Dėl stiprių nugaros skausmų kaunietė Nijolė L. net dvi savaites nepakilo iš lovos. Nors po didelių medikamentų dozių bei fizioterapijos procedūrų skausmas kiek aprimo ir moteris jau gali vaikščioti, tačiau medikų prognozės nieko gero nežada. Jų teigimu, skausmas, kurį sukėlė kaulinės stuburo ataugos, dirginusios nervų šakneles, moterį lydės visą likusį gyvenimą. Tačiau tokių kaip Nijolė - daugybė. Gydytojų neurologų nuomone, apie 75-80 procentų žmonių per savo gyvenimą patiria įvairių stuburo vietų - kaklo, nugaros, juosmeninės ar kryžminės dalies - negalavimų ir tiktai nedaugelis niekada nesiskundė nugaros skausmais.
Nugaros skausmas dažnai vadinamas XXI amžiaus epidemija. Jį sukelia ne viena priežastis. Kaip teigia neurologas, manualinės terapijos gydytojas Eduardas Jemecas, šių skausmų šaltinis - stuburas. Stuburą sudaro slanksteliai, juos jungiantys tarpslanksteliniai diskai ir tarpslanksteliniai sąnariukai, kuriuos jungia stiprūs raiščiai, daugybė įvairaus dydžio bei ilgio raumenų. Nugaros skausmai skirstomi į pavojingus ir nepavojingus. Nepavojingas, arba vertebralinis, skausmas jaučiamas aplink stuburą - maudžia nugarą, sprandą, kaklą, juosmenį ar kryžkaulį. Skausmas atsiranda dėl neatsargaus judesio arba dėl ilgai trunkančios nepatogios stuburo padėties (pavyzdžiui, kai žmogus susikūprinęs ilgai sėdi prie kompiuterio ir nekontroliuoja savo padėties). Kuomet raumenys ir sąnariai ilgai būna nejudrūs, kyla įtampa, kuri virsta skausmu. Toks skausmas yra lengviau įveikiamas ir nepavojingas.
Pavojingas, arba ekstravertebralinis, - tai toks skausmas, kuris iš nugaros pereina į rankas, kojas. Jį sukelia disko išsigaubimas, pasislinkimas, įplyšimas, netinkamoje vietoje susiformavusios kaulinės ataugos, dirginančios nervų šakneles. Nenumalšintas skausmas išsekina žmogų, sutrikdo jo imuninę sistemą, sukelia nuolatinę nervinę įtampą, depresiją. Kita vertus, skausmas informuoja apie gresiantį pavojų, todėl jo jutimas yra lyg apsauga nuo pažeidimo.
Dėl ko gali kilti tokie negalavimai? Gydytojos Vaivos Maleckienės teigimu, jauni žmonės netausoja stuburo tol, kol nepajunta skausmo. Dėl netaisyklingo sėdėjimo pradeda vystytis stuburo iškrypimai. Pirmiausia taip būna vaikams, kurių nugaros raumenys silpniau išsivystę. Dėl blogos laikysenos ar netinkamos (per aukšto kulno) avalynės juosmeninė stuburo dalis per daug išlinksta į priekį, pilvo link. Jeigu toks žmogus miega ant pilvo, jo juosmuo dar labiau išsilenkia į priekį ir stuburas visiškai nepailsi. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į taisyklingą padėtį miegant, nes tik gulint stuburas yra horizontalioje padėtyje ir pailsi. Dienos metu, nesvarbu, ar mes stovime, sėdime ar vaikštome, stuburas, veikiamas gravitacinės jėgos, tarsi "susmunka" nuo 1,5 iki 2,5 centimetro ir būtent vakare sustiprėja nugaros skausmai. Pati tinkamiausia padėtis miegoti - ant šono, nesusirietus į "kamuoliuką". Svarbu, kad smakras nebūtų prilenktas prie krūtinės, abi kojos nesuriestos. Tam reikėtų pasirinkti žemą, plokščią pagalvę, kuri remtųsi į peties kraštą. Dar geriau būtų specialios ortopedinės pagalvės, kurios turi pakilimą, neleidžiantį smakrui palinkti prie krūtinės. Svarbiausia, kad miegant tokioje padėtyje išsitiesia visas stuburas, atsipalaiduoja sprando ir pečių raumenys. Svarbu ir čiužinys. Jis turi būti neįdubęs, ne per kietas ir ne per minkštas, gerai prisitaikantis prie nugaros formos.
Vėliau, metams bėgant, atsiranda ir kitokių stuburo pakitimų. Tai pirmiausia spondiloartrozė ir osteochondrozė bei tarpslankstelinių diskų pažeidimai. Senstant diskai praranda elastingumą, yra traumuojami. Skausmas kyla tada, kai išsigaubęs diskas ar kaulinė atauga spaudžia nugaros smegenis gaubiantį maišą, dirgina nervų šaknelę. Neįsisenėjusį skausmą lengvai pavyksta numalšinti, o negydant skausmas išplinta, stiprėja, sukelia aplinkinių raumenų įtampą, kuri dar labiau padidina skausmą. Toks nuolatinis, erzinantis skausmas neretai sutrikdo emocinę ir psichinę pusiausvyrą.
Gydymo principai
Tokiais atvejais svarbiausia numalšinti skausmą. Pirmiausia skiriama vaistų nuo uždegimo, kurie ne tik malšina skausmą, bet ir šalina jo atsiradimo priežastį - uždegimą. Vaistai, jų dozės ir gydymo kursas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pažeidimą ir skausmo intensyvumą. Kad būtų galima kuo greičiau pasiekti gerų gydymo rezultatų, labai svarbu tuo pačiu metu atlikti ir fizioterapijos procedūras. Šiuo metu yra naudojami stuburo tempimo aparatai, elektroterapija pasitelkus TENS ir interferencines elektros sroves. Esant raumenų atrofijai, kai liga jau progresavusi, galima naudoti raumenų stimuliaciją ir taip pagerinti neveiklių raumenų būklę. Pavieniais atvejais atliekamas raumenis atpalaiduojantis masažas. Geru gydymo poveikiu pasižymi gydymas žemo dažnio magnetiniais impulsais.
