Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Kovosiu, kol teisingumas nugalės, - tauragiškė Asta Andrulienė nusiteikusi tvirtai ir optimistiškai.
Jauna našlė sau ir savo mažametėms dukroms taip prisiekė išgirdusi Klaipėdos apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį vienam iš dviejų teisiamųjų, kaltintų Astos vyro Arvydo Andrulio (33 m.) tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis, taip pat neteisėtu šaunamojo ginklo įgijimu bei laikymu ir bendrininkavimu. Tik pasiekusi pergalę (kad atpildo sulauktų ir antrasis, Astos įsitikinimu, sunkaus nusikaltimo dalyvis) moteris sakė užaugusioms dukroms galėsianti drąsiai žvelgti į akis ir patvirtinti, jog vardan jų tėvelio ramaus poilsio padarė viską...
Namo nesugrįžo
Astos vyras Arvydas Andrulis, dar vadintas Dešriumi, netikėtai pradingo 2000-ųjų rugpjūtį - vidury dienos nuosavu golfuku trumpam išvykęs į banką. Kitą rytą moteris nuskubėjo į policiją, kur ne tik pasidalino nerimu dėl vyro dingimo, bet ir prasitarė turinti mažai vilties, jog jis esąs gyvas, bei nurodė, kas su Arvydu galėjo susidoroti.
Rytojaus dieną Tauragės rajono pakelėje atsitiktiniai žmonės pastebėjo golfą. Tai ir buvo Arvydo Andrulio automobilis. Ant priekinių sėdynių buvo matyti kraujo dėmių, krauju buvo aptaškyta ir vidinė priekinio stiklo dalis, salone mėtėsi šovinio tūtelė... Netoli šios vietos, krūmuose, buvo rasti prapuolėlio daiktai - striukė, rankinė su dokumentais (tiesa, jau be pinigų)...
Arvydo Andrulio kūną pavyko surasti tik po vienuolikos parų. Atlikus teismo medicininę ekspertizę paaiškėjo, kad Dešrius buvo sušaudytas - kulkų palikti sužalojimai aptikti pilve, krūtinėje bei kaukolėje (vadinasi, į galvą buvo paleistas kontrolinis šūvis).
Vyrą pražudė kontrabanda?
Pasak Astos Andrulienės, jos vyras Arvydas, kaip esą po jo žūties buvo klaidingai informuojama kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, nebuvo mafiozas, nepriklausė jokiai nusikalstamai grupuotei, su nusikalstamo pasaulio atstovais nepalaikė jokių artimesnių ryšių. Tiesa, kai kuriuos įtartinos reputacijos tauragiškius Arvydas esą pažinojęs iš matymo, nes kartu užaugo. Į klausimą, kodėl vyras turėjo pravardę, žmona Asta atsakė šypsodamasi: Dešriumi jis esą buvo pravardžiuojamas nuo mažens, nes turėjo šiokį tokį trūkumą - buvo gana mažo ūgio...
Kaip toliau pasakojo Asta Andrulienė, išlaikyti šeimą - vyro pareiga, tad Arvydui prisiėjo gerai pasukti galvą, kur susiveikti pinigų. Asta sakė žinojusi, kad vyras ėmė verstis cigarečių kontrabanda, tačiau į jo nelegalaus verslo reikalus nesigilinusi. Astai buvo žinoma, kad vyras veikė bendrai su kitu tauragiškiu, tokiu Mindaugu Levčenkovu. Tačiau šių vyrų bendradarbiavimas, girdi, truko neilgai - prasidėjo nesutarimai dėl pinigų, kurie Arvydui, Astos vyrui ir dviejų dukrelių tėvui, baigėsi tragiškai...
Grasinimai negelbėjo
- 2000-ųjų birželį į Vokietiją trumpam išvykęs vyras man iš užsienio paskambino ir užsiminė niekaip negalįs surasti Mindaugo, - kelerių metų senumo įvykius Asta atsimena kaip vakarykščius. - Jis buvo labai susikrimtęs... Sužinojau, kad Mindaugas iš Arvydo paėmė 20 000 Vokietijos markių, žadėdamas netrukus atgabenti kontrabandinį krovinį, tačiau kažkur prapuolė...
Kadangi ką tik paminėtoji pinigų suma buvo visos Andrulių šeimos santaupos, Asta sakė negalėjusi tylėti - irgi ėmusi Mindaugo ieškoti. Kilus įtarimui, kad jis iš Vokietijos jau sugrįžęs, paskambino į Tauragėje esantį jo butą. Rado! Mindaugas esą iškart ėmė piktintis, ką Arvydas, Astos vyras, jam atseit nukrėtęs... Ogi pasamdęs banditus, kurie Mindaugo patykoję Vokietijos autobame, sumušę ir atėmę visą Arvydo duotąją valiutą!
Kai šiais Mindaugo tvirtinimais Asta garsiai suabejojo, išgirdo įsakmų patarimą, jog į šiuos reikalus jai būtų geriausia išvis nesikišti...
Arvydas Andrulis irgi greitai sugrįžo į Lietuvą ir Mindaugą Levčenkovą ėmė atakuoti nedelsiant atiduoti pinigus. To reikalavo ne tik telefonu - kartą pas Mindaugą apsilankė su geru pažįstamu P. Bikneriu, pravarde Metras. Arvydas, anot Astos, nebuvo iš lėtųjų - su Mindaugu ne tik apsižodžiavo, bet ir apsistumdė, mat šis ėmė meluoti: pareiškė jokių pinigų iš Arvydo nepaėmęs, taigi nesąs ir skolingas.
Nesugebėdamas pinigų išsireikalauti geruoju, Arvydas Andrulis Mindaugui Levčenkovui pagrasino atkeršysiąs, netrukus taip ir padarė - padegė pastarojo žmonai priklausiusį automobilį "Peugeot 605".
Gretai po šio incidento Mindaugas Levčenkovas, kaip nustatė baudžiamosios bylos tyrimą atlikęs Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Nikolajus Builisovas, iš nenustatyto asmens nusipirko 5,6 mm kalibro šaunamąjį ginklą ir 8 šovinius, o savo geram pažįstamui, neoficialiam asmeniniam vairuotojui Dmitrijui Mežovui (pastarojo vardu Mindaugas Levčenkovas buvo įsigijęs automobilį BMW) prasitarė, neva Arvydas Andrulis jį jau "baigiąs užknisti" ir kad šį tipą "reikia pamokyti".
Vykdė užsakymą?
Tiriant bylą buvo sulaikytas ne vienas įtarimų sukėlęs asmuo, daugiau ar mažiau pažinojęs velionį Arvydą Andrulį. Visi sulaikytieji pateikė įtikinamus alibius... O štai Dmitrijus Mežovas, Tauragės ir Šilutės rajono apylinkės teismuose jau tris kartus teistas anuomet dar tik 19 metų teturėjęs bedarbis, duodamas parodymus ėmė painiotis, kol galiausiai prisipažino su šia žmogžudyste esąs tiesiogiai susijęs. D. Mežovas patvirtino, kad nušaudamas Arvydą Andrulį vykdė Mindaugo Levčenkovo užsakymą. Tądien, anot įtariamojo, su Arvydu buvo sutarta susitikti prie AB "Tauragės keramika" tvenkinių. Dar vykstant į šią vietą Mindaugas Dmitrijui esą davęs nurodymą stebėti jo (Mindaugo) ir Arvydo pokalbį. Jei Mindaugas pradėsiąs linksėti galvą, Dmitrijus turi skubiai paimti po automobilio sėdyne slepiamą ginklą ir Arvydą nušauti.
D. Mežovas prisipažino nuo Mindaugo buvęs materialiai priklausomas, todėl, girdi, ir sutikęs tokį nurodymą įvykdyti. Į Arvydą Andrulį buvo paleistos net šešios kulkos...
Pareigūnams D. Mežovas prisipažino už šiurpaus užsakymo įvykdymą gavęs atlygį - 1 000 Vokietijos markių (prieš nužudymą) ir 2 000 JAV dolerių (po nužudymo).
Mindaugas Levčenkovas tokius D. Mežovo parodymus kategoriškai neigė - prisiekinėjo nepirkęs nei šaunamojo ginklo, nei šaudmenų, nedavęs nurodymo Arvydą Andrulį nužudyti, šio nusikaltimo neorganizavęs. Už ką, girdi, Mindaugas Levčenkovas turėtų taip žiauriai susidoroti su draugu ir verslo partneriu Arvydu Andruliu, jei jiedu vienas kitam neturėjo jokių įsipareigojimų, jokių skolų.
Nepaisant to, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Nikolajus Builisovas, remdamasis ne tik D. Mežovo, bet ir nukentėjusiąja pripažintos velionio žmonos Astos Andrulienės bei kai kurių kitų svarbių liudytojų duotais parodymais, sunkius kaltinimus pateikė abiem įtariamiesiems.
Teisme - prieštaringi parodymai
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. Posėdžiuose teisiamasis D. Mežovas nesyk keitė parodymus - iš pradžių patvirtino, kad šaudamas į Arvydą Andrulį vykdė žmogžudystės užsakymą, o vėliau visa tai ėmė neigti - pareiškė, jog žudyti jam niekas neliepė, tiesiog taip pasielgęs asmeniniais sumetimais. Apkalbėti Mindaugą Levčenkovą teisiamąjį, girdi, privertę pareigūnai.
Astą Andrulienę šokiravo jos vyro žudiko Dmitrijaus Mežovo ištartas paskutinysis žodis. Teisiamasis atsiprašė ne skaudžią vyro ir tėvo netektį patyrusios nužudytojo šeimos, o... Mindaugo Hiršo! (Hirsch) (pasirodo, greitai po Arvydo Andrulio nužudymo Levčenkovas pasikeitė pavardę!). Girdi, nepyk, Mindaugai, kad tau taip pakenkiau, kad tave apvyliau, neteisingai apkalbėjau...
Mindaugas Hiršas, anot Astos Andrulienės, teismo posėdžiuose irgi jautėsi užtikrintai - tarsi iš anksto žinotų, kad jam viskas baigsis gerai... Tiesa, į nuosprendžio paskelbimą šis pilietis esą atvyko susikrovęs nemažą krepšį, o laukdamas nuosprendžio pabaigos be perstojo gniaužė rankas...
Bloga nuojauta, Astą Andrulienę persekiojusi visą teisminį bylos nagrinėjimo laikotarpį, pasitvirtino. Teismas pripažino, kad kaltas tik Dmitrijus Mežovas (jam skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę). Mindaugas Hiršas buvo išteisintas, teismo nuomone, neįrodžius jo kaltės.
- Po tokio nuosprendžio neišsilaikiau - pradėjau verkti, - prisiminė Asta Andrulienė. - Buvo taip apmaudu ir pikta... Pakūkčiojau, paašarojau gal kokį pusvalandį, ir net susigėdau savo silpnumo...
Daugiau Asta niekam nerodė ašarų - teisingumo, girdi, emocijomis nepasieksi... Nieko nelaukusi nuvyko pas žinomą Klaipėdos advokatą, paprašė padėti parašyti apeliacinį skundą. Jei, girdi, į jos skunde išdėstytus reikalavimus neatkreips dėmesio apeliacinis teismas, byla pasieks ir Aukščiausiąjį... Anksčiau ar vėliau, bet teisybė, Astos Andrulienės įsitikinimu, bus atstatyta - vyro žmogžudystės organizatorius neišsisuks nuo atpildo.
- Nes visų nupirkti neįmanoma, - mįslingai prasitarė Asta Andrulienė.
Žudyti neturėjo priežasties?
Asta Andrulienė "Akistatai" patvirtino, kad jos vyras ir Dmitrijus Mežovas (vyro žudikas) buvo menkai pažįstami, neturėjo jokių bendrų reikalų. Todėl esą sunku suvokti, už ką D. Mežovas turėjo vyrą nužudyti. Todėl įtikinamiausia versija, kad vyras buvo nužudytas kažkieno užsakymu. Kieno?
- Kadangi aš puikiai žinojau, jog Mindaugas iš vyro paėmė didelę pinigų sumą ir jų negrąžino, buvo nesunku įtarti, kas tokį užsakymą Mežovui pateikė, - svarstė Asta Andrulienė.
Negana to, anot ponios Astos, byloje buvo užfiksuoti ir kiti itin svarbūs liudytojų parodymai. Antai tauragiškė Rasa P. prokurorui esą patvirtinusi, jog kartu su Arvydu nuvykusi į Vokietiją ir apsistojusi viename Oberhauzeno miesto viešbutyje, matė, kaip kartą Arvydas į viešbutį parsivežė didelę Vokietijos markių sumą, kuriuos suskaičiavo ir, sudėjęs į maišelį, paslėpė. Tame maišelyje, anot liudytojos, buvo 20 000 Vokietijos markių.
Netrukus, Rasos teigimu, Arvydas Andrulis sužinojo, jog Berlyne yra cigarečių siunta, ir išsiruošė ją įsigyti. Į Berlyną lengvuoju automobiliu esą vykęs ne tik Arvydas, bet ir Rasa bei Vokietijoje gyvenantis Arvydo draugas Vilmas P.
Sutartoje vietoje (prie degalinės) išlipdamas iš automobilio, anot Rasos P., Arvydas pasiėmė ir tą patį maišelį su pinigais bei kartu su Vilmu P. nuėjo... Po pokalbio su dviem vyriškiais sugrįžęs atgal Arvydas Rasai esą paaiškinęs, jog tie du vyrai buvo tauragiškis Mindaugas Levčenkovas (Hiršas) ir pastarojo vairuotojas (Mežovas).
Anot Astos Andrulienės, Rasos P. duotiems parodymams neprieštaraujantys tvirtinimai buvo užfiksuoti ir kitų liudytojų apklausose. Kad Arvydas Andrulis guodėsi draugo buvęs "apmautas" ("Nunešė labai didelę pinigų sumą"), prokurorui patvirtino liudytojai Jolanta P. ir P. Bikneris. Teisiamojo D. Mežovo tėvas neneigė, jog Tauragėje, jo namuose, lankėsi Arvydas Andrulis, kuris kaltino Mindaugą, neva šis neatiduodąs pinigų - 20 000 markių. Tą patį tvirtino girdėjusi ir N. Mežovo žmona.
Tiesa, prokuratūrai duotų parodymų kai kurie liudytojai nepatvirtino teisme. Astos Andrulienės įsitikinimu, taip buvo padaryta baiminantis Mindaugo Hiršo keršto, o galbūt ir iš anksto su juo tai sutarus. Visą kaltę prisiimti tik sau Dmitrijui Mežovui irgi buvo naudinga, mat tokiu atveju atkrenta kaltinimas bendrininkavimu, vykdant sunkų nusikaltimą (tai yra veikimas grupėje, išankstinis susitarimas įvykdyti sunkų nusikaltimą).
Žuvo vyras - dingo ir draugai
- Po vyro žūties supratau, kad jį supo nedora draugija, - "Akistatai" prisipažino Asta Andrulienė. - Kai vyras pradingo, jo draugai mane guodė, ramino, žadėjo visaip paremti. Tačiau greitai pažadus pamiršo... Ką kalbėti apie materialinę paramą, jei nesulaukiau net moralinės!
Astos Andrulienės nuomone, greičiausiai iš baimės kai kurie vyro draugai pakeitė parodymus ("Nieko nemačiau, nieko negirdėjau"), o vykdami į teismo posėdžius net nepasiūlė važiuoti kartu - kad Astai nereikėtų mokėti už kelionę...
Asta su savo nelaime liko vienui viena. Šeimos pajamos - kuklus atlyginimas (moteris dirba bibliotekoje) ir 100 litų nesiekianti socialinė pašalpa. Ne itin stiprios sveikatos Asta ir dvi jos dukrelės gyvena dviejų kambarių bute, kuriame remontas nedarytas dešimt metų... O Tauragėje esą kai kas stebisi, kaip Andrulienei gali būti sunku, jei jos "mafiozas" vyras banke "paliko milijonus"! Pasak Astos, visa tai - tušti plepalai. Tiesa, Astai puikiai žino, kam vyras buvo paskolinęs pinigų, deja, po jo žūties skolininkai su pinigais taip ir nepasirodė... Moteris sakė negalinti nesipiktinti girdėdama kalbas, esą jos vyras priklausė nusikalstamam pasauliui, turėjo "stogą".
- Jei jis tą "stogą" būtų turėjęs, kažin ar kas būtų išdrįsęs jį nušauti? - svarstė jauna našlė.
Ryžtingai nusiteikusi pasiekti, kad būtų nustatyti visi su vyro susidorojimu susiję asmenys, Asta Andrulienė neslėpė ir to, jog Arvydas dukrelėms buvo nuostabus tėtis, tačiau kaip vyras turėjo daug nuodėmių, kurios esą iškilo viešumon po Arvydo žūties. Nepaisant to Asta, kaip minėta, nesiruošia nuleisti rankų, dovanoti vyro skriaudikams.
