Liepos 27-ąją Ukrainoje, Lvove, per aviacijos šventę įvyko didžiulė tragedija (didžiausia aviacijos šou istorijoje). Naikintuvas Su-27 nukrito į žmonių minią, užmušė per šimtą žmonių ir keliskart tiek suluošino. Tragedijos dieną jaunas Lvovo viengungis Aleksandras Rorocha į šventę atvyko su sužadėtine Natalija Malych, kuriai lėktuvo nuolauža sumaitojo dubens kaulus. Ligoninėje išgirdęs, kad jo mylimoji niekada nevaikščios, Aleksandras Nataliją vedė. Tai istorija apie gražią nesavanaudišką meilę bei tikruosius katastrofos kaltininkus.
Jie susipažino pernykštį rudenį lauko kavinėje. Aleksandras baigė verslo koledžą, tačiau neradęs darbo vairavo taksi ir kartą užsuko į kavinę išgerti puodelį kavos. Įėjęs pamatė įspūdingą ilgaplaukę, ilgakoję merginą. Po minutės jaunuoliai jau kalbėjosi lyg seni pažįstami. Taip užsimezgė Aleksandro Rorochos ir Natalijos Malych draugystė bei meilė. Po pusmečio įsimylėjėliai tėvams paskelbė, kad 2002-ųjų rudenį susituoks.
Liepos 27-ąją Natalija, Aleksandras bei geriausias jo draugas Dima Simonovas, kaip ir tūkstančiai kitų lvoviečių, nuvyko į aviacijos šventę. Netrukus ore tiesiai žmonėms virš galvų ėmė vartytis galingas rusiškas naikintuvas Su-27. Tuomet ir įvyko tragedija. Lėktuvas tėškėsi į žmonių minią ir čiuožė byrėdamas į šipulius bei traiškydamas naujas aukas. Tai įvyko vos keliasdešimt metrų nuo tos vietos, kur stovėjo Saša su kompanija. Vaikinas norėjo savo mylimąją pridengti kūnu, tačiau nespėjo - kažkokia jėga jį išvertė iš kojų. Dimą pargriovė atskridusi nutraukta nepažįstamo žmogaus... galva. Po kelių sekundžių atsipeikėjęs Aleksandras apsidžiaugė, kad liko nesužalotas, tik virsdamas į betoną smarkiai nusibrozdino alkūnes. Dima per stebuklą išvengė net menkiausio įbrėžimo, o štai Natalija gulėjo visa kruvina, iš didžiulės žaizdos nugaroje kyšojo kaulas.
- Nebijok, man neskauda, - sužadėtinį ramino Natalija. - Tik kojos tirpsta.
Aleksandras merginą ištraukė iš naikintuvo nuolaužų bei mėsgalių - žmonės gulėjo suplėšyti į dvi, į tris dalis, o kai kurie buvo virtę koše. Vyrukas pašaukė pro šalį bėgusius kareivius. Šie nuplėšę atvilko stendą ir ant jo atsargiai paguldė sužeistąją. Šokinėdami per lavonus Saša ir Dima su šiais "neštuvais" nuskuodė į sanitarinę palapinę. Aplink virė tikras pragaras: žmonės klykė ir blaškėsi apimti panikos, tad Aleksandrui kelią teko skintis kojomis. Vaikino sąmonėje įsirėžė kraupūs neužmirštami reginiai: blaškosi senukas, prie krūtinės spausdamas nuplėštą anūkėlio rankutę; parpuolusi ant kelių moteris raudodama glosto per pusę perplėšto vaiko galvytę ir t. t.
Sanitarinėje palapinėje Saša nerado net vaistinėlės. Apsidairęs pamatė karinį sanitarinį visureigį UAZ. Su prie vairo sėdėjusiu kareivėliu buvo neįmanoma susikalbėti - jis žvelgė paklaikusiomis akimis ir drebėjo ištiktas šoko. Išmetęs kareivuką iš kabinos Aleksandras pats sėdo prie vairo. Natalija buvo jau trečiasis nelaimėlis šioje mašinoje - ten kažkas buvo spėjęs paguldyti du žmones nutrauktomis kojomis. Įjungęs sireną Aleksandras pasuko ligoninės link, tačiau tuoj pat pakliuvo į kamštį. Dauguma laimingųjų, išvengusių mirties ar sužalojimų, neišvengė šoko - vairavo nepaisydami nei eismo taisyklių, nei šviesoforų.
Aleksandras su Dima Lvovo ligoninėje merginą paguldė ant vežimėlio, tačiau į juos niekas nekreipė dėmesio - visur siautė sumaištis. Čia jau buvo atvežta tokių sužeistųjų, kokių ligoninės personalas kaip gyvas nebuvo matęs. Vienoje palatoje suradęs chirurgą, Aleksandras jį tempte atitempė iki Natalijos. Mergina tuoj pat buvo operuota. Po operacijos gydytojas nudžiugino, kad spėta paskutinę akimirką - sužeistajai buvo likę gyventi 5 minutės. Ir nuliūdino, jog Natalijai sutrupinti dubens kaulai, greičiausiai ji niekada nebevaikščios.
Kitą dieną ligoninės personalas nespėjo vaikyti per visas duris besibraunančių žurnalistų. Aleksandras irgi pasitiktas nedraugiškai:
- Jūs kas Natalijai Malych? Niekas, svetimas. Tai ir dinkite, kol neužnešėte infekcijos!
Tądien "niekas" į palatą pateko tik po grumtynių su sanitarais. Trečią dieną vaikinas turėjo dar atkakliau stumdytis, tad atėjęs sužadėtinei paaiškino neturįs daugiau jėgų ir paprašė už jo tekėti. Dauguma "sveikai mąstančių normalių žmonių" Aleksandrui už nugaros šnibždėjosi, jog vyrukas daro kvailystę - jei kada sumanys skirtis, privalės visą gyvenimą invalidei mokėti alimentus.
Vedybos įvyko rugpjūčio 6-ąją. Į liūdną ceremoniją palatoje Aleksandras atsivedė CMS darbuotoją, notarą. Buvo ir abi mamos. Nuo trankvilizatorių apdujusiai, be jausmų gulinčiai Natalijai vyras užmovė aukso žiedą. Po to žiedą atėmė - reanimacijoje negalima.
Graudinančią istoriją ištrimitavo laikraščiai. Jau kitą dieną į ligoninę atvyko Natalijos darbovietės vadovas, Lvovo mero pavaduotojas. Jaunamartei įteikė pintinę gėlių, 2 000 grivinų (1 400 litų; Ukrainoje vidutinis atlyginimas - 140 litų) bei kvitą atsiimti naują skalbimo mašiną. Merginai buvo pasakyta, jog ji pervedama į nemokamą instituto grupę, jos tėvams pažadėta įvesti telefoną, o Aleksandro mamai - apmokėti kelerių metų įsiskolinimą už butą. Po to (neužmiršę pasikviesti televizijos operatorių) ligoninėje lankėsi orūs Ukrainos Rados (Seimo), vyriausybės nariai.
Čia šią graudžią istoriją būtų galima baigti, jei ne tolesni įvykiai. Atsitokėję po pirmojo šoko Natalijos artimieji susizgribo, kad moteris negydoma! Be pirmosios, kraujavimą sustabdžiusios operacijos, niekas nedaroma, tik duodama tablečių, nuo kurių, žinia, kaulai, nesuaugs. Aleksandro mama savivaldybėje išgirdo, jog Lvove nėra specialistų. Moteris į tai pagrasino netylėti, pagalbos kreiptis į tarptautines organizacijas. Valdininkai išsigando. Natalijos palatoje grindis imta mazgoti dukart per dieną, o po poros dienų iš Donecko buvo iškviestas Mokslinio tiriamojo instituto specialistas traumatologas Grigorijus Lobanovas. Apžiūrėjęs sužeistąją gydytojas burbtelėjo, jog pas juos gydyta daug panašiai sužalotų šachtininkų, dauguma kurių šiandien vaikšto. Pasiūlęs moterį atvežti į Donecką, G. Lobanovas išskrido atgal. Šįkart kariškiai neapsikiaulino - iš Vinicos atsiuntė karinį lėktuvą, kuriuo Natalija Rorocha nuskraidinta į Donecką atlikti sudėtingų operacijų, po kurių - kas žino? - gal tikrai vaikščios.
* * *
Lvovo oro uoste naikintuvas Su-27 sudužo 12 valandą 45 minutės. Internete paskelbti "juodojoje dėžėje" įsirašę paskutiniai šio lėktuvo lakūnų pokalbiai. Naikintuvo vadas Vladimiras Toponaris bei antrasis pilotas Jurijus Jegorovas kalbėjosi su skrydžio valdytojais iš žemės Anatolijumi Tretjakovu (po nelaimės nušalintu 14-ojo aviakorpuso vadu) ir Jurijumi Jaciuku, A. Tretjakovo padėjėju.
43 skrydžio minutę naikintuvo vadas praneša, kad iki aerodromo yra likę maždaug 10 kilometrų. Iš skrydžio vado gaunamas leidimas žemėti ir pradėti programą. Antrasis pilotas siūlo pradėti figūrą 300 metrų aukštyje, nes lėktuvas perkrautas, jame kuro 6 tonomis daugiau nei būdavo per treniruotes. Tačiau orlaivio vadas sako, kad viskas normalu, ir tuoj pat paklausia: "Kurgi žiūrovai, nachuj? A, štai, matau". Antrasis pilotas irgi nusikeikia: "Aš nematau, blia. Dešinėje jų nėra, jobtvojumatj!" 44 min. 36 s įsijungia automatinis perspėjimas, jog lėktuvas pavojingai mažame aukštyje.
45 min. 01 s. Lakūnai atliko paskutinį manevrą. Lėktuvo nosis pavojingai pakelta, skrydžio vadovai pamato, jog lėktuvas gali rėžtis į žemę, todėl J. Jaciukas iš žemės rėkia dar pasukti.
45 min. 02 s. J. Jegorovas: "Tiesink, jobtvojumatj!"
45 min. 07 s. A. Tretjakovas: "Išvesk, pridėk variklio sūkių!"
45 min. 11 s. Aiškėja, kad naikintuvas greičiausiai nebeišsisuks. J. Jaciukas su A. Tretjakovu duetu klykia įjungti forsažą (jis seniai įjungtas), pridėti variklio sūkių (jie jau ir taip maksimalūs). Šių riksmų fone girdėti nesibaigiantys kompiuterio perspėjimai apie kritinį lėktuvo skrydžio atakos kampą bei kritinę perkrovą.
45 min. 18 s. Trenksmas, magnetofono įrašas nutrūksta.
Pasak specialistų, pokalbiai atskleidžia, jog parodomasis naikintuvo skrydis buvo blogai organizuotas, saugumo priemonės dėl aukščio bei vietos neapgalvotos, lėktuvą valdęs pilotas V. Toponaris dėl nusikalstamai bravūriško elgesio nesugebėjo objektyviai įvertinti pavojaus. J. Jaciukas uždelsė duoti komandą išvesti lėktuvą iš žemyneigės vertikalios figūros. Tačiau viena svarbiausių katastrofos priežasčių - paskutinioji figūra pradėta per žemai. V. Toponaris nepasirinko saugaus aukščio, neįsiklausė į antrojo piloto perspėjimus.
Natalija gyva liko tik Aleksandro meilės ir pasiaukojimo dėka (Lvovo televizijos nuotr.)
