Kauno apygardos teismas neseniai paskelbė nuosprendį Zygmantiškių kaimo (Kriūkų sen., Šakių r.) gyventojui Liudui Mileriui (41 m.). Jis buvo apkaltintas mirtinai sumušęs savo tetą. Už tai vyriškiui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią teks atlikti pataisos namuose.
Ne vienerius metus Zygmantiškės kaime, pas sūnėną Liudą Milerį, gyvenusi jo teta Angelė Beniulienė (77 m.) pernykštės rugsėjo 29-osios rytą buvo rasta be gyvybės ženklų savo lovoje. Apie tetos mirtį sodybos šeimininkas pranešė Šakių rajono policijos pareigūnams. Įvykio vieton netrukus išvyko operatyvinė grupė - kartu su kriminalistais išvažiavo ir teismo medicinos ekspertas. Nors iš pradžių buvo teigiama, jog ant mirusiosios kūno jokių smurto žymių nepastebėta, tačiau atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad moteris buvo gana stipriai sumušta. Be daugybės įvairių sužalojimų, veidą, rankas ir kojas išmarginusių kraujosruvų, krūtinkaulio lūžio, buvo lūžusi ir senutės kaukolė (iš viso į galvą suduota ne mažiau kaip 7 smūgiai). Dėl stipraus galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo į smegenis ji ir mirė. Tuomet apklausiamas A. Beniulienės sūnėnas aiškino, jog namuose nebuvę jokių konfliktų ar grumtynių.
Į nuošalią sodybą Zygmantiškių kaimo pakraštyje pareigūnams teko važiuoti dar kartą. Netrukus paaiškėjo, jog dar dieną moteris buvusi visiškai sveika, niekas iš pašalinių žmonių čionai nesilankė, todėl kilo įtarimas, jog savo tetą galėjo sumušti tiktai jos sūnėnas. Tačiau L. Mileris vis atkakliai tvirtino, jog senutės nelietė. Kitą dieną sulaikytas vyriškis vis dėlto pradėjo kalbėti kitaip. Jis prisipažino, jog sekmadienio vakarą dar norėjęs išgerti, todėl paprašęs senutės pinigų. Teta jų nedavė, dėl to jis labai supyko ir keletą kartų smogė jai į veidą. Teta nugriuvo ant lovos ir liko gulėti. Tiktai ryte atsikėlęs sodybos šeimininkas pamatęs, jog ji mirusi... Net ir teisme vyriškis kategoriškai tvirtino daugiau smūgių A. Beniulienei nesudavęs, jos nužudyti nenorėjęs...
Iki tol L. Mileris į policijos akiratį nebuvo pakliuvęs - jis nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, tačiau nuolatinio darbo neturėjęs vyriškis pernelyg piktnaudžiavo alkoholiu.
Žinia, jog agresyvumu niekada nepasižymėjęs keturiasdešimtmetis galėjo mirtinai sumušti savo tetą, tiek Zygmantiškių, tiek kitų aplinkinių kaimų gyventojams buvo netikėta. Žmonės kraipė galvas negalėdami suvokti, kodėl taip atsitiko - esą sūnėnas su teta gyveno gana taikiai, jis nebuvo nei chuliganas, nei mušeika (nei langų daužė, nei žmonių užkabinėjo). Priešingai - žmonės jį labai vertino už darbštumą... Teisme E. Beniulienės dukra Ona Vaitkienė pripažino, jog nors su motina matydavosi gana retai, ši sūnėnu niekada nesiskųsdavo. Beje, moteris pareiškė ieškinį daugiau nei 6 000 litų sumai, iš jų 5 000 - moralinei žalai atlyginti...
Liudas Mileris savo šeimos sukūręs nebuvo - aplinkiniai jį vadino užkietėjusiu senberniu. Tiesa, kuomet vyrukas gyveno Kriūkuose ir dirbo šio miestelio baldų fabrike staliumi, turėjo moterį, tačiau vėliau jų santykiai nutrūko. Mirus abiem tėvams Liudas grįžo į tėviškę - į nuošalų vienkiemį miško pakraštyje. Kadangi vyriškis jokio darbo neturėjo, jam vienam pragyventi buvo sunku. Štai tada kažkas pasiūlė pasikviesti netolimoje Lekėčių seniūnijoje, Jančių kaime, pas svetimus gyvenusią, seniai nuosavą pastogę praradusią Liudo tėvo seserį Anelę Beniulienę. Liudas taip ir padarė. Teta gaudavo pensiją (tiesa, ji buvo minimali), sūnėnas eidavo uždarbiauti pas kaimo žmones, ūkininkus. Taip jiedu ir gyveno. Deja, kuo toliau, tuo labiau ryškėjo vyruko meilė alkoholiui. Gaila, bet kompaniją jam neretai palaikydavo ir "Milerių Aneliuke" kaimo žmonių vadinama A. Beniulienė. Esą sūnėnas su teta mėgo linksmai paūžti - išgėrę įsijungdavo radiją ir imdavo šokti. Kartais susikivirčydavo, gal ir apsikumščiuodavo, tačiau rimtų konfliktų, kurie galėjo baigtis tragiškai, tarp jų nekildavo... Jiedu rimta ūkine veikla neužsiimdavo - augino tiktai kelis triušius...
