Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Rugpjūčio pradžioje Kelmės rajone dar viena jauna motina atsikratė ką tik gimusio savo kūdikio. Automobilio stiklu pridengtas vaiko lavonėlis buvo rastas Užvenčio sąvartyne, praėjus beveik dešimčiai parų nuo jo gimimo. Vaiko motina, Užvenčio miestelio gyventoja Lina Steponkutė (34 m.), į pareigūnų akiratį papuolė po to, kai paaiškėjo, jog ką tik besilaukusi, staiga neteko nei "pilvo", nei naujagimio. Kelioms paroms dingusi iš motinos namų, vėliau sugrįžusi Lina aiškino, jog pagimdė vaiką, bet jį paliko ligoninėje... Tačiau tai buvo netiesa. Priremta įrodymų moteris prisipažino kūdikį pagimdžiusi rugpjūčio 5-ąją sąvartyne ir ten jį palikusi. Kitos išeities esą nebelikę, nes jos motina, sužinojusi, jog dukra žada parnešti dar vieną anūką, pagrasino jo nebeauginsianti. Lina pas savo gimdytoją glaudėsi net su trimis mažamečiais vaikais - 12 metų dukra bei septynerių ir šešerių metukų sūnumis. Vienas iš jų - neįgalus.
Nebuvo kitos išeities
Tirdami galimą nusikaltimą - naujagimio nužudymą, Kelmės rajono PK pareigūnai L. Steponkutę sulaikė dviem paroms. Kaip vėliau aiškino ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Birutė Jankūnienė, moteris prisipažino pagimdžiusi ir likimo valiai palikusi kūdikį todėl, jog buvo sutrikusi, stresinės būsenos. Tačiau vėliau, pati sau prieštaraudama, nurodė, jog jai nebuvo kitos išeities. Pavyko išsiaiškinti, jog šis vaikelis L. Steponkutės ir jos 28 metų sugyventinio šeimoje nebuvo laukiamas.
Lavonėlis buvo gerokai suiręs, todėl ekspertams buvo nelengva nustatyti vaiko mirties aplinkybes. Atskirai ištyrę kiekvieną organą ekspertai vis dėlto padarė išvadą, jog kūdikis gimė gyvas. Tuomet savo parodymus nuolat kaitaliojusi L. Steponkutė prisipažino, jog berniukas judino rankas ir kojas, kad gimdant dalyvavo ir jos sugyventinis. Sulaikytas minėtas vyriškis (jis yra kelis kartus teistas, o visai neseniai už dviračio vagystę "užsidirbo" 20 parų arešto) neslėpė jog apie sugyventinės nėštumą žinojęs, tačiau tikino, jog tas vaikas buvęs ne jo ir pats gimdyme tikrai nedalyvavęs. Pasirodo, jog šie du žmonės ne visą laiką gyveno kartu - tai išsiskirdavo, tai vėl sueidavo... Kyla įtarimų, ar sąvartynas - tikroji gimdymo vieta. Šia L. Steponkutės pateikta versija pareigūnai mažai tiki, nes turi ir kitų duomenų, tačiau kol kas jų nekonkretizuoja.
Nulems psichiatrų išvados
Pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą už tyčinį naujagimio nužudymą (BK 131 str.) gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Anksčiau už tokį patį nusikaltimą buvo baudžiama laisvės atėmimu taip pat iki penkerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų. Kalbėdami su L. Steponkute, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš jos lūpų neišgirdo jokio gailesčio dėl to, kas įvyko. Ji buvo abejinga viskam - net gresiančiai bausmei. Galbūt įtariamoji taip elgiasi todėl, jog mano, kad net ir įrodžius kaltę ji už grotų neatsidurs. Juk ji - vieniša trijų mažamečių motina... Tačiau apie kokią nors atsakomybę kalbėti dar anksti. Prokurorė B. Jankūnienė patikino, jog L. Steponkutei bus atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, kadangi reikia nustatyti, kokia buvo moters būklė po gimdymo. Galbūt ją tokiam žingsniui paskatino pogimdyminė depresija ar kitokie sveikatos sutrikimai. Taigi dabar greičiausiai tik psichiatrų išvados nulems, ar ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, ar byla iškeliaus į teismą...
Skurdas - viena iš naujagimių žudymo priežasčių
Naujagimių žudymas Lietuvoje tampa beveik masiniu reiškiniu. Žmonių, atsikratančių savo kūdikiais, nebaugina jokios bausmės, nekankina nei dvasiniai išgyvenimai, nei aplinkinių pasmerkimas, nei elementariausios moralinės normos.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių motinos, o neretai ir vyrai arba sugyventiniai, ryžtasi negailestingo budelio vaidmeniui - sunki materialinė padėtis, sudėtinga socialinė situacija.
Štai prieš kelerius metus į Zarasų rajono policijos komisariatą paskambinęs anonimas pranešė, jog Jolanta (42 m.) savo namuose pagimdė kūdikį, kuris kažkur pradingo. Esą galbūt ji tą vaikelį "nugalabijusi"... Po kelių minučių į moters namus įžengė grupė pareigūnų. Išsituokusi penkių vaikų motina net nebandė gintis - prisipažino prieš tris dienas tvarte pagimdžiusi moteriškos lyties naujagimį. Kūdikis esą buvęs nebegyvas, todėl kieme jį apkasusi žemėmis. Nurodytoje vietoje pareigūnai aptiko naujagimio lavonėlį. Ekspertai ėmėsi tirti, ar mergytė gimė gyva... Prokuratūroje Jolanta ilgai galvojo, ką atsakyti į prokurorės klausimą, kodėl nevažiavusi gimdyti į ligoninę, antra, jei mergytė gimė negyva - kodėl neiškvietusi medikų ar policijos, o taip negarbingai dukrelės lavonėlį užkasusi kieme... Trumpas atsakymas "nežinau" vertė daryti išvadą, kad moteris šio kūdikio auginti net nesiruošė. Ji buvo prasitarusi, jog šiais laikais ir taip sunku gyventi, be to, buvo neseniai praradusi darbą. Jolantos poelgį vieni zarasiškiai griežtai pasmerkė, išvadino ją vaiko žudike, kiti buvo atlaidesni. Esą vargu ar į pasaulį atėjęs nelauktas vaikelis, užaugęs daugiavaikėje šeimoje, kur iš visų keturių kampų žvelgia skurdas, būtų buvęs laimingas...
Motina - blogai prižiūrėtas kūdikis?
- Mes piktinamės ir klausiame, kodėl motinos taip daro, kodėl neturi gailesčio jausmo, - pokalbį šia tema pradėjo Valstybinės viešosios įstaigos "Šeimos santykių institutas" psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė. - Tačiau pirmiausia reikia sužinoti tokių motinų priešistorę, kaip jos gyveno ir augo... Girtaujantys, degradavę tėvai, mažamečių vaikų akivaizdoje atliekami lytiniai santykiai... Vaikai vėliau visa tai imituoja, mažos mergaitės vedasi berniukus į rūsį... Tokios būsimos motinos savo šeimose nepatiria normalių emocijų, rūpinimosi jomis. Nėščia moteris emociškai grįžta į savo vaikystę ir atkartoja tai, ką gavo iš savo motinos. Tai įrodyta mokslo. Vadinasi, moteris, neturinti motinystės instinkto, buvo blogai prižiūrėtas kūdikis. Tada pasireiškia tik primityvūs išlikimo instinktai.
Gydytoja Roma Šerkšnienė pripažino, jog skurdas taip pat diktuoja savo sąlygas, tačiau kad ir kokia būtų sudėtinga motinos materialinė bei socialinė padėtis, tokio elgesio pateisinti neįmanoma. Medikė primena, jog Sibire žmonėms teko išgyventi daug sunkesnius laikus... Tada "skudurynuose" už litą nebuvo galimybės apsirengti, niekas pašalpų nedalino, tačiau vaikų taip, kaip dabar, nemėtė, juo labiau nežudė...
Nusikaltimo bendrininkai - tėvai
Kaip jau buvo minėta, motinų, mirčiai pasmerkiančių savo naujagimius, sutuoktiniai ar sugyventiniai neretai prisideda prie nusikaltimo. Daugelis tikriausiai prisimena skandalingai pagarsėjusią sutuoktinių Jūratės ir Antano šeimą iš Alytaus rajono. Lygiai prieš trejus metus iškvietus medikus pas sunkiai sunegalavusią moterį paaiškėjo, jog komplikacijas sukėlė gimdymas, apie kurį niekas, išskyrus jos vyrą, motiną bei kelias kaimo moterėles, nežinojo. Tuomet moteris, būdama jau keturių vaikų motina, prisipažino ankstų rytą užsidariusi lauko virtuvėlėje ir į kibirą "išstenėjusi" dukrytę. Ji buvusi gyva. Naujagimę moteris palikusi likimo valiai dėl prasidėjusio kraujavimo ir atsigulusi į lovą pailsėti. Vėliau, prispaustas įrodymų, šios moters vyras kriminalistams prisipažino atsitiktinai užsukęs į virtuvėlę pasiimti kibiro ir radęs negyvą kūdikėlį, tačiau nieko nesiaiškinęs ir jį užkasęs netoli lauko tualeto... Vyriškis neigė žinojęs apie žmonos nėštumą, net nieko apie tai nenujautęs - esą ji visąlaik buvusi pilvota, stambaus sudėjimo. Sunku patikėti, kaip tokios "naujienos" nežinojo sutuoktinis, jei kalbos apie Jūratės nėštumą sklandė po kaimą jau seniai... Dėl šio įvykio kaimo gyventojai ne mažiau už Jūratę, septynių vaikų motiną, smerkė ir jos vyrą. Panašių atvejų pasitaiko gana dažnai.
Nelaimingos meilės aukos
Nepavydėtinoje padėtyje atsiduria nelaimingos meilės aukos arba nepataisomą klaidą padariusios mažai gyvenimo patirties turinčios merginos. Paaiškėjus, jog atsitiko tai, ko labiausiai bijojo, jos sutrinka, stengiasi nuslėpti savo "bėdą", kol galiausiai supranta, kad ką nors daryti jau vėlu. Tokias jaunas būsimas motinas kankina gėda, atsakomybė prieš visuomenę, artimųjų pasmerkimas. Panašiai nutiko ir Pasvalio rajono gyventojai Audronei P. Deja, ne kokiai nepatyrusiai šešiolikmetei, o trečiąją dešimtį įpusėjusiai merginai. Audronė vėliau pasakos, jog vieną naktį, pajutusi skausmus ir net nespėjusi riktelti, pajuto, kaip į pasaulį atėjo jos kūdikis. Jaunoji mamytė norėjusi kambaryje uždegti šviesą ir įdėmiau apžiūrėti vaiką, tačiau staiga ėmusi kraujuoti, pasidarę bloga, todėl ji esą tiktai įstengusi padėti naujagimį ant grindų, už lovos, netoli sekcijos. Vėliau paaiškėjo, jog ką tik gimusio ir mirti pasmerkto vaiko tėvas - kitame kaime gyvenęs trejais metais už Audronę jaunesnis vaikinas. Pastaroji prisipažino, jog sužinojęs, kad jo draugė laukiasi, vyrukas pabėgo...
Kriminalinis abortas - ne išeitis
Prieš kurį laiką Prienų rajono apylinkės prokuratūra tyrė kitą skandalingai pagarsėjusį įvykį, kuris iš pradžių buvo įvardintas kaip kriminalinis abortas. Tada į Prienų ligoninę buvo atvežta blogai besijaučianti, nukraujavusi dvidešimtmetė rajono gyventoja Lina. Vaistais paskatinus gimdymą, medikai išėmė negyvą berniuką. Įvairios darbo patirties turinčios gydytojos aiktelėjo iš nuostabos išvydusios, jog naujagimio kojytė iki šlaunies buvo nupjauta. Vėliau šią kūnelio dalį gimdyvės motina atsitiktinai aptiko dukters rankinėje, įvyniotą į polietileną. Iš mirties nagų išplėšta vieniša jaunoji mama (beje, ji jau augino dvejų metukų sūnų), kamuojama gilios depresijos ir sielvarto, kategoriškai tvirtino "pati kažką iškritusį nukirpusi žirklėmis". Ekspertams patikslinus pirmines išvadas, buvo atmestos ir kriminalinio aborto, ir kūdikio nužudymo versijos. Tačiau taip ir liko neaišku, kaip buvo iš tikrųjų...
Statistikos duomenimis, 2001 metais (praėjusių metų duomenys tikslinami) Lietuvos medicinos įstaigose moterims, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepanorusioms ar negalėjusioms tapti motinomis, buvo atlikti abortai. Legaliai nutraukta per 13 000 užsimezgusių gyvybių. O kiek jų buvo sunaikinta atliekant kriminalinius abortus, pasakyti negalima, tačiau teisėsaugininkų akiratin patekę faktai išduoda, jog kriminaliniai abortai ir mūsų dienomis nėra praeities reliktas.
Ar moterys žino, kas yra kontracepcija?
Nagrinėjant šią skaudžią temą kyla natūralus klausimas: ar moterys, ypač gyvenančios kaime, žino, kas tai yra kontraceptinės priemonės? Kelmės rajono ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gydytoja Irina Iljinskaja pripažino, jog į ją dėl apsisaugojimo priemonių, dėl patarimo, kaip išvengti nėštumo, kreipiasi nemažai moterų, tačiau dauguma jų - labai jauno amžiaus, ir taip nemažai žinančios, prisiskaičiusios įvairiausių straipsnių. Be to, dailiosios lyties atstovės tuo domisi dažniausiai po to, kai pastoja ir nenori gimdyti. Medikė pripažino, jog labai dažni atvejai, kai moteris tikina, jog namie auga penki vaikai, jog ji sunkiai gyvena, kad dar vienos burnos išmaitinti nepajėgs. Į klausimą, kodėl nesikreipė anksčiau, jeigu norėjo išvengti nėštumo arba jeigu jį norėjo nutraukti pačioje pradžioje, tokios motinos atsako neturėjusios pinigų - nei kontraceptinėms priemonėms, nei abortui. Beje, akušerė-ginekologė vis dėlto mano, jog geriau jau atsisakyti kūdikio, kol jis dar nespėjęs susiformuoti, pačioje gyvybės užuomazgos pradžioje, nei išnešiojus ir pagimdžius jį nužudyti. Be to, juk yra dar viena išeitis - jeigu moters padėtis iš tiesų nepaprastai sunki, pagimdytą kūdikį galima palikti ligoninėje, atiduoti auginti valstybei, o ne kaip kokį nereikalingą daiktą išmesti į sąvartyną, užkasti, "nuleisti" į išmatų duobę...
Socialinė parama
I. Iljinskaja sutinka, jog sunki materialinė padėtis irgi vaidina svarbų vaidmenį, tačiau mano, jog galima ir su šia problema susidoroti. Jeigu trūksta pinigų kontraceptinėms tabletėms, galima pasinaudoti pigesne priemone, pavyzdžiui, spirale, kainuojančia nuo 25 iki 35 litų. Tokiais atvejais bent trejiems metams apsauga garantuota. Iš kur paimti ir tiek pinigų - turėtų spręsti tiek pati moteris, tiek socialiniai darbuotojai, skirstantys socialines pašalpas. Galbūt reikėtų numatyti tokioms motinoms skirti papildomai tas kelias dešimtis litų...
Kalta sutrikusi psichika
Atskirai reikėtų kalbėti apie tas moteris, kurioms po gimdymo išsivysto pogimdyminis sindromas arba kurios tampa motinomis-žudikėmis dėl sutrikusios psichikos. Prieš kurį laiką savo pusantrų mėnesių dvynukus paskandino Plungės gyventoja 25 metų Eugenija. Pabudusi prieš rytinį maitinimą, ši moteris, pati nežinodama kodėl, abu verkiančius berniukus suvyniojo į antklodę ir užsimetusi ant pečių išėjo laukan. Nuėjusi daugiau nei kilometrą iki melioracijos griovio, abu vaikelius sumetė į vandenį, po to grįžo namo ir atsigulusi šalia vyro užmigo. Savo poelgio moteris paaiškinti negalėjo. Kad ji buvo keistoka, pastebėjo visi šeimynykščiai. Dėl šio fakto iškėlę baudžiamąją bylą, Plungės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai pirmiausia paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Ši moteris buvo pripažinta nepakaltinama...
Pogimdyminė depresija, arba psichozė, medikų apibūdinama panašiai kaip psichikos sutrikimas, atsirandantis arba pasunkėjantis moteriai po gimdymo. Sergama dėl fiziologinių organizmo permainų ir psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų šeimyninių aplinkybių. Toks susirgimas pasireiškia nuo 6 iki 16 gimdyvių iš 10 000. Dažniau suserga pirmą kartą gimdžiusios ir ne tokios fiziškai bei psichiškai atsparios moterys...
Valstybei nerūpi jos piliečiai
Psichiatrė-psichoterpeutė R. Šerkšnienė kelia klausimą, ar mūsų valstybei svarbus žmogus, ar jis yra vertinamas, ar yra reikalingas? Jos manymu, šiuo metu svarbus tiktai žavus, linksmas, sportiškas, drąsus, akiplėša. Kažkodėl nebegirdime, kad būtų skiepijamos kitos vertybės. Dėl to R. Šerkšnienė įsitikinusi, jog valstybė turėtų imtis atsakomybės šviečiant žmones. Narkomanai tokią paramą jau gauna, o kur atsiduria kiti mūsų visuomenės nariai?.. Valstybės politika turėtų būti orientuota į pilietį, į jo išugdymą, išmokymą, todėl nenuostabu, jog kalbantis su motinomis, kurios nužudė savo kūdikius, sunku išgirsti atgailą, dėl to, ką padarė, jos visiškai neišgyvena. Medikė mano, jog dar vienas svarbus faktorius - artimųjų dėmesys, pagalba, reakcija, parama... Dažniausiai tokių motinų ir jų artimųjų santykiai būna sutrikę. Kaip elgtis moteriai, jeigu jai pati motina išdrožia su kūdikiu į namus neįsileisianti?.. Gydytojai tenka išklausyti ir skaudžių išpažinčių, kuomet moterys su širdgėla prisipažįsta, jog jeigu būtų išgirdusios bent vieną užuojautos žodį, jei kas būtų pasakęs - sustok, palauk, pagalvok, tokiam baisiam žingsniui tikrai nebūtų pasiryžusios...
