Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Labai nepasisekė vilnietei Alai J. - ji pasiskundė buvusi sužalota ir išprievartauta... vieno iš dviejų tuo laiku turėtų gerbėjų. Beje, abiejų šių vyriškių vardai vienodi - abu Vladimirai...
Su Vladimiru Ziborovu (51 m.), UAB "Vilniaus troleibusai" vairuotoju, Ala J. draugavo nuo praėjusių metų pradžios. Lipšnus ir meilus draugas netrukus įsiprašė priimamas į Alos būstą. Tačiau vos tik įkėlė koją, pradėjo, kaip sakoma, rodyti ragus: tai dėl vieno dalyko Alai kliūdavo, tai dėl antro. Ne tik žodžiais, priekaištais - moteris vis dažniau pajausdavo draugo kumščio jėgą... Neapsikentusi Ala ėmė dairytis kito - patikimesnio - vyruko. O Vladimirui pasiūlė susirinkti mantą ir "bent laikinai" grįžti į savo butą. Vladimiras taip ir padarė, tačiau Alos niekaip neįstengė pamiršti. Atskubėjęs pas seną pažįstamą Vladimiras vakarodavo iki išnaktų, tačiau neretai tie jų pasisėdėjimai baigdavosi kaip įprastai - su piktais apsibarimais ir kumščių mosavimais...
Vieną vakarą Ala užsuko į netoli namų esančią kavinukę, kaip pati sakosi, atsipalaiduoti. Ten susipažino su kitu vyriškiu. Irgi Vladimiru. Ir paprašė, kad šis palydėtų iki namų. Girdi, jei vėl "toks tipas" atsliūkinsiąs, viena nepajėgsianti jo išvaryti... Vladimiras antrasis mielai sutiko pagelbėti.
Ir štai tą akimirką, kai Ala su savo naujuoju draugužiu buto virtuvėje, romantiškoje aplinkoje, meiliai susiglaudę sėdėjo prie artipilnio butelio šampano, pro neužrakintas buto duris (na ir žioplumas!) įsėlino ne kas kitas, o Vladimiras pirmasis!
- Na jau kaip pasiutau - nemoku apsakyti, - teisme atviravo Vladimiras Ziborovas, prisipažindamas neišlaikęs pusiausvyros, vos tik pamatęs virtuvėje Alą sėdinčią kažkokiam nepažįstamam "bambukui" ant kelių. - Ką tokia poza galima veikti? Žinoma, tik mylėtis! Nesitverdamas pykčiu pastvėriau tuščią alaus butelį, pusę jo nuskėliau į durų staktą ir kaip jau dėjau atsivėdėjęs...
Vladimiras antrasis, dengdamasis sukruvintą veidą, nėrė pro duris, o Alai, į kurią Vladimiras pirmasis nukreipė pagrindinę ugnį, ištrūkti nebuvo jokių šansų. Stiklo šukės sulindo moteriai į krūtinę, supjaustė rankas, sėdmenis (tiesa, nukentėjėlė į medikus nesikreipė - žaizdos nebuvo gilios). Negana to, kruviną auką parvertęs ant sofos, niekšelis ją dar ir išžagino!
Teisme Vladimiras Ziborovas prisipažino smurtavęs iš pavydo, nes negalėjęs ramiai žiūrėti, kaip "savą moterį glamžo svetimas..." O štai dėl išžaginimo Vladimiras pirmasis neprisipažino. Girdi, išleidusi draugą, Ala pati atidariusi buto duris ir be didesnių įkalbinėjimų sutikusi pasimylėti...
Beje, laikui bėgant Ala J. ankstesnius parodymus ėmė keisti. Be abejo, įtariamojo naudai. Girdi, pati buvusi kalta, išprovokavusi Vladimirui pavydo priepuolį. Tai gal esą ir nereikia nieko teisti... Juolab kad visi trys jau seniai sutaikę, išgėrę taikos buteliuką...
- Jis sakėsi mane labai mylįs, negalįs be manęs, - svarstė laiminga moteris. - Tai kaip neatleisti?
Teismas, žinoma, atsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą. Tačiau smurtautojo visiškai neišteisino - skyrė pusantrų metų bausmę, kurią reikės atlikti pataisos namuose.
