Kirgizijos valdžia pranešė pradedanti kovą su nuotakų grobimu - plačiai paplitusiu papročiu kalnuotuose šalies rajonuose.
Daugiau kaip 70 proc. ištekėjusių moterų kaimuose - tai, kaip taisyklė, praeityje pavogtos nuotakos.
Čolpon, kaip ir kai kurios jos bendraamžės, buvo pagrobta jaunikio giminaičių, bet vėliau išsiskyrė.
"Kai mokiausi trečiame kurse, buvau pagrobta savo bendrakursės vyro broliui, - pasakoja Čolpon, - bet, deja, su juo negalėjau rasti bendros kalbos. Nuotakos pagrobimas, mano nuomone, yra didelė tragedija visiems. Kaip galima tekėti už žmogaus, kurio nė karto nesi mačiusi?".
"Nuotakų grobimas - ne tradicija, o nusikaltimas", - teigia teisėsaugininkai.
Pagal baudžiamąjį kodeksą, nuotakos pagrobimas - tai 155-asis straipsnis: prievartinė santuoka. Kaltinamasis pagal šį straipsnį gali būti nuteistas kalėti iki penkerių metų.
Nors nuotakų grobimas ir yra nusikaltimas, per paskutinius penkerius metus, pagal anksčiau minėtą straipsnį, buvo nuteista viso labo tik apie 100 jaunuolių. Pasak specialistų, atvejų, kai, sekant tradicija, pažeidžiamas įstatymas, dešimteriopai daugiau.
Bet, kaip teigiama Kirgizijoje, grobti nuotaką ne visuomet yra blogai. Kartais, pasak jaunavedžių, tai vienintelė išeitis, kai tėvai priešinasi santuokai.
Žanybek ir Altynai susituokė visai neseniai. Žanybek, pagrobęs savo mylimąją, prisipažįsta: "Aš negalėjau laukti visus metus ir ryžausi nuotaką pagrobti. Laikas bėga. Nežinau, kiek mes pragyvensime, bet noriu tikėti, kad tai mano vienintelė santuoka".
Altynai, kuri, baigusi mokyklą, ruošėsi vykti studijuoti į Turkiją, nesigaili ištekėjusi ir tvirtina, jog universitetas palauks.
"Kai mane grobė, aš nesupratau, kas vyksta. Visą kelią verkiau. Bet dabar viskas gerai", - sako Altynai.
Pasak psichologų, paskutiniu metu išaugęs nuotakų grobimų skaičius paaiškinamas sunkia ekonomine situacija šalyje. Vyrai, likę be pragyvenimo šaltinio, stengiasi sukurti šeimą ir taip palengvinti savo būtį skurdo ir bedarbystės sąlygomis.
