKIA KREIPTIS DĖL GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO
Lietuvos Respublikos piliečiai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos Migracijos skyriuje, poskyryje, grupėje ar pasų poskyryje.
Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gyvenamąją vietą deklaruoja tik teritorinės policijos įstaigos Migracijos skyriuje, poskyryje ar grupėje (toliau - Migracijos tarnyba).
Asmenys, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, per 7 dienas privalo deklaruoti atvykimą į naują gyvenamąją vietą. Išvykimą iš gyvenamosios vietos per 7 dienas privalo deklaruoti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos išvyksta ilgiau nei šešiems mėnesiams.
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI DEKLARUOJANT GYVENAMĄJĄ VIETĄ
Deklaraciją Migracijos tarnyboms asmeniškai pateikia asmenys, deklaruojantys savo gyvenamąją vietą. Jeigu asmenys nepilnamečiai, dokumentus turi pateikti tėvai arba vienas iš jų. Asmenų, kuriems nustatyta globa, dokumentus Migracijos tarnybai pateikia globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas.
Gyvenamosios vietos adresas - pagrindinė gyvenamoji vieta, t.y. namas, butas ar kita patalpa (gali būti teisiškai neįregistruota kaip gyvenamoji patalpa, bet priklausanti asmeniui nuosavybės teise).
Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, Migracijos tarnybai turi pateikti:
1. Atitinkamą nustatytos formos užpildytą deklaraciją (išduodama Migracijos tarnyboje).
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
3. Dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą ir šių dokumentų kopijas (Valstybės įmonės Registrų centro išduotos pažymos, pažymėjimai, išrašai).
4. Gyvenamosios patalpos savininko (būtinai ir bendraturčių) ar jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja pats savininkas).Gyvenamosios patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo sutikimą deklaracijoje gali įrašyti atvykę į Migracijos tarnybą, o jeigu savininkas neatvyksta, tai jo (bendraturčių) sutikimą gali patvirtinti notaras arba seniūnas.
5. Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jeigu asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas ar kitas teisėtas atstovas.
6. Migracijos tarnybai paprašius - kitus dokumentus (pvz., žemės nuosavybės dokumentus, įgaliojimus ir t. t.).
Valstybės rinkliava už gyvenamosios vietos deklaravimą nenustatyta.
DOKUMENTAS, PATVIRTINANTIS DEKLARUOTĄ GYVENAMĄJĄ VIETĄ
Gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu ir tik jam asmeniškai Migracijos tarnyba išduoda pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu. Pažyma yra išduodama, kai asmuo yra laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą (2 litai). Jeigu asmuo įstatymų ar kitų teisės aktų tvarka atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos, jis turi pateikti dokumentą, patvirtinantį atleidimo aplinkybes.
Asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo, kuris neturi gyvenamosios patalpos arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali jos deklaruoti.
Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukia savivaldybės, kurioje toks asmuo gyvena, teritorinės policijos įstaigos Migracijos tarnyba arba pasų poskyris, gavęs nustatytos formos piliečio prašymą.
