Visuomenėje vis dar aptarinėjamas skandalas, kurį sukėlė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Algirdas Meškauskas, prieš Naujuosius metus pasiskyręs 5 000 litų premiją. Kitiems savo pavaldiniams už išdirbtus viršvalandžius paskyręs tik po 100-200 litų, vyriausiasis etikos sergėtojas teigia, kad dėl tokių išmokų dydžių su komisijos darbuotojais buvo susitarta. "Akistata" savo respondentų klausia: ar manote, kad bent vienas valdininkas, turėdamas galimybę, tegul ir visiškai teisėtai, pasiskirti premiją, to nedarys vien dėl etikos sumetimų?
Kęstutis Glaveckas, Seimo narys:
- Visiškai neabejoju, kad turėdami galimybę, iš 100 premijas pasiskirs bent 98 valdininkai. Tie du, kurie taip nepasielgs, bus tik tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Aš juos pavadinčiau romantikais. Reikėtų, kad pačiam sau skirti premiją nebūtų jokios galimybės. Toks premijavimo būdas išlikęs dar nuo tarybinių laikų, kai premijos buvo skiriamos už tai, kad tu gerai dirbi. Gerai dirbti yra tavo pareiga ir už tai tu gauni atlyginimą.
Steponas Bagdonas, inžinierius:
- Man šioje situacijoje smagiausia ne tai, kad Algirdas Meškauskas pasiskyrė premiją - o ko nepasiskirti, jei gali, pinigai nė vienam nemaišo - bet kad šis valdininkas kaip koks pirmokėlis įskundė savo kolegą Vytautą Andriulį, nes šis irgi išsimokėjo išeitinę kompensaciją. Jei turi bent kiek garbės, tai pats įkliuvęs ir bandyk išsivynioti, o ne skandink dar ir kitą.
Kad A. Meškauskas karjeristas, mačiau jau gerokai anksčiau, nors jo ir nepažįstu. Bet dar prieš tapdamas valdininku jis nuolat sėdėjo diskusinėse televizijos laidose ir vis stengdavosi, kad jį rodytų kameros, kad ko nors paklaustų vedėjas. Taip sudarė žinomo žmogaus įvaizdį. O dabar tas įvaizdžio kūrimas nuėjo perniek. Nepakels to įvaizdžio ir tai, kad dalį premijos valdininkas skyrė labdarai. Reikėjo skirti iš teisėtai gaunamo atlyginimo. Taigi valdininkų etiką dabar svarstys nevisiškai etiško valdininko vadovaujama komisija.
Rasa Juknevičienė, Seimo narė:
- Žinau atvejų, kai žmonės taip ir pasielgia, tačiau negaliu pasakyti, ar tokių žmonių daug. Reikėtų keisti įstatymus, kad ateityje valdininkai nepatektų į tokias juridines aplinkybes, kaip A. Meškauskas. Dabartinėje situacijoje nematau logikos. Mano kolega Jurgis Razma jau pateikė pasiūlymą, kad tokia beprasmybė būtų panaikinta. Geriau darbuotojams skirti didesnius atlyginimus, negu gundyti juos ieškoti kitų, tegul ir teisėtų, būdų padidinti savo pajamas.
Dalia Teišerskytė, Seimo narė:
- Visas premijas valdininkams reikia nedelsiant panaikinti. Jeigu žmogus dirba gerai, tai jis gauna atlyginimą, jei jis dirba blogai ar tik patenkinamai, jį reikia vyti lauk. Štai ir viskas. Todėl pagaliau reikia apsispręsti ir priimti aiškų bei konkretų sprendimą. Aš už tai, kad teisiniuose aktuose nebūtų jokių dviprasmybių ar išlygų.
Arvydas Garbaravičius, Kauno miesto meras:
- Naujametinės premijos aš nepasiskyriau, nors savivaldybėje jas gavo visi, kas to buvo vertas. Į ydingus sprendimus žmones veda patys įstatymai. Neturėtų būti net galimybės pačiam pasiskirti premiją. Gerai dirbantys žmonės turi būti premijuojami, tačiau tai turėtų daryti kiti. Valdininko darbą vertina visuomenė, todėl ar jis nusipelnė kokio paskatinimo, turėtų spręsti jos atstovai. Tai galėtų būti daroma panašiai kaip Kaune, iškiliausiems miestiečiams įteikiant "Gerumo plytas". Kas jų vertas, sprendžia komisija, sudaryta iš visuomeninių patarėjų, į kurią įeina objektyvūs žmonės, pavyzdžiui, profesūra.
Nepanoręs prisistatyti Klaipėdos savivaldybės darbuotojas:
- Niekas nepasikeis, kol egzistuos galimybė pačiam sau skirti premijas. Ir A.Meškauskui naivu teisintis, jog dėl išmokų dydžio buvo tartasi su bendradarbiais. Tik retas valdininkas išdrįstų nepritarti viršininko nuomonei, nes netrukus pats turėtų ieškotis darbo. Priežasčių prikibti visuomet atsiras, todėl geriau sutikti, kad viršininkui būtų skiriami tūkstančiai, o pačiam į kišenę įsidėti porą šimtinių, nei likti prie suskilusios geldos. O premijos vis dėlto reikalingos, nes net didžiausią algą gaunantis ir labai gerai dirbantis valdininkas, nesulaukdamas savo darbo įvertinimo ir paskatinimo, pamažu taps abejingas.
Vilmantas Rimkus, studentas:
- Visų pirštai į save lenkti, todėl iš valdininkų laukti etiškų poelgių, kai kalbama apie pinigus, veikiausiai nerealu. To galima buvo tikėtis pernai, kai dar nebuvo pasibaigę Seimo rinkimai. Tada premijos tikriausiai nebūtų pasiskyręs nė vienas kandidatas ne tik Seimą, bet ir į pačią kukliausią valdišką tarnybėlę. Dar daugiau, vos ne kas antras stengėsi net paaukoti labdarai bent dalį savo atlyginimo, kad tik apie tai parašytų spauda. Abejoju, ar visi tie gerumo ir labdaros fondai surinktų tokias aukų sumas, jei aukotojams nebūtų žadama pagarsinti apie jų dosnumą.
Anelė Bulovienė, pensininkė:
- Kai kažkuris Seimo narys pasiūlė pensininkams mokėti po tryliktą pensiją, tai jo kolegos jį išjuokė kaip esą nerealų svajotoją. O kuo gi tryliktoji pensija skirtųsi nuo metinės premijos? Svarbiausia, kad tam tikslui nereikėtų ieškoti jokių papildomų išteklių - užtektų nebemokėti valdininkams premijų, o Seimo nariams - išeitinių pašalpų.
