Teismų reitingai niekada nebuvo aukšti. Patys teisėjai visą laiką sakydavo, kad teismai baudžia žmones, o nubaustųjų Lietuvoje - vos ne kas antras, todėl kas gi mėgs tokią instituciją. Tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Viename interviu mūsų laikraščiui kėdainietis verslininkas Romualdas Valevičius teisėjus suskirstė į tris kategorijas. Vieni kyšių neima ir apie juos niekas nekalba, antri ima labai atsargiai, tik per pažįstamus ir patikimus žmones, tad apie juos beveik niekas nekalba. O treti yra atidarę teisme kioskus ir ima iš visų, kas tiktai duoda. Apie juos kalba ir žino visi. Šioms mintims dabar pritaria daugelis. Net pats Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas garsiai ir viešai pasakė tai, ką mes jau senai kalbėdavome tarpusavy: dideli teisėjų atlyginimai negarantuoja teisingumo, tik tenka duoti didesnius kyšius. Mūsų korespondentai, nuolat bendraudami su teisėjais, irgi turi savo nuomonę apie teisėjų korupciją. Vieni teisėjai, paprašius kokios nors bylos, leidžia ją skaityti be didelių kalbų. Reikia - prašau, viešumas turi būti. O kiti (tarp tokių, beje, buvo ir Panevėžio apylinkės teismo pirmininkas) išklausinės, o kam jums reikia, kodėl domitės šia byla, ar patys sugalvojot, ar kas paskatino, po to būtinai dar pats teisėjas perskaitys bylą ir tik tada teiksis duoti. Jei ras nors mažiausią galimybę neduoti, tai ir neduos. Matyt, tokio teisėjo bylose ne viskas švaru.
Trys teismų pirmininkai jau atleisti, teisėjų taryba rekomendavo ketvirtąjį - Panevėžio apygardos teisėją Antaną Jarašių - atleisti savo noru. Prezidentas taip ir padarė. Turbūt nė apie vieną teisėją nėra tiek daug kalbėta ir rašyta, kiek apie A. Jarašių, bet nuo jo viskas nubėga kaip nuo žąsies vanduo. Dar 1999-aisiais STT Panevėžio skyrius gavo kėdainiškio R. Valevičiaus pareiškimą, kuriame sakoma, kad rekonstruojant Kėdainių apylinkės teismo ir prokuratūros pastatą buvo piktnaudžiaujama tarnyba ir prirašomi neatlikti darbai. Net kelios institucijos tikrino statybininkų darbus ir buvo nustatyta, kad pažeidimų būta. Vieni kontrolieriai įvardija beveik 300 000 litų sumą, kiti - mažesnę. Svarbiausia, kad tuo metu, kai buvo rekonstruojamas teismo pastatas, už kokio kilometro nuo jo kilo ir nuosavas A. Jarašiaus namas. Statybinės medžiagos iš tos pačios firmos (iš UAB "Kėdainių Santvara") keliavo ir į vieną, ir į kitą objektą. Teisėjo santykiuose su "Kėdainių Santvara" būta ir daugiau įdomių dalykų. Iš UAB generalinio direktoriaus sūnaus teisėjas buvo pasiskolinęs pinigų namo statybai, o vėliau tas pats A. Jarašius nagrinėjo direktoriaus bylą, kuri buvo iškelta Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva. Nuosprendis buvo draugiškas - skirti mažesnę bausmę nei įstatyme numatyta žemiausioji riba. Toks nuosprendžio švelnumas logiškai paaiškinamas - kaip galima griežtai bausti žmogų, kurio firma rekonstravo teismo pastatą, iš kurio firmos teisėjas pirko statybines medžiagas savo namui, kurio sūnui teisėjas skolingas 20 000 litų? Apie kokią nors teisėjo etiką tokioje situacijoje jau sunku būtų kalbėti.
Beje, tuometinis Kėdainių teismo pirmininkas A. Jarašius jį apskundusiam R. Valevičiui inicijavo baudžiamosios bylos iškėlimą. Pilietis, skundžiantis pareigūną jo vadovui, buvo apkaltintas šmeižtu ir net nuteistas. Ukmergės apylinkės teismas verslininkui buvo skyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau Vilniaus apygardos teismas šį nuosprendį panaikino.
Tuo tarpu Kėdainių apylinkės teismo pirmininkas A. Jarašius iškeliavo į Panevėžio apygardos teismą. Už visus nuopelnus buvo paaukštintas. Mes, ruošdami reportažus iš teismų, vėl ne kartą minėjome A. Jarašiaus pavardę. Dažniausiai - už pernelyg švelnius nuosprendžius, išteisintus prievartautojus.
Prezidentas atleido jau keturis teisėjus. Korupcijos skandalą tiriantys prokurorai domisi ir kitais Temidės tarnais. Panevėžio apygardos teismo teisėjui Arnoldui Šukaičiui jau buvo iškelta drausminė byla dėl kontrabandos bylos. Jis yra tarp teisėjų, kurie neskyrė suėmimo garsiam kontrabandininkui Viliui Karaliui. Pirmieji neskyrė Biržų teisėjai, o nutartį apskundus - ir panevėžiečiai.
Šiomis dienomis "Akistatos" korespondentams į rankas pakliuvo dar vienas įdomus nuosprendis. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas nuteisė kontrabandininkus. Vieną - kalėti pustrečių metų, bet pritaikius amnestiją jis nuo neatliktos bausmės dalies atleistas. O štai labai įdomi nuosprendžio dalis kontrabandininką praleidusiems Biržų užkardos pasieniečiams. Vienam jų skirta 6 250 litų bauda, tačiau bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų laikotarpiui. Vadinasi, teisėjais skyrė baudą, bet jos mokėti nereikės. Galbūt teisiškai tai ir teisinga, bet su tokiu nuosprendžiu susiduriame pirmą kartą. Šį nuosprendį skyręs teisėjas kaip tik buvo tarp kitą didelę kontrabandininkų bylą nagrinėjusių ir visaip vilkinusių teisėjų. Teisėjų garbės teismas teisėjui Evaldui Vanagui tada pareiškė pastabą.
Tokių nuosprendžių paviešinimas teisėjams labai nepatinka. O jei tik bandai teisėją pakritikuoti, tuoj pat rėkiama, kad kišamasi į teismų veiklą. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius irgi nepatenkintas, kad politikai jam pasiūlė atsistatydinti. Bet ar ne šeimininkas kaltas, jei jo kieme - netvarka? O jau jei net Seimo pirmininkas pripažįsta, kad teismų sistema supuvusi, tai ko reikia daugiau? Kuo greičiau į uždarą teisėjų klaną bus įleista šviežio oro, tuo geriau bus mums visiems.
"Akistatos" inf.
