Sigitas STASAITIS
Automechanikai pastebėjo, kad į jų dirbtuves užsuka vis daugiau automobilistų, prašančių pataisyti sugedusias mašinų dujines įrangas. Be to, vairuotojai skundžiasi, kad mašinos pradėjo vartoti pernelyg daug dujų - dažnai net trečdaliu daugiau nei prieš porą metų. "Akistatos" korespondentas ėmėsi tyrimo, nes ir pats jau 7 metus važinėja dujomis. Ponai automobilistai, pasiruoškite šokui - Lietuvoje vietoj automobiliams skirtų dujų mums įpilama pigesnių nešvarių buitinių, skirtų dujinėms viryklėms, ir tai įteisinta Ūkio ministerijoje.
Atsiveža viryklių dujas
Degalinėse parduodamų degalų kokybę Lietuvoje tikrina Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNPI). Iš visų parduodamų nevalgomų prekių automobilinių dujų kokybę inspekcijai tikrinti bene sunkiausia, nes ji iki šiol neturi laboratorijos, galinčios ištirti dujų mėginius. Kartais inspektorėms tenka prašytis į Mažeikių naftos gamyklos laboratoriją, tačiau kartais aferos išlenda vos pažvelgus į popierius.
Lygiai prieš metus VNPI vyresnioji inspektorė Marija Mažeikaitė užsuko į akcinę bendrovę "Suskystintos dujos", vieną didžiausių automobilių dujų pardavėjų. Bendrovė didžiulė, solidi, viena iš šio verslo lyderių. AB "Suskystintos dujos" skelbiasi pati gaminanti automobilių dujas iš Rusijos atsivežtos žaliavos. Bendrovė turi savo laboratoriją, kurioje seka degalinėms paruoštų dujų kokybę. Bendrovėje pavarčiusi dokumentus M. Mažeikaitė sužinojo, jog AB "Suskystintos dujos" iš Rusijos dujų giganto "Gazprom" Orenburgo gamyklos "Helis" vagonais atsigabena suskystintas dujas. Ant rusiško dujų kokybės sertifikato aiškiai parašyta, jog tos dujos skirtos komunaliniam-buitiniam naudojimui. Paprasčiau tariant, tai viryklėms ir katilinėms skirtos dujos. "Helio" sertifikate nurodyti duomenys tai patvirtina: propano kiekis - 50 - 60 procentų, kartu su dujomis teliūskuoja beveik pusė procento neaiškaus skysčio, yra sieros bei sieros vandenilio priemaišų pėdsakų.
Kokybės rodiklis - propanas
Išgaunant naftą bei ją gamyklose rektifikuojant į benziną ir kitus lakius degalus, išsiskiria degios angliavandenilių dujos. Nesigilinant į niuansus, tai propano ir butano dujų mišinys, kuris milžiniškame slėgyje suskystinamas ir naudojamas dujinėms viryklėms, katilinėms bei automobilių varikliams kaip benzino pakaitalas. Degdamas butanas išskiria daugiau energijos, tačiau šios dujos sunkiau garuoja nei liesesnis, bet lakesnis propanas. Verdant valgį dujų lakumas ne taip svarbu, nes viryklės apskritus metus stovi šiltoje virtuvėje. Be to, užtenka, kad viryklės degiklis degtų vienoda mažute liepsnele. Dujomis varant mašiną susiduriama su rimtesnėmis problemomis. Pirmoji - šaltis. Mūsų šalyje 4-5 mėnesius tenka važinėti spiginant gerokam šaltukui, todėl žiemą mašinų dujose propano turi būti daugiau - kad geriau garuotų. Be to, automobiliams skirtos dujos turi būti švaresnės, nes agresyvios sieros komponentų ir ypač skysčio priemaišos gadina dujų reduktorius.
2001-ųjų balandį tuometinis ūkio ministras E. Gentvilas pasirašė įsakymą "Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomų kokybės rodiklių patvirtinimo". Jame nurodoma, jog vasarą suskystintose automobilių dujose turi būti ne mažiau kaip 40 procentų propano, o žiemą propano privalo būti dvigubai daugiau. Taigi pagrindinis automobilių dujų kokybės rodiklis - propano kiekis jose.
Kaip pagaminti švedišką degtinę
Tačiau grįžkime prie VNPI inspektorės M. Mažeikaitės patikrinimo bendrovėje AB "Suskystintos dujos". Specialistė ten pamatė bendrovės nuosavos laboratorijos kokybės sertifikatus, kuriuose teigiama, kad ši bendrovė gamina dujas, skirtas autotransporto priemonėms.
Inspektorė susidomėjo, kaip vyksta tokia gamyba. Jei manote, kad AB "Suskystintos dujos" naudoja sudėtingą įrangą, kurioje buitinės dujos valomos ir praturtinamos propanu, labai klystate.
Į bendrovę atriedėjusios dujos iš traukinio cisternų paprasčiausiai suleidžiamos į milžiniškus bendrovės rezervuarus. Jose viryklių dujos susimaišo ir išteka... automobilinės dujos! Jei taip elgtųsi degtinės gamintojai, į savo talpyklą, pavyzdžiui, supiltų sunkvežimį denatūruoto techninio spirito bei sunkvežimį ežero vandens, o kokybės sertifikate parašytų pagaminę "Aboslut vodka".
Daugelis įmonių falsifikuoja
"Akistatos" žiniomis, identiškai elgiasi ir kitas stambus automobilių dujų pardavėjas - UAB "Gazolita". Pastarosios vadovai teigia, jog rusiškos buitinės dujos vis tiek geresnės už pagamintąsias Mažeikių naftos gamykloje, kuriomis prekiauja bendrovės "Lukoil" ir "Statoil". Ir tik vienintelė bendrovė "Gazimpeksas" atsiveža vagonus gryno propano bei butano, po to juos maišo reikiamu santykiu.
Prieš kelias savaites VNPI skirtingose degalinėse paėmė automobilių dujų mėginius ir ištyrė Mažeikių naftos gamyklos laboratorijoje. Primename, kad tai buvo žiemai skirtos dujos, kuriose propano turi būti ne mažiau kaip 75 procentai.
UAB "Gazimpeksas" sumaišytas "kokteilis" buvo geriausias - net 83 procentai propano. "Lukoil" degalinės dujose propano rasta 63, mums jau pažįstamos bendrovės "Suskystintos dujos" - 56 procentai. UAB "Gazolita" prekiavo dar prastesniu produktu - jų dujose tik 54% procentai propano. Ir visiškai jokios kritikos neatlaiko bendrovės "Statoil" dujos, kuriose propano rasta vos 48 procentai. Akivaizdu, jog visos bendrovės, išskyrus "Gazimpeksą", prekiauja buitinių viryklių dujomis.
Spjovė į inspekcijos reikalavimus
Savo akimis pamačiusi, kokios akiplėšiškos aferos vyksta bendrovėje "Suskystintos dujos", VNPI inspektorė M. Mažeikaitė bendrovei nusiuntė raštą, kuriame konstatavo: "AB "Suskystintos dujos", sumaišiusi kelių siuntų SPBT markės dujas, pagamintas Rusijoje, skirtas komunaliniams poreikiams, realizuoja jas kaip suskystintas naftos dujas, skirtas autotransporto priemonėms". Po to išvardinti norminiai teisės aktai, nutarimai bei straipsniai, kuriuos pažeidžia taip besielgianti bendrovė, ir nurodyta apgavystę nedelsiant nutraukti.
Prabėgo metai. Šiemet vasarį ta pati VNPI vyr. inspektorė dar kartą užsuko į AB "Suskystintos dujos" pasižiūrėti, kas pasikeitė. Ogi absoliučiai nieko! Bendrovė kaip vežė skystas ir purvinas viryklių dujas, taip ir veža. Toks pat tos pačios Orenburgo "Helio" gamyklos sertifikatas, kuriame nurodytas propano kiekis - vos 57 procentai. Bendrovės laboratorijoje, kaip ir prieš metus, išrašomas lietuviškas kokybės sertifikatas, kuriame tos pačios viryklių dujos jau tampa "skirtomis transporto priemonėms". Tam, kad visiems būtų ramiau, ant lietuviško kokybės dokumento propano kiekis visai nenurodomas.
Keistasis ministro įsakymas
Jei manote, jog perskaitę "Akistatos" publikaciją teisėsaugos organai iškels bylas ir sukčiaujančių bendrovių vadovus pasodins, labai klystate. Didžiosios aferos pridengiamos prisijaukinus įstatymų leidėjus.
2003-iųjų kovo 21 dieną ūkio ministras Petras Čėsna išleido įsakymą "Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro privalomų rodiklių patvirtinimo". Ką gi nauja patvirtino ponas ministras? Pasirodo, nuo tos dienos autotransporto priemonėms skirtų suskystintų dujų kokybės pažymėjime privalo būti nurodoma:
"3.1. Propano kiekis turi būti ne mažesnis nei 40 procentų masės vasarą ir pereinamuoju laikotarpiu bei 75 procentai žiemą arba variklio oktaninis skaičius, kuris turi būti ne mažesnis kaip 89".
Lietuvoje garantija negalioja
Įstatymas atrišo rankas rusiškų viryklių dujų importuotojams. Jungtukas "arba" leidžia nebenurodyti dujų kokybę aiškiai pasakančio propano kiekio. Na, o dujų oktaninis skaičius yra ne fizikinis, o išvestinis, sudėtingai apskaičiuojamas ir dar sunkiau paaiškinamas dydis. Importuotojai kažką taip sumanipuliuoja, jog jų visų buitinės dujos tampa mažiausiai 89 oktaninio skaičiaus.
Naujos tvarkos šalininkai (žinoma, tai buitinių dujų importuotojai) teigia, kad Europos Sąjungoje nurodyti propano kiekį nereikalaujama. Galbūt, tačiau Europos Sąjungoje niekam nešauna į galvą degalinėse prekiauti buitinėmis dujomis. Ten tai būtų pavadinta kriminaliniu nusikaltimu.
Automobilių gamintojai dalį lengvųjų mašinų išleidžia su fabrike įrengtomis dujų įrangomis, nes automobilių dujų kuras itin populiarus Olandijoje, mėgstamas Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir dar daug kur. Netvarką Lietuvoje patvirtina faktas, jog mašinų gamintojai žino, kokios dujos Lietuvoje, ir į mūsų šalį dujomis varomų mašinų netiekia arba atsisako suteikti garantiją.
Priminsime per rinkimus?
Jei manote, kad rusai negamina geresnių automobilinių dujų, klystate. Gamina, ir daug, tačiau kam mūsų importuotojams pirkti truputį brangesnes, jei Ūkio ministerija atrišo rankas spekuliuoti viryklių dujomis? "Akistatos" skaičiavimu, taip elgdamiesi importuotojai sutaupo maždaug po 10-20 centų nuo kiekvieno parduoto "automobilinių" dujų litro. Šiuos centus padauginkite iš milijonų šalyje parduodamų litrų skaičiaus ir suprasite, kad dėl tokių pinigų visada bus pasiruošusiųjų dar ne tokioms aferoms. Tokiems prekybininkams juk nė motais, kad paprastų Lietuvos piliečių mašinos tapo tikros rajūnės, be to, juk ne jiems reikia remontuoti nuo buitinių dujų sugedusius reduktorius. Viena, ką galime mes, mulkinami bei apvaginėjami eiliniai piliečiai, tai įsidėmėti, kokia partija toleruoja ministrą P. Čėsną ir jo įteisintą apgaulę. Rinkimai jau nebe už kalnų...
