Miesto ligoninės reanimacijos skyriuje šeštajame aukšte, šeštoje palatoje, šeštoje lovoje naktį iš penktadienio miršta pacientas. Į jo vietą neilgai trukus paguldo kitą ligonį. Taip jau klostosi aplinkybės, kad reanimacijos skyriuje šeštajame aukšte, šeštoje palatoje, šeštoje lovoje naktį iš penktadienio miršta ir jis. Ligoninėje pasklinda ciniški medikų juokeliai, neva ta lova ir ta vieta nelaiminga, tarsi užkeikta. Tačiau šiais laikais per didelė prabanga lovą laikyti tuščią, tad į ją guldo kitą nelaimingąjį, kuris lygiai po savaitės naktį iškeliauja pas Abraomą įkandin savo pirmtakų. Tada jau medikų juokeliai nutilo. Kai kas prakalbo apie mistiką, kai kas nusipirko vieną kitą brošiūrą apie okultizmą. Bet... gyvenimas nesustoja ir į nelaimingąją lovą guldomas ketvirtasis ligonis. Vargšelis pasimirė lygiai po savaitės - naktį iš penktadienio į šeštadienį. Gydytojai sunerimo nejuokais ir nusprendė išsiaiškinti, kaip čia yra ir kodėl taip atsitinka? Aišku, gali būti sutapimų vieną, na, du kartus, bet ne keturias savaites iš eilės ir kaip tik toje pačioje palatoje, toje pačioje lovoje!
Penktadienį į "užkeiktąją" lovą guldo sveiką, drūtą, gal pusantro centnerio sveriantį sanitarą, dar pora fiziškai ir morališkai stiprių medikų "įsikuria" palatoje ir neramiai laukia baisiosios valandos...
Laikrodžio rodyklė artinasi prie dvyliktos valandos. Palatos durys atsidaro ir įeina... valytoja su dulkių siurbliu rankose. Ji iš lizdo ištraukia dirbtinio kvėpavimo aparato kištuką, įjungia į dulkių siurblį, kruopščiai išvalo palatą, išjungia dulkių siurblį, į lizdą vėl įjungia dirbtinio kvėpavimo aparatą ir išeina...
