Neatlaikęs gyvenimo audrų anapilin savo noru pasitraukė talentingas "Akistatos" korespondentas Albertas Oniūnas. Itin produktyvus keturiasdešimtmetis žurnalistas savo straipsniuose nevengė aštrių temų, negailestingai demaskavo Žemaitijos organizuotų nusikaltėlių pasaulio lyderius, kurie ne kartą jam grasino susidorojimu, viešumon kėlė negražius korumpuotų teisėsaugos pareigūnų darbelius. Bemaž per aštuonis darbo "Akistatos" metus Albertas garsėjo savo darbštumu ir nuosekliu gilinimusi į nagrinėjamas problemas. Jo rašinių herojai ne kartą kreipėsi į teismą dėl tariamo garbės ir orumo įžeidimo, tačiau visas bene dešimt per pastaruosius septynis metus jam iškeltų bylų A. Oniūnas laimėjo. Dažnai jo publikacijos buvo spausdinamos pirmuosiuose "Akistatos" laikraščio puslapiuose, o skaitytojai atsakydami į anketų klausimus visuomet A. Oniūną paminėdavo tarp labiausiai mėgiamų autorių. Albertas buvo vienu iš pirmųjų K. Bobelio premijos laureatu ir antikorupcine tematika rašančių žurnalistų konkurso paskatinamosios premijos laimėtoju. Nors ir būdamas gana kritiškas savo kolegų atžvilgiu, A. Oniūnas mielai jiems padėdavo, pasidalindavo gauta informacija. Redakcijos kolektyvo atmintyje Albertas Oniūnas išliks visuomet pasitempusiu, reikliu sau ir kitiems, įdomiai rašančiu žurnalistu.
***
Ankstų antradienio rytą Kaune, ant Neries kranto netoli miesto vandenvietės tvoros savo šunį vedžiojusi moteriškė pastebėjo stovintį rusvą automobilį "Audi 100" su veikiančiu varikliu. Priėjusi arčiau moteris išvydo, jog į automobilio saloną nuo išmetamojo vamzdžio nuvesta izoliacine juosta apklijuota melioracijoje naudojama drenažo žarna, o viduje aptiko sustingusį A. Oniūno kūną. Moteris suktelėjusi raktelius išjungė variklį ir apie savo radinį pranešė vandenvietės budėtojui, kuris ir iškvietė greitosios pagalbos ir teisėsaugininkų ekipažus.
Ekspertai ant velionio kūno jokių smurto žymių nerado, todėl konstatuota, kad A. Oniūnas nusižudė pats. Ant priekinės automobilio panelės buvo padėta apversta vizitinė kortelė, kurios kitoje pusėje žurnalistas savo ranka užrašė redakcijos, namų ir tėvų telefonus. Automobilio salone rastas nugertas degtinės butelis, maisto liekanų, cigarečių nuorūkų, naujas portatyvinis radijo aparatas. Visą rugsėjo mėnesį atostogavęs korespondentas išvakarėse turėjo išeiti į darbą, tačiau redakcijoje nepasirodė. Neatsakinėjo ir kolegoms, skambinusiems į jo mobilųjį telefoną. Velionis nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio, todėl apie jo savižudybės motyvus galima tik spėlioti. Teisme šiuo metu nagrinėjamos dvi jam iškeltos bylos, vienoje kurių ieškovas, žinomas Klaipėdos prokuroras reikalavo už garbės ir orumo pažeidimą priteisti jam 50000 litų, tačiau vargu ar tai galėjo pastūmėti A. Oniūną tokiam neatsakingam žingsniui. Nėra duomenų, kad pastaraisiais mėnesiais jam būtų kas nors grasinęs ar gąsdinęs. Per kelias paskutiniąsias dienas alkoholio nevengęs velionis dažnai išeidavo iš namų net nepasakęs kada sugrįš. Spėjama, kad savižudybei A. Oniūnas ruošėsi iš anksto ir užmačias įvykdė tik iš antro karto, kai kruopščiai užsandarino ne tik nuo išmetamojo vamzdžio vedančią žarną, bet ir izoliacine juosta užklijavo šoninio automobilio lango tarpą. Kadangi savižudybei žurnalistas pasirinko vietą, iš kurios puikiai matomas anapus Neries stovintis namas Domeikavoje, kuriame jis gyveno, neatmetama versija, jog savižudybei įtakos turėjo ir šeimyninės aplinkybės.
Be vyro ir tėvo liko A. Oniūno žmona pedagogė ir du nepilnamečiai vaikai.
