Savižudybės, avarijos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir neatsargus elgesys vandenyje - pagrindiniai ginklai, kuriais lietuviai naikina patys save.
Užpernai dėl šių priežasčių mirė 5549 mūsų šalies piliečiai - dešimtadaliu daugiau negu 2004-aisiais. Skaičiuojant mirtis dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų pagal gyventojų skaičių, tarp visų Europos šalių Lietuva nusileidžia tik Rusijai ir Baltarusijai.
Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas Juozas Pundzius tvirtina, kad išorinės priežastys Lietuvoje pagal bendrą prarastų gyvenimo metų skaičių yra pirmoje vietoje, nes dažniausiai žūva būtent jauni žmonės.
"Visuomenės sveikata blogėja, trumpėja vidutinė gyvenimo trukmė, taip pat padidėjo bendras mirtingumas. Pablogėjo pagrindiniai sveikatos kokybę atspindintys rodikliai. Tai - nerimą keliantys skaičiai", - sakė J.Pundzius.
Pernai mūsų šalyje iš viso mirė 44 700. žmonių. Daugiau negu pusė jų - dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Daugiau nei 8000 mirčių sukėlė piktybiniai augliai. Trečioje vietoje - traumos, apsinuodijimai alkoholiu, žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai, nusinešę daugiau nei 5600. gyvybių. Vien keliuose pernai žuvo 759 žmonės, 66 - dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Dar 8500. žmonių sužeista. Net dviejų trečdalių praėjusiais metais mirusių 7-18 metų jaunuolių mirties priežastys - kelyje patirtos traumos. 2005 metais keliuose žuvo 760 žmonių, 90 - dėl neblaivių vairuotojų kaltės. "Traumas sukelia alkoholis bei nedrausmingumas elgesys. Pagrindinė priežastis - nesustabdomas alkoholio vartojimo plitimas. Ir užsienio ekspertai mums siūlo pirmiausia atkreipti dėmesį į šį grėsmingą reiškinį", - tvirtino J.Pundzius. 2005 metų duomenimis, dėl alkoholio sukeltos kepenų ligos 2005 metais šalyje mirė 547, dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu - 454 žmonės. Pernai iš 100 000 gyventojų 1867 sirgo alkoholio priklausomybe. 2005 metais tokių ligonių buvo 1759. Alkoholinių psichozių skaičius per metus išaugo nuo 90 iki 101 ligonio 100 000 gyventojų. Apskaičiuoti tikrąją alkoholio žalą žmonių sveikatai būtų sudėtinga, nes nėra aiškios statistikos apie alkoholio suvartojimą. Aišku tik tiek, kad vis daugiau suvartojama legalaus alkoholio. Tuo tarpu nelegalaus alkoholio pardavimo apimtis tiksliai nėra žinoma. Kai kurie specialistai teigia, kad Lietuvoje vienam gyventojui, įskaitant ir naujagimius, per metus tenka 20-24 litrai suvartoto gryno alkoholio. Remiantis tokiais duomenimis, kiekvienas gyventojas kas trečią dieną išgeria po butelį degtinės.
Mirtingumą didina ir kiti žalingi įpročiai. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas sukelia rūkymas.
J.Pundziaus teigimu, padėtis Lietuvoje pagerėtų tik tuomet, jeigu būtų imtasi griežtų priemonių, nes įtikinėjimai, švietimas ir bandymai auklėti žmones neduoda jokio efekto: "Draudimai, didžiulės baudos ir kainų didinimas - efektyviausios priemonės. Tai jau įrodė sveikatos apsaugos mokslininkai pasaulyje". Tokios griežtos priemonės padėtų kovoti su alkoholio vartojimu, rūkymu, greičio viršijimu keliuose.