Viktorija KLEINIENĖ
Grįžę iš tolimų šalių žmonės neretai parsiveža jose išplitusias ligas - dažniausiai hepatitą A ir B, ūmias užkrečiamąsias žarnyno ligas. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistų, užkrečiamos ligos dažniausiai plinta per maistą, vandenį bei nesilaikant asmens higienos. Šių užkrečiamųjų ligų infekcijų galima išvengti laiku (nors prieš dvi savaites) prieš kelionę pasiskiepijus. Dažniausiai siūloma skiepytis nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito, stabligės.
Kaip sako specialistai, kiekvienoje tolimojoje šalyje keliautojų tyko dar ir gamtos egzotikos sukelti pavojai. Tai nuodingi jūrų ir vandenynų gyvūnai. Jiems įkandus, įdūrus, iš neatsargumo paėmus į rankas ar netyčia užlipus ant jų kūno ir skubiai negavus medicinos pagalbos, žmogų gali ištikti mirtis.
Pasak KVSC Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytojos epidemiologės Irenos Bulsienės, dažniausiai žmonės susižaloja šiltose Viduržemio, Raudonojoje, Karibų jūrose iš neatsargumo užmynę jūros ežius, rajas, vadinamas jūrų velniais, ar jūros žvaigždes. Nepatyrusius keliautojus gali apkandžioti plėšrios žuvys - murenos, barakudos. Pavojinga, jei susižeidžiama į aštriabriaunius koralus.
Anot gydytojos, šiltų kraštų vandenyse gyvenančios bakterijos yra labai pavojingos ir gali sukelti įvairias žaizdų komplikacijas. Žaizda ar įdrėskimas gali supūliuoti, o vėliau infekcija gali išplisti visame kūne, sužeista vieta - parausti ir ištinti. Labai pavojinga pirštais traukti įstrigusius jūros ežių spyglius ir pediceliarijas, nes galima dar kartą susižeisti. Ežių spygliai ir pediceliarijos - čiuptuvėliai išskiria nuodus.
Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų ir traumų, KVSC specialistai pataria keliautojams prieš kelionę būtinai pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu, paisyti patarimų ir taikyti profilaktikos priemones.
Kauno visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos keliautojams Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga iki 1,4 mln. žmonių. Tai virusinė kepenų infekcija, plačiausiai paplitusi besivystančiose šalyse: Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje. Viduržemio jūros regione - vidutinė rizika. Užsikrėsti galima nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užterštą maistą ir vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Du kartus pasiskiepijus, apsauga nuo šios ligos - mažiausiai 10 metų.
Susirgus hepatitu B (virusinė kepenų liga), dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys ar net mirtis. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu kaip ir AIDS: intymių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus ir t. t. Plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės baseino regione, kai kuriose Karibų vietovėse. Specifinio gydymo nėra. Pasiskiepyti reikia trimis vakcinos dozėmis.
Geltonasis drugys (virusinė liga, kurią platina uodai) paplitęs Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Čia kasmet suserga 1,5-2 tūkst. žmonių, tropinėse Afrikos šalyse kasmet registruojama 13-15 tūkst. ligonių. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Specifinio gydymo nėra. Paskiepijus imunitetas susiformuoja po 10 dienų ir trunka 10 metų.
Vidurių šiltine užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, per užterštą vandenį ir maistą. Pakyla aukšta - iki 40 laipsnių - temperatūra, pykina, viduriuojama, skauda pilvą. Šia liga pasaulyje kasmet suserga iki 16 mln. žmonių, apie 600 tūkst. miršta. Apie 70 proc. ligonių - keliautojai. Paplitusi: Afrikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose, Karibuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Indijos žemyne yra antibiotikams atsparių vidurių šiltinės formų, keliančių grėsmę gyvybei. Viena vakcinos dozė - apsauga nuo šios ligos 3 metams.
Meningokokinė infekcija kai kuriose šalyse sukelia protrūkius ir epidemijas, miršta daug žmonių. Infekcija plinta oru (kosint, čiaudint) ir tiesioginiai kontaktuojant su ligoniu. Meningokokinė bakterija sukelia meningitą - smegenų dangalų uždegimą, pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, silpna. Liga išplitusi kai kuriose Afrikos šalyse ir Vidurio Rytuose. Viena vakcinos dozė suformuoja organizmo apsaugą 3 metams.
Rengiantis į kelionę, kiekvienas keliautojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kelionių medicinos specialistą. Atsižvelgdami į keliautojo sveikatos būklę, šalį, trukmę, jie informuos apie privalomąjį bei rekomenduojamą skiepijimą ir patars, kaip išvengti kitų kelionės nemalonumų. Beveik nuo visų išvardintų ligų skiepijama ir Kauno visuomenės sveikatos centro (K. Petrausko g., 24, tel. 33 16 94) skiepų kabinete.
