Petras IVANAUSKAS
Kauno apygardos teismas 12 metų nelaisvės nuteisė savo buvusią mylimąją nužudžiusį Eimantą Ramanauską (23 m.). Iš viso įkalinimo įstaigose E. Ramanauskui teks praleisti 14,5 metų, nes pridėtos kitų teismų skirtos lygtinės bausmės už vagystes bei dokumentų klastojimą.
Penktas teistumas
Iki šiol šiam jaunam vyrui nepaprastai sekėsi. Jis jau keturis kartus sėdėjo teisiamųjų suole, tačiau, galima sakyti, visus kartus išlipdavo sausas iš vandens. Kauno, Panevėžio apylinkių teismai jam arba paskirdavo pinigines baudas, arba atidėdavo nuosprendžio vykdymą. Tik pernai Radviliškio rajono apylinkės teismas jį pirmą kartą nuteisė realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau tuo laiku Eimantas jau laukė teismo už nužudymą.
Gyvenimas dviese
Ar gali sveiko proto žmogus nužudyti savo mylimąją? Pasirodo, gali - E. Ramanauskui Utenoje buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad vyrukas pakaltinamas ir turi atsakyti už savo veiksmus.
Vos tik tapęs pilnamečiu, E. Ramanauskas gavo puikią dovaną: močiutė Kaune, V. Krėvės prospekto penkiaaukštyje, jam nupirko dviejų kambarių butą. Jame netrukus Eimantas ir apsigyveno. Ir ne vienas: iš Panevėžio jis atsivežė tada dar nepilnametę Vaivą. Nors merginos mamai jaunuolis ir nepatiko, bet su skausmu širdyje išleido Vaivą į Kauną. Save ramino tuo, kad Kaune galbūt geresni mokytojai ir, dukrai baigus mokyklą, bus lengviau įstoti į aukštąją. O iš tikro vargu ar buvo kitas pasirinkimas. Šiuolaikinis jaunimas ambicingas: neleisi - dukra supyks ir vis tiek išeis iš namų. Nežinosi net kur. O čia - jaunas vyras, turi butą, pats vaikšto tvarkingai apsirengęs, kaip lėlytė.
Vaiva lankė "Vyturio" vidurinę mokyklą, o ją pabaigusi įstojo į Kauno technologijos universitetą. Deja, gyvenimas iš pažiūros su rimtu ir tvarkingu jaunuoliu nebuvo toks, kaip įsivaizdavo. Už gerumo kaukės slėpėsi žiaurumas. Sugyventinis ne kartą pakėlė ranką prieš Vaivą. Vieną kartą net prireikė greitosios. Galų gale, neapsikentusi tokio gyvenimo, Vaiva išsikraustė pas draugę.
Tragedija
Tada, kaip dažnai panašiais atvejais būna, E. Ramanauskas puolė ant kelių: grįžk - gyvensim laimingai. Nepavykus parsivilioti buvusią sugyventinę gražiuoju, bandė sukelti gailestį - inscenizavo savižudybę. Atseit nušoko nuo M. K. Čiurlionio tilto į Nemuną. Ant tilto paliko atrakintą automobilį, o jame atsisveikinimo raštelį: "Myliu mamą, myliu Vaivą. Atleiskite, jeigu kas buvo ne taip".
Deja, laukiamo rezultato nebuvo. Tada prasidėjo grasinimai: arba būsi mano, arba niekieno. Vaiva atsilaikė ir prieš tokius argumentus, tačiau E. Ramanausko bijojo.
Tragedija įvyko pernai gegužės 22-osios popietę. Eimantas viską suplanavo iš anksto ir tai įvykdė. Vaivą jis sekė nuo pat Panevėžio. Važiavo automobiliu paskui autobusą, matė, kur mergina išlipo, sekė ją ir toliau. Vaiva, matyt, dėl tos pačios baimės buvo paprašiusi, kad draugė ateitų pasitikti prie stotelės. Galbūt galvojo, kad prie liudininkų jos atstumtasis nedrįs lįsti. Deja, šis iššoko iš automobilio ir, pribėgęs prie buvusios savo merginos, negailestingai peiliu perrėžė jai gerklę. Prie draugės ir daugybės liudininkų akių. Draugė tik spėjo sušukti "Gelbėkite! Pjauna!". O žudikas kruvinomis rankomis vėl sėdo prie jo mamai priklausančio automobilio vairo ir iki galo nuspaudė greičio pedalą.
Vaivą greitoji pagalba dar nuvežė į klinikas, bet medikai buvo bejėgiai. Ji mirė operacijos metu. Nesulaukusi nė dvidešimties.
E. Ramanauskas buvo sulaikytas baigiantis ketvirtai parai po egzekucijos. Teismo metu, tardomas paskutinį žodį, jis atsiprašė merginos artimųjų ir sakė, nesuprantąs, kodėl taip pasielgė.
Išgelbėjo policija
Tačiau toks jo poelgis tipiškas daugeliui pavyduolių. Prieš kurį laiką "Akistatoje" rašėme apie Nerijų (34 m.). Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis susipažino su pirmakurse Inga (19 m.). Pirmosiomis jų pažinties savaitėmis meilė tekėjo upeliais. Kur eina - vis kartu, susikibę, nenuleisdami vienas nuo kito akių. O po kurio laiko kaimynai pajuto, kad Ingai kažkas negerai. Moteris vaikščiojo susikrimtusi, paniurusi, liūdna. Kai kada - net ašaros akyse. Neišlaikiusi Inga pasiguodė kaimynėms, kad buvusi meilė tarp jos ir Nerijaus staiga išblėso. Nerijus ją net kelissyk aptalžė kumščiais.
Pora išsiskyrė. Tada prasidėjo Ingos persekiojimas. Į moters mobilųjį telefoną viena po kitos skriejo grasinančios žinutės. Galiausia Nerijus pagrasino nušauti ne tik jį palikusią draugę, bet ir vaikiną, kuris su ja pradės draugauti. Inga ėmė "mėtyti pėdas" - apsigyvendavo tai vienoje, tai kitoje vietoje, tačiau Nerijus ją bemat visur susirasdavo.
Žodžiu, scenarijus panašus kaip ir pirmojoje istorijoje. Tik pabaiga laiminga, nes Inga kreipėsi į policiją. Nerijui buvo pateikti įtarimai grasinimu nužudyti ir terorizavimu sistemingai bauginant žmogų.
Silpnesni už girtą pavydą
Pavydo priepuoliai kankina ne tik vyrus ar jaunuolius, bet ir subrendusias moteris. Kadangi tai senesni įvykiai, tai pavardžių neminėsime. Štai Tauragės rajono Batakių gyvenvietėje Valerija (35 m.) nužudė savo sugyventinį Rimą (45 m.). Girta Valerija dažnai puldavo isterijon, ją kamuodavo pavydo priepuoliai. Moteriškė buvo įsitikinusi, kad jos sugyventinį nuolat bando nuvilioti kaimynės, ir dėl to jam priekaištaudavo.
Akmenės miestelio gyventoja Gina (29 m.) paliko vyrą ir persikraustė gyventi pas Vladą (49 m.). Pasak juos pažinojusių, Vladas savo jaunąją sugyventinę lepino - jis ir valgį virė, ir skalbė, ir namus tvarkė. Kartą abu sugyventiniai išsiruošė į svečius pas netoliese gyvenančią Joaną. Sutaisyti jos televizorių. Sutaisė ar nesutaisė, bet nutarė darbą aplaistyti. Deja, gėrikai neapskaičiavo savo jėgų - Vladas su Joana užsnūdo. Energingiausia Gina atsilaikė, tačiau niekaip nepajėgė pažadinti ir išsivesti savo sugyventinio. Nusispjovusi namo išžirgliojo viena, tačiau jos apsvaigusias smegenis veikiai nusmelkė negera nuojauta: "Juk ten Vladas su Joana dviese liko. O kas, jei jie ten abu?.." Taip svarstydama Gina įpuolė į Joanos butą ir lyg prityręs detektyvas ėmė tirti situaciją. Joana ramiai šnopavo užsiklojusi sofoje, o Vladas knarkė užvertęs galvą ir išsidrėbęs fotelyje. Pamačiusi atsegtą sugyventinio kelnių klyną, Gina pasiuto. "Paleistuvi, tu, - rėkdama pirštais įsikibo vyrui į kaklą. - Vos spėjau išeiti, o tu lipi ant tos karvės!"
Vladas pašoko, tačiau tuoj pat susmuko ant grindų ir gargaliavo. Gina jau nebekreipė į jį dėmesio, o prisižadino Joaną. Moterys išsiaiškino, kad nieko nebuvo, dar išgėrė butelį ir sumigo. Tik rytą pastebėjo, kad Vladas jau atšalęs taip ir guli ant grindų prie fotelio.
Dar vienas pavyzdys, kurio veikėjai - iš Mažeikių suaugę žmonės, keturių vaikų tėvai. Alfonsui 61-eri, Jadvygai - 57-eri. Atrodo, apie pavydą tarp daug metų nugyvenusių sutuoktinių neturėtų būti nė kalbos, tačiau...
Vieną dieną, jau apie pietus, sutuoktiniai pradėjo švęsti. Apie 18 valandą degtinės pritrūko, todėl Jadvyga iš miesto parnešė dar. Vidurnaktį svaigalai vėl pasibaigė. Degtinės ir vėl kulniavo Jadvyga. Tik šįkart gerokai apgirtusi moteris gal kur nors užsiplepėjo, o gal ėjo zigzagais, nes sugrįžo po valandos. Gerdamas žmonos parneštą butelį, vyras kažką paniuręs mąstė. "Kur taip ilgai buvai? Kokiame nors "bardake"?" - suurzgė Alfonsas. "Je, je, "bardake" dulkinausi, - atrėžė Jadvyga. - O kas tau?"
Alfonsas buvo pernelyg girtas, kad suprastų juokus, ir iš užu stalo lyg liūtas šoko ant savo moters. Matydama krauju pasruvusias vyro akis, Jadvyga metėsi bėgti, tačiau virtuvėje buvo sučiupta ir užspardyta.
Teisme Alfonsas pripažino kaltę, nuoširdžiai atgailavo, kalbėjo, jog, jei galėtų, mainais žmonai atiduotų savo gyvybę, bet pakeisti jau nieko nebuvo galima.
Pavyduoliais neišgydomi
Su pavydu susijusių nusikaltimų Lietuvoje apstu. Dažniausiai vyrai arba sugyventiniai nužudo savo antrąsias puses. Ilgą laiką buvo manyta, kad tokius nusikaltimus įvykdo alkoholikai ar psichiniai ligoniai, tačiau patyrinėjus tokius atvejus paaiškėjo, kad tik kas ketvirtas toks nusikaltimas įvykdomas girtuoklių ar ligonių. Visais kitais atvejais žudikai-pavyduoliai - normalūs žmonės.
Australijos psichoterapeutas Vanas Valdas keturiasdešimt metų tyrinėjo pavyduliavimą. Tyrimai parodė, kad maždaug pusė pavyduliautojų jau paauglystėje nė pagalvoti negali, kad prie jų draugės stovės kitas vyras. Suaugę šios grupės vyrai pradėdavo pavyduliauti nuo pat pirmųjų draugystės dienų.
Kita tiriamųjų dalis tapdavo pavyduliautojais praėjus keliems mėnesiams nuo bendro gyvenimo pradžios. Daugelis pavyduliautojų supranta, kad jie yra neteisūs, ir bando gydytis.
Dar vienas tyrinėtojų nustatytas faktas: pavyduliautojų gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už bendrą šalies gyventojų trukmę. Kažin ar ne dėl to Lietuvoje vyrai gyvena gerokai trumpiau nei moterys. Pavyduliautojų pagrindinės ligos - hipertonija, širdies bei kraujagyslių susirgimai.
Įdomiausia dar tai, kad pavyduliautojai beveik neišgydomi. Tokius žmones bandoma paveikti psichoterapijos seansų metu, jiems skiriama net stiprūs neuroleptiniai preparatai, tačiau gydymo veiksmingumas labai menkas. Iš pradžių tokie pacientai lyg ir palieka savo žmonas ramybėje, bet tik pakanka šiai bent vieną kartą vėliau grįžti iš darbo ar ilgiau pašnekėti telefonu, ir visas gydymas šuniui ant uodegos.
Pavydas plačiau paplitęs ten, kur, panašiai kaip Lietuvoje, vienas sutuoktinių laikomas kito nuosavybe. Kai kuriose Afrikos, eskimų gentyse pavydas apskritai neegzistuoja. Manoma, kad kai kuriose šalyse kas penkta santuoka išyra dėl pavyduliavimo. Todėl, pamačius, kad partneris pavyduliauja, įtarinėja, geriau laiku nutraukti su juo ryšius nei vėliau kentėti.
