Sigitas STASAITIS
Šiauliečiai 55 metų Vladas Paliukaitis ir 25 metų Remigijus Galkinas, nežiūrint didelio amžiaus skirtumo, buvo seni pažįstami, bendraminčiai ir net bičiuliai. Vienu metu abu kartu lankydavosi M. Murzos vadovaujamos nacionalistų partijos susibūrimuose. Vieną vakarą prieš pusantrų metų R. Galkinas užsuko pas V. Paliukaitį palošti kortomis. Taip įvyko, jog Remigijus nušovė Vladą ir pabėgo. Nors teismas žudikui jau perskaitė nuosprendį, šioje istorijoje liko nemažai paslapčių bei neatsakytų klausimų.
Viengungis šiaulietis V. Paliukaitis savajame Architektų gatvės 18 a namo 35-ajame bute dažnai rengdavo triukšmingus vakarėlius, kurių metu su bičiuliais kortuodavo bei išgėrinėdavo. 2002-ųjų sausio 28-ąją Vladas surengė paskutinę savo vakaronę. Tos dienos vakarą į jo butą užsuko penki vyrai, tarp kurių buvo ir R. Galkinas. Iš pradžių kompanija linksminosi, gėrė, o po vidurnakčio susėdo prie kortų stalo. Kai R. Galkinas V. Paliukaičiui pralošė 40 litų, tas pareikalavo skolą sumokėti. Prasilošėlis neskubėjo atsiskaityti, tad buto šeimininkas skolininką ėmė traukti per dantį. Netrukus R. Galkinas su V. Paliukaičiu nuėjo į virtuvę, kur pradėjo galynėtis ant stalo lauždami rankas. Dar po minutės vyrai kažko susipyko. R. Galkinas teigia, kad V. Paliukaitis šoko muštis ir keptuve trenkė jam per galvą. Susinervinęs Remigijus išsitraukė pistoletą ir tris kartus šovė.
Iš kur R. Galkinas turėjo ginklą, taip ir liko neatskleista. Teisme jis pasekė tradicinę pasakėlę, jog pistoletą TT neva pirkęs iš nepažįstamo prekeivos Gariūnų turgavietėje. Operatyvininkai puikiai žino, kad ginklai turguje nepažįstamiems nepardavinėjami, nes pardavėjas labai greitai atsidurtų name su grotuotais langučiais. Iš tikrųjų pistoletą galima nusipirkti tik per nusikalstama veikla besiverčiančius pažįstamus vyrukus. Kitas klausimas - kam Remigijui reikėjo ginklo, taip pat liko neatsakytas. Pagal vieną iš versijų, R. Galkinas visgi yra susijęs su nusikalstamu pasauliu, tik dar nėra padaręs sunkių nusikaltimų. 1998 metais Remigijus buvo kaltinamas vagyste, tačiau su nukentėjėliu susitaikė ir byla buvo nutraukta. Po metų Šiaulių apskrities ūkininkai policijoje skundėsi nesąžiningais perpardavinėtojais, piktybiškai neatsiskaitančiais už dešimtis išsimokėtinai paimtų kiaulių. Įtartas sukčiavimu R. Galkinas kurį laiką slapstėsi, tačiau vėlgi sugebėjo išvengti teismo. Dar viena susimąstyti verčianti aplinkybė - Remigijaus motiną buvo vedęs ir nemažai metų kartu gyveno mafijos tėvu tituluojamu legendinis šiaulietis Vidas Antonovas. Gyvenant po vienu stogu Vido ir Remigijaus santykiai buvo labai geri. Tik tuo metu, kai R. Galkinas nušovė V. Paliukaitį, V. Antonovas kalėjo už vagystes iš sodų namelių.
Pagal antrąją pistoleto įsigijimo versiją, R. Galkinas yra iš tų keistuolių, kurie labai mėgsta ginklus. Tokie vyrai paprastai daug skaito apie juos, kolekcionuoja visą įmanomą literatūrą, o neretai ir senovinius ginklus. Tokie taip pat kartais tyliai nusiperka kokį pistoletą, kad turėtų kuo apsiginti nuo chuligano bei pašaudyti į taikinį kur nors nuošalioje dykvietėje ar miške.
Kaip ten bebūtų, lošti kortomis R. Galkinas buvo atėjęs su ginklu. Gavęs per galvą keptuve vyrukas taip susinervino, jog išsitraukė pistoletą ir tris kartus iššovė. Dvi iš šių kulkų pataikė V. Paliukaičiui į kojas. Tiesa, teisme Remigijus teisinosi pliekęs tik į lubas bei grindis, tad į mušeiką pataikęs netyčia. Nesąmone apie netyčinį sužeidimą gali patikėti nebent žmogus, niekada rankose nelaikęs pistoleto, pavyzdžiui teisėja, nes V. Paliukaitis peršautas ne rikošetu atšokusiomis kulkomis, o tiesioginiais šūviais vos iš metro atstumo. Labiau tikėtina, jog R. Galkinas per daug prisižiūrėjo kovinių filmų, kuriuose priešininkas labai dažnai sustabdomas šūviu į kojas. Deja, gyvenimas - ne Holivudo filmas. Viena R. Galkino paleista kulka V. Paliukaičiui pramušė stambią šlaunies kraujagyslę. Iš žaizdos kraujas šmirkštelėjo tokia srove, kad sužeistasis per minutę prarado sąmonę. Iškviesti medikai išgelbėti peršautojo paprasčiausiai nespėjo. Nors Šiaulių ligoninės Reanimacijos skyriaus medikai dėjo visas pastangas, kad kraujagyslę užlopytų, tačiau V. Paliukaitis buvo per daug nukraujavęs ir ligoninėje po 15 minučių mirė.
Nušovęs V. Paliukaitį R. Galkinas su ginklu pabėgo ir beveik ištisus metus slapstėsi užsienyje. Pernai lapkritį bėglys buvo suimtas Vengrijoje ir perduotas Lietuvai.
V. Paliukaitis visą gyvenimą mėgo lošti, kurį laiką net gyveno iš kortomis išloštų pinigų, pogrindiniame Šiaulių kazino eidavo krupjė pareigas. Per kortas V. Paliukaitis jau buvo rimtai nukentėjęs, tačiau išvadų nepadarė. Prieš keletą metų Vladas liko skolingas vienam Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetui, kuris jam kumščiu išmušė priekinius dantis.
R. Galkino veika teisme kvalifikuota kaip netiesioginė tyčia. Teismas atsižvelgė į tai, jog Remigijus jauno amžiaus, neteistas, prisipažįsta ir gailisi nušovęs savo seną pažįstamą, todėl skyrė mažesnę nei numato įstatymas bausmę. Žudikas nuteistas kalėti pusseptintų metų pataisos namuose. Taip pat jis įpareigotas ligonių kasai atlyginti V. Paliukaičio gelbėjimo išlaidas - 1 500 litų.
Išklausyti nuosprendžio buvo atėję keli Remigijaus draugai, motina bei V. Antonovas. Po teismo mafijos tėvas pripažino, jog nuosprendis humaniškas.
Autoriaus nuotr.
R. Galkinas augo auklėjamas mafijos tėvo V. Antonovo (balti marškinėliai)
( Galkin )
