Amerikiečiai tikisi, kad šeštadienį pirmasis iš dviejų NASA Marso zondų - "Spirit", nukritęs į Raudonosios planetos paviršių ir kelis kartus nuo jo atšokęs, nurims ir iškleidęs antenas praneš apie naują Marso tyrimų etapo pradžią. Ratuotas aparatas, tirdamas uolienas, mėgins ieškoti gyvybės pėdsakų.
Tačiau ir JAV kosmoso specialistai, ir jų kolegos europiečiai puikiai supranta, kad ne taip paprasta dirbti nelygiame Marso paviršiuje.
Europos kosmoso tyrimų agentūros (EKA) ekspertai vis dar tebemėgina kaip nors susisiekti su 375 mln. JAV dolerių vertės zondu "Beagle 2", kuris turėjo saugiai su parašiutu nusileisti Marse per Kalėdas. Tačiau iš jo negaunama jokio signalo.
Netektį patyrė ir NASA - 1999 metais dingo "be žinios" amerikiečių aparatas "Mars Polar Lander" su dviem zondais, o dar trimis mėnesiais anksčiau panaši nelaimė ištiko aparatą "Mars Climate Orbiter", kuris buvo prarastas tikriausiai dėl navigacinės klaidos. Pasak NASA, nesėkmę patyrė daugiau kaip pusė Marso misijų.
NASA pareigūnai vis dėlto dideles viltis deda į du golfo vežimaičio didumo ratuotus aparatus "Spirit" ("Dvasia") ir "Opportunity" ("Proga"). Vienas jų kelionėn iš Žemės pakilo birželį, kitas - liepą. Tūps pirmasis šeštadienį (sausio 3 d. ), o antrasis - už trijų savaičių.
Abu juos ant Marso nutupdys išskleisti parašiutai, o smūgį į paviršių švelnins prisipūtę oro maišai. Atšokę nuo paviršiaus šie zondai galbūt "nušuoliuos" dar gerą pusmylę. Nurimęs zondas išsiskleis ir virs ratuotu visureigiu - šis virsmas truks apie savaitę. O tada jau bus galima ir pasivažinėti Marso paviršiumi.
Iš tikrųjų tai du nedideli robotai, aprūpinti skaitmeniniais fotoaparatais, įvairiais įrenginiais, kuriais galima tirti geologinę Marso paviršiaus sandarą. Gal pavyks rasti ir buvusių ar esamų gyvybės ženklų, pirmiausia vandens.
Reuters-ELTA
