Trečiadienio (06.18) posėdyje Žemės ūkio ministerija siūlys ministrų kabinetui atmesti Seimo nario Vytauto Einorio parengtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis siūloma iškilus grėsmei ūkio šakai tapti nuostolinga nustatyti minimalias produkcijos supirkimo kainas arba krintant produkcijos kainoms pradėti intervencinius pirkimus.
Ministerijos nuomone, netikslinga keisti rinkos reguliavimo tvarkos metų viduryje, kai šioms reikmėms biudžete nėra numatyta pinigų. Antra, buvusiam žemės ūkio ministrui primenama, kad tokios priemonės galiotų tik iki narystės Europos Sąjungoje dienos.
"Remiantis Europos Sąjungos teise, šalis narė negali vykdyti rinkos reguliavimo priemonių be ES Komisijos pritarimo, nes būtų pažeidžiami Bendrosios žemės ūkio politikos vykdymo principai, o tai galėtų ES bendrajai žemės ūkio rinkai sukelti nepageidaujamų pasekmių", - teigia žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis.
Šiuo metu yra įgyvendinamas tik intervencinis grūdų supirkimas, nors galiojantys teisės aktai numato, kad galimas ir sviesto, lieso pieno miltelių bei jautienos supirkimas. Tačiau ši priemonė būtų pernelyg brangi. Norint palaikyti pieno kainą esant atvirai žemės ūkio rinkai ir didelei pieno produkcijos eksporto daliai, intervencinio pirkimo apimtis turėtų būti didelė, - pavyzdžiui, 500 tūkst. tonų perteklinio pieno perdirbant į sviestą ir pieno miltelius, šių produktų intervenciniam pirkimui reikėtų 460 mln. litų. Be to, reikėtų lėšų produktų saugojimui, bankų paskolų palūkanoms ir pan. Lėšų poreikis produktų intervencinių ir eksporto kainų skirtumui padengti, atižvelgiant į dabartines kainas, siektų apie 150 mln. litų.
"Dėl finansinių galimybių intervencinis žemės ūkio ir maisto produktų supirkimas gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, todėl įstatymo formuluotės sugriežtinimas neduotų apčiuopiamos naudos", - tikina ministerija.
ELTA
