Mantas Lideikis
Lietuvos kaimo gyventojai ir toliau reguliuoja demografinę situaciją įprastu būdu - girtuokliaudami ir žudydami vienas kitą. Kaišiadorių rajone vaizdingose vietose įsikūrusio Bertešiūnų kaimo, kurio sodybos pavieniui išsibarsčiusios tolokai viena nuo kitos, žmonės tebesvarsto, kas galėjo būti kitaip čia kurį laiką gyvenusio Jono Kazlausko (52 m.) likime. Šis, anot kaimynų, nuoširdus ir visuomet besišypsantis vyras jau niekuomet nebespaus rankos sutiktam pažįstamam, neateis į talką prisireikus pagalbos ūkyje. Jis neseniai nužudytas - subadytas peiliu.
Palūžo po skyrybų
Bertešiūnuose gimęs ir augęs J. Kazlauskas, kurį laiką čia negyveno, o su šeima buvo įsikūręs Elektrėnuose. Tačiau šeimyninis gyvenimas nesiklostė, taip kaip norėta - išsiskyrė su žmona. Laimės ieškojo kurdamas naują šeimą. Bet ir čia ne viskas klojosi puikiai, tad netrukus laukė ir antrosios skyrybos.
Taip ir nesutvarkęs savo asmeninės laimės, Jonas grįžo į gimtąją tėvų sodybą ir pastaruoju metu čia gyveno su savo senute motina ir broliu Algirdu (55 m). Anot žmonių, anksčiau pernelyg nepiktnaudžiavęs svaigalais Jonas po paskutiniųjų skyrybų palūžo ir vis dažniau imdavo nusiraminimo ieškoti degtinėlėje. Tačiau visi kaip vienas tvirtino, jog Jonas niekuomet nebūdavęs agresyvus, niekuomet neieškojęs kivirčų su kaimynais ar pažįstamais. Tiesiog žmogus leido sau dienas gimtuosiuose namuose, nusitverdamas įvairaus darbo ir, teisybė, kartais susitikdamas su kaimynais ir pažįstamais pasėdėti prie butelioko. Bet negi tai nėra įprasta šiandieninėje mūsų visuomenėje?
Kiekvieną kartą Jonas rasdavo kelią į namus ir jo motinai nereikėdavo per naktį godoti, kurgi sūnus gali būti pasidėjęs. Mat išeidamas sūnus visuomet pasakydavo, kur einąs ir pas ką būsiąs. Taip buvo iki to pirmadienio ryto, kai išėjusio iš namų artimieji jo daugiau gyvo nebematė.
Subadytas peiliu
Tą dieną J. Kazlauskas sulaužė savo įprotį pasakyti, kur einąs. Labai anksti, apie šeštą valandą ryto, išėjęs iš namų jis niekam nepasakė, kur išsiruošęs. Tai artimiesiems netrukus ir sukėlė nerimą. Jonas į namus taip ir nebesugrįžo. Sunerimusi motina netrukus pasidalino neramiomis mintimis su atskirai gyvenančia dukterimi, ši netrukus ir atvyko į Bertešiūnus pasidairyti, kurgi galėjo dingti brolis. Antradienį apie pietus jis ir buvo rastas - deja, nebegyvas.
Artimieji Joną aptiko netoli gyvenančio tokio Algimanto Pilkausko (46 m.) neregėta lindyne paverstoje sodyboje. Tiksliau - jau kiek už jos esančiuose krūmuose. Peiliu subadytas vyras ten buvo nuvilktas, kaip manoma, mėginant paslėpti.
Apie tai buvo pranešta policijos pareigūnams. O šie jau savo ruožtu pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės.
Trys įtariamieji
Netrukus į Bertešiūnų kaimą atvykusi policijos operatyvinė grupė apklausti į komisariatą išsivežė tris galimus nusikaltimo liudytojus. Laikantis procesinės tvarkos, girti kaip lapai žmonės uždaryti į areštinę išsiblaivyti. Tarp jų pateko ir J. Kazlausko brolis Algirdas, su kuriuo pareigūnai taip ir nesugebėjo susišnekėti. Areštinėje atsidūrė ir sodybos, greta kurios rastas nužudytojo kūnas, gyventojas A. Pilkauskas bei dar vienas Bertašiūnų gyventojas - Valdas Virbalas (40 m.). Pareigūnams tenka gan nelengvas uždavinys sudėlioti galimas įvykių, kainavusių J. Kazlauskui gyvybę, detales ir nustatyti, kas iš tiesų įvyko, ir kuriam iš sulaikytųjų priskirtina kaltė dėl žmogžudystės.
Tuo tarpu vietos gyventojai mano, jog atsakymą žino. Visi abejoja, ar tokį nusikaltimą būtų galėjęs įvykdyti keleriais metais vyresnis Jono brolis. Ne visi sutinka ir su V. Virbalo "kandidatūra į žmogžudžius". Tačiau visų kaip vieno akys krypsta būtent į A. Pilkauską, kurio sodyboje ir aptikti nusikaltimo padariniai.
Šis vyras į Bertešiūnus prieš keletą metų atsikraustė iš Žaslių. Toji sodyba, kurioje A. Pilkauskas dabar gyvena, priklauso ne jam, o kažkam iš vyriškio giminių. Žmonės kalba, jog giminės, neapsikentę šio vyro elgesio, jį tokiu būdu "ištrėmė" iš Žaslių ir apgyvendino gana atokioje apleistoje sodyboje. Deja, kaip sakoma, ši bendravimo su A. Pilkausku našta kliuvo jo kaimynams.Kol negerdavo, šis vyras buvo visai nieko, sukalbamas. Tačiau išgėrusio jo reikėdavo lenktis iš tolo. Tuomet jis tvirtindavo esąs be vieno šulo ir todėl nieko nebijąs, mat jam niekas nieko negalįs padaryti. Jo keistą elgesį pastebėjo visi kaimynai. Daugelis jį apibūdino kaip bailų, tačiau pasalūnišką ir labai kerštingą žmogų. A. Pilkauską žmonės dažnai sutikdavo vaikščiojant ginkluotą kirviu arba ilgu gerai išaštrintu peiliu. Šiais ginklais prisigėręs jis nevengdavo ir pagrasinti. Vieniems jis yra išbarškinęs langus, išpjovęs kaimynų medžius, o kitus netgi ir sužalojęs.
Tikisi atokvėpio
J. Kazlausko artimieji beveik neabejoja, jog žmogžudystė - tai šio žmogaus darbas. Mat netrukus po to, kai dingo Jonas, kaimynai regėjo A. Pilkauską vaikščiojanti su kruvinu peiliu, iki alkūnių kruvinomis rankomis. Netrukus po to jis apsireiškė prie Kazlauskų sodybos - atvežė Jono dviratį, kuriuo tas pirmadienio rytą buvo išmynęs, bei atnešė ir atidavė šio rankinį laikrodį. Po to, nieko daugiau nepaaiškinęs, vyras paprasčiausiai iš kiemo pasišalino.
Kai policija pradėjo tyrimą dėl nužudymo ir apklausinėjo jį, vyras esą prasitaręs, jog negyvą Joną karučiu nuvežė į krūmus ir ten mėgino paslėpti.
Tuo tarpu, pasak Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus, įtarimai dėl nusikaltimo yra pareikšti visiems sulaikytiesiems. Anot prokuroro, kol kas neturint viso įvykio vaizdo, tikslesnių ekspertų išvadų nėra lengva daryti išvadas dėl to, kas iš tiesų įvykdė nužudymą. Neabejotina tai, jog šie vyrai kartu girtavo, o visas kitas detales dar reikia tikrinti.
Ilgai nuo A.Pilkausko kentę kaimynai pagaliau mano kiek atsikvėpsią. Ypač jei paaiškės, kad tai jis - žudikas. Pasak žmonių, A. Pilkauskas daugelį vargino ne tiek fiziniu, kiek moraliniu teroru. Būdamas neblaivus į kaimynų sodybas jis galėdavo atsibelsti bet kuriuo metu, daužytis apie langus. Vyrai paprastai pavydavo jį šalin ir jis jų privengdavo, tačiau moterys ar vaikai lengviau išsigąsdavo ir dėl tokio kaimyno elgesio apkarto ne viena diena. Iš jo namų kiemo nuolat aidėdavo riksmai, o kartais girdėdavosi ir baisus jo auginamų gyvulių kauksmas, tarsi juos būtų kažkuo kankinęs. Išsiblaivęs A. Pilkauskas aprimdavo, netgi susirasdavo darbo. Bet niekur jis nepadirbdavo ilgiau kaip iki pirmo atlyginimo. Apie šio vyro pomėgį girtuokliauti liudija ir jo sodyboje, kampe prie namo, sumestas gan įspūdingas tuščių stipraus alaus ir degtinės butelių kalnas.
Žmonės tikino nesyk dėl šio kaimyno elgesio skundęsi ir policijai, ir seniūnijos darbuotojams. Tačiau niekas nerado būdų jam pažaboti, kol įvyko ši tragedija. Žmonės kalba, jog ramybė apylinkės gyventojams bent kurį laiką bus nupirkta už žmogaus gyvybę.
