Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vis dažniau išgirstame pranešimus apie šiurpias žmogžudystes, į kurias, kaip vėliau paaiškėja, buvo eita dėsningai - ne kartą grasinta nužudyti, galiausiai šie grasinimai įvykdyti. Jau "po fakto" pareigūnai tik rankomis skėsčioja. Girdi, kol nebuvo realių nusikalstamų veiksmų, tol lyg ir nebuvo realaus pagrindo tikėti, kad toks nusikaltimas bus padarytas. Vadinasi, nebuvo ir reikalo grasintoją sulaikyti, pasodinti parų ar bent įspėti to daugiau nedaryti... Dar blogiau, kai girdintieji tokius baisius grasinimus viliasi, jog žodžiai taip ir liks tik žodžiais... Kita vertus, kuris tėvas ar motina puls skųstis, pavyzdžiui, dėl aršaus sūnaus elgesio - koks vaikas bebūtų, kentės iki paskutinio atodūsio, iš paskutiniųjų gins, ieškos pateisinimo kiekvienam nedoram jo poelgiui ar veiksmui...
Iki šiol neaišku, kas žiauriai susidorojo su Vilniaus rajono gyventoja Jelena Z. (75 m.), tačiau pareigūnų surinkta šios žmogžudystės ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra palanki Jelenos sūnui Juzefui (53 m.). Vyriškis buvo netgi sulaikytas, vėliau ir suimtas, tačiau kaltės nepripažino, o kitų, papildomų įrodymų, rasti nepavyko ir suimtąjį prisiėjo paleisti...
Kentėjo, bet tylėjo
Jelena Z. augino du vaikus - bendravardę dukrą ir keleriais metais jaunesnį sūnų Josifą. Vaikai užaugo, įgijo specialybes, sukūrė šeimas ir, rodos, laimingai gyveno... Tiesa, Jelenai jaunesniajai viskas sekėsi gerai, o jos brolis su pirmąja žmona, sulaukęs dviejų atžalų, išsiskyrė, neilgai kartu pragyveno ir su antrąja... Nors šeimyninis gyvenimas Josifui klostėsi nekaip, jis puikiai sutarė su irgi Vilniuje gyvenančia seserimi, dažnai su ja susitikdavo, pasikalbėdavo, kartu šventė giminės šventes.
Kaip dabar prisimena Jelena (sesuo), brolis ėmė keistis prieš kelerius metus. Kaime ūkininkaujančią motiną dažnai aplankanti dukra sužinojo, kad Josifas, anksčiau čion užsukdavęs gana retai, irgi ėmė vis dažniau pasirodyti pas mamą. Ir... tapdavo vis agresyvesnis, piktesnis. Už ką? Nežinia, ar tai tiesa, tačiau Josifas, atrodo, ėmė reikalauti, kad didžiulį palikimą - labai daug žemės - Vilniaus rajone turėjusi ir galų gale nuosavybę į ją dokumentiškai įforminusi motina testamentu pusę turto užrašytų jam, o ši to daryti nenorėjo...
Kurį laiką į motinos ir brolio nesutarimus dukra nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad ir motinos charakteris - ne iš lengvųjų... Tačiau kai kartą ją rado visą mėlyną (sumuštą) ir kai iš motinos išgirdo, jog tai - Josifo darbas, trūko kantrybė... Dukra mamai patarė tuojau pat kreiptis į policiją. O mama - "Vaikeli, na kaip aš dabar atrodysiu - sūnų įduosiu policijai... Negražu..."
Kad tuo viskas ir būtų pasibaigę... Kiek Jelena pas mamą atvažiuodavo (o atvažiuodavo gana dažnai, nes padėjo prižiūrėti didžiulį ūkį), beveik visuomet motiną rasdavo sumuštą... Tačiau į dukters raginimus kreiptis į nuovadą senoji numodavo ranka. Užsiminė dar norinti gyventi...
Jelena nežinojo, kaip motinai padėti, nes ši ir dukters buvo prašiusi viską nuleisti tylomis. Vis dėlto kartą Jelena išdrįso brolį sugėdinti. Šis pareiškė prie motinos rankų nekišęs, ir baigta.
Viską pažadėjo paaiškinti teisme
Vieną praėjusių metų balandžio pabaigos dieną Jelena Z. buvo išvežta į specializuotą Žalgirio kliniką. Ligonė medikams paaiškino, kad namie sumušė sūnus. Išgirdę tokius žodžius, jie apie tai iškart informavo rajono PK Budėtojų skyrių.Tačiau net ir atvykus pareigūnams nukentėjusioji pabūgo Josifo keršto - duoti parodymus prieš smurtaujantį sūnų pažadėjo tik teisme. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gan netradicinėmis aplinkybėmis - nesant nukentėjusiosios pareiškimo...
Motinos ir sūnaus nesutarimus ėmusiems gvildenti pareigūnams vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad per kelerius metus Josifas motiną buvo nuskriaudęs daugybę kartų. Vienoje sostinės įmonėje vairuotoju dirbančiam vyriškiui buvo pateikta visa eilė kaltinimų dėl motinos sumušimo ir nuolatinių grasinimų nužudyti. Tai žodžiu patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai.
Kai po paskutiniojo sužalojimo Jelena Z. pasveiko ir sugrįžo į namus, visų labiausiai bijojo, kad sūnus vėl nepradėtų smurtauti. Josifas gerai žinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla, todėl kiek apsiramino. Tiesa, apklausiamas policijoje jis niekada nepripažino savo kaltės - tvirtino motinos niekada nėra sumušęs, niekada negrasinęs ją nužudyti, kad jų tarpusavio santykiai visada buvę geri, be konfliktų.
Jelena rasta nužudyta
Jelenos Z. lavonas buvo aptiktas netoli namų, atokiame didelės sodybos kampe. Jis buvo apdegęs, galūnės apgraužtos laukinių žvėrių. Tai leido manyti, jog negyva moteris čia išgulėjo kelias paras. Iš pradžių buvo įtarta, kad moteris užduso ir apdegė degindama žolę, tačiau po teismo ekspertizės paaiškėjo, kad jos mirtis - smurtinė. Aplinkiniai beveik neabejojo - tai ne kieno nors kito, o josios sūnaus darbas. Kodėl atkrito kiti įtarimai - kad turtingai gyvenusi senolė galėjo tapti plėšikų auka, kad su ja susidorojo užmokesčiu likę nepatenkinti samdiniai ir panašiai? Pasirodo, Jelena niekada namie nelaikė pinigų - jie saugiai gulėjo banke, nes maisto produktų ar kitų reikmenų pristatydavo dažnai į kaimą atvažiuojanti dukra. Nereali atrodė ir samdinių išpuolio versija, mat jiems Jelena visada gerai sumokėdavo. Beje, darbštumu garsėjusi moteris buvo labai gailestinga sunkiai besiverčiančioms šeimoms - dykai duodavo pieno, kitų maisto produktų, sušelpdavo skurstančius vaikus...
Josifas Z. buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę. Tačiau, kaip minėta, atkakliai gynėsi. Neginčijamų įrodymų, kad tai Josifo darbas, deja, surinkti nepavyko.
Grasino nužudyti vaikus
Dar 2002-ųjų gegužės 7 dienos pavakarę Jelenos Z. privačioje valdoje įvyko keistas incidentas. Kaip vėliau pareigūnams papasakojo Josifas Z., atvykęs į kaimą jis pamatė motinai priklausančiame tvenkinyje žvejojančius vaikus. Supykęs vieną nepilnametį pasigavo ir paauklėjo... Kaip - sužinosite perskaitę Edgaro teismui duotus parodymus.
Taigi Edgaras su draugais žvejojo tetos Jelenos tvenkinyje, kai išvydo atvažiuojantį sunkvežimį. Jį vairavo dėdė Josifas, kuris jau iš tolo garsiai ir piktai šaukė. Vaikai išsigandę puolė bėgti. Edgaras bėgdamas pargriuvo ir dėdė jį sučiupo. Pakėlęs Edgarą nuo žemės Josifas kumščiais daug kartų trenkė per veidą, apspardė ir nekreipdamas dėmesio į klykiančio vaiko atsiprašymus ir maldavimą daugiau nemušti, pasigailėti, atvilko jį prie mašinos ir virve surišo rankas bei kojas. Surištą vėl spardė, grasino nušauti. Kai išgirdusi triukšmą prie tvenkinio atbėgo Jelena Z., Josifo motina, ir paprašė sūnų vaiką paleisti, šis nepilnamečiui įspyrė dar. Kiek vėliau čion automobiliu iš Vilniaus atzvimbė Josifo pakviestas sūnus Darjušas, kuris nepilnametį irgi atsakančiai apkumščiavo bei apspardė, galiausiai vaiką įkišo į savojo automobilio bagažinę... Buvo pareikalauta, kad Edgaras pasakytų visų žvejojusių vaikų vardus... Surištą nepilnametį Darjušas vežiojosi po kaimą, po to tėvas vaiką dar aptalžė gumine žarna ir vėl grasino pagausiąs ir iššaudysiąs visus Edgaro draugus. Negana to, įsiutęs Josifas į savo kiemą nusivarė visų žvejojusių vaikų dviračius ir griežtai atsisakė juos sugrąžinti net vaikų tėvams. Jis net nesibaimindamas suaugusių liudytojų šaukė, jog vaikus vieną po kito iššaudys.
Edgarui buvo konstatuotas apysunkis kūno sužalojimas, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą.
Josifas Z. neprisipažino nusikaltęs. Jis tvirtino vaiką tik surišęs, bet nemušęs, nužudyti negrasinęs. Darjušas Z. irgi tikino nematęs, kaip tėvas vaiką mušė, ir pats atseit nieko bloga nepadaręs.
O dabar - šioje byloje liudijusios Jelenos Z., Josifo motinos, parodymai. Moteris teisme patvirtino, jog nepilnametis Edgaras jai padėdavo atlikti ūkio darbus ir kad ji buvo leidusi jam ir kitiems vaikams pažvejoti jai priklausančiame tvenkinyje. Tą dieną Jelena esą buvo išvažiavusi į miestą, o sugrįžusi rado Edgarą surištą po medžiu. Motina sūnui esą pasakiusi, jog leido vaikams žvejoti, paprašiusi, kad jis Edgarą paleistų, kad atiduotų vaikams dviračius, tačiau šis nesutikęs... Josifas, be abejo, laukė visai kitokio motinos liudijimo teisme...
Atkreipkite dėmesį - kai Jelena buvo apklausiama Vilniaus rajono apylinkės teisme ir kai davė ką tik paminėtuosius parodymus, po kelių dienų, dar prieš paskelbiant nuosprendį šioje byloje, buvo rasta nužudyta. Na, o nuosprendis už Edgarui padarytas skriaudas Josifui Z. ir jo sūnui Darjušui buvo paskelbtas pernykščio rugsėjo 1-ąją, praėjus porai dienų po Jelenos Z. keistos žūties. (Josifas Z. buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas tokiam pačiam laikotarpiui atidėtas, o jo sūnus Darjušas - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą irgi atidedant; iš tėvo ir sūnaus dar priteista solidariai sumokėti 2 880 litų už nukentėjusio nepilnamečio gydymą.)
Kitas nuosprendis - jau po motinos žūties
Jokiu būdu neperšame išvadų, kad Josifas galėjo supykti ant motinos už tai, kad ši teismo posėdyje jo neužstojo, ir atkeršyti pačiu baisiausiu būdu. Tačiau kitą teismo nuosprendį - už motinos sumušimą ir kt. - Josifas Z. išklausė tik praėjus daugiau nei pusmečiui po motinos laidotuvių.
Taigi nors Josifas ir gynėsi motinos niekada nemušęs ir negrasinęs jos nužudyti, remiantis visa kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga jis vis dėlto buvo pripažintas esąs kaltas dėl motinos sužalojimo ir nuteistas pataisos darbais devyniems mėnesiams, bausmę atliekant nuteistojo darbovietėje, išskaičiuojant iš uždarbio po 10 procentų į valstybės pajamas. Už grasinimus nužudyti motiną Josifas Z. buvo išteisintas pritrūkus įrodymų. Anot vienos su šia baudžiamąja byla gerai susipažinusios pareigūnės, po Jelenos Z. nužudymo išgaravo ir liudytojų drąsa...
