Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pernykščio rugpjūčio pabaigoje Kaune, Studentų gatvės šiukšlių Konteineriuose, besirausę benamiai polietileniniame maišelyje su žinomo prekybos centro ženklu aptiko žmogaus ranką bei kelias kitas kūno dalis. Apie kraupų radinį buvo iškart informuota policija. Po kiek laiko buvo rastas dar ne vienas panašus krepšys su žmogaus kūno dalimis. Jie buvo išmesti skirtinguose buitinių atliekų konteineriuose. Galiausiai buvo surasta ir nelaimėlio galva. Paaiškėjo, jog nužudytas ir dalimis susmulkintas žmogus - tai Kauno miesto J. Žemgulio gatvės gyventojas Rimgaudas Revzinas. Tuoj pat buvo sulaikytas įtariamasis - kartu su šiuo vyriškiu pastarojo bute gyvenęs, praeityje net devynis kartus teistas Zenonas Misiūnas (56 m.).
Prasidėjus tyrimui, o vėliau bylą nagrinėjant teisme, Z. Misiūnas savo kaltės neneigė. Į savo draugo, kurį pažinojo 20 metų, butą jis atsikraustė maždaug prieš pusmetį, eilinį kartą grįžęs iš įkalinimo vietos. Nors tiek buto šeimininkas, tiek jo laikinasis gyventojas niekur nedirbo, vyrai sugebėdavo "susižvejoti" pinigų buteliui ir kartu girtaudavo. Kruvinas konfliktas įvyko rugpjūčio 28-ąją. Z. Misiūnas tikino, jog tą vėlų vakarą jiedu kalbėjosi apie "nešvarius reikalus" - esą R. Revzinas siūlė kažką pavogti. Tačiau Zenonas atkirtęs, jog niekada nedaro to, ką jam liepia kiti, o vadovaujasi tik savo galva... Tada buto šeimininkas atrėžęs, jog rytoj šis kalbėsiąs kitaip. Tokie žodžiai užrūstino neoficialų nuomininką, tad jis, sodriai nusikeikęs, smogė savo draugui kumščiu į veidą. Kadangi Z. Misiūnas praeityje kurį laiką sportavo, užsiiminėjo boksu, jo suduotas smūgis buvo labai stiprus. R. Revzinas, praradęs sąmonę, krito žemėn. Pareiškus kaltinimą Z. Misiūnas tikino iš pradžių dar bandęs Rimgaudą gaivinti, daręs jam širdies masažą (deja, nėra liudininkų, kurie galėtų tai patvirtinti), tačiau vyriškis neatsigavo. Tuo viskas nesibaigė. Motyvuodamas tolesnius, sunkiai sveiku protu suvokiamus savo veiksmus, teisiamasis aiškino, jog kadangi Rimgaudas buvo labai blogas žmogus ir kad jo motinai būtų buvę per brangu laidoti sūnų, nutarė jo kūną susmulkinti ir išmesti, esą tegul tokį "blogietį" suėda žiurkės... Todėl čiupo peilį, pasitiesė paklodes ir ėmė smulkinti savo auką į gabalus (tvirtino buvęs medžiotojas, mokėjęs mėsinėti gyvulius ar žvėris, todėl atlikti šį darbą nebuvę sunku). Kraupiai išniekinto lavono dalis šaltakraujis žudikas sudėliojo į polietileninius maišus ir pakišo po stalu. Baigęs nelengvą darbą atsigulė. Ryte Z. Misiūnas prabudo anksti - apie pusę šeštos. Tikino, jog jį prikėlė užėjęs kaimynas V. Karvelis su draugu. Čia jie ištuštino butelį alkoholio. Esą siūlė ir jam, tačiau Z. Misiūnas atsisakė - gerti nenorėjo... Tiesa, apklausiamas V. Karvelis visa tai paneigė ir patikino, jog tą rytą tikrai nebuvo užėjęs į kaimyno butą ir nebendravo su Rimgaudo įnamiu.
Nusikaltėlio teigimu, ir toliau jis elgėsi gana šaltakraujiškai - apie aštuntą valandą nusiprausė, išgėrė kavos, pavalgė... Tada pradėjo iš buto gabenti maišelius su ilgamečio draugo palaikais. Juos išmetė į šiukšlių konteinerius, esančius J. Basanavičiaus, Studentų, Rimvydo bei Partizanų gatvėse. Tai užtruko maždaug valandą... Kuomet aplinkiniai gyventojai ėmė klausinėti, kur dingo Rimvydas ir kodėl jo buto duris išeidamas užrakina Z. Misiūnas, pastarasis atsakydavo, kad Musė (tokia buvo R. Revzino pravardė) girtauja kažkur centre.
Tiriant šį kraupų nusikaltimą kaltinamajam buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Jis pripažintas pakaltinamu. Teisme Z. Misiūnas atsiprašė nužudytojo artimųjų, nuoširdžiai davė parodymus, net nebandė neigti savo kaltės. Už šią žmogžudystę ir lavono išniekinimą Kauno apygardos teismas jam paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir jau spėjo jį apskųsti Apeliaciniam teismui.
