Nuolatinė laikraščio skaitytoja Danutė Č. iš Kauno rašo, jog gyvena neprivatizuotame bute (vadinasi, tas butas priklauso savivaldybei). Laiško autorė norėtų sužinoti, ar po jos mirties šis butas liktų dukrai.
Advokatas V. Kazakiūnas pateikė tokį atsakymą: "Kadangi šis butas nėra laiško autorės nuosavybė, apie kokį nors palikimą jos įpėdiniams nėra jokios kalbos. Ji pati yra tiktai nuomininkė ir būtų galima kalbėti tiktai apie laiško autorės dukros teisę toliau gyventi toje patalpoje, atitinkamai pakeitus nuomos sutartį. Pagal naujojo Civilinio kodekso šeštos knygos 602 straipsnį nuomininko šeimos narių susitarimu (jeigu yra keletas nuomininko šeimos narių, o konkrečiu atveju laiško autorė yra nuomininkė), patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. T. y. per du mėnesius nuo laiško autorės mirties jos dukra (jeigu gyvena toje patalpoje) privalo pranešti atitinkamam savivaldybės skyriui apie motinos (nuomininkės) mirtį ir prašyti, kad būtų pakeista nuomos sutartis, t. y. kad vietoj mirusios motinos dukra taptų naująja šio buto nuomininke. Tai bus padaryta, jei dukra toje patalpoje gyvens motinos mirties dieną. Jeigu laiško autorė norėtų šį butą palikti testamentu, pirmiausia jį turėtų privatizuoti. Moteris nenurodo, kokio pobūdžio bute ji gyvena, dėl to negalima pasakyti, ar turi teisę privatizuoti savo nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Sąlygos, kuriomis dar dabar leidžiama privatizuoti turimas gyvenamąsias patalpas, yra nurodytos Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnyje. Šis straipsnis yra pakeistas ir papildytas 2000 metų spalio 12 dienos įstatymu Nr. VIII-2033. Jis yra paskelbtas 92-ajame 2000 metų "Valstybės žinių" numeryje. Jeigu laiško autorė perskaitys nurodytą straipsnį, galės pasitikrinti, ar turi teisę privatizuoti savo nuomojamas gyvenamąsias patalpas.
