Nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose asmenims buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, - vienam įtariamajam įkalinimo įstaigose vidutiniškai teko praleisti beveik mėnesį - 29,5 dienų. Toks faktas konstatuotas Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriui atlikus teritorinių prokuratūrų baudžiamųjų bylų analizę šiuo aspektu.
Pernai teritorinėse prokuratūrose buvo nutraukti 65 823 ikiteisminiai tyrimai - 3063 arba 4,9 proc. daugiau nei 2005 metais. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius, kuriuose asmenys buvo suimti, atskirose apygardose svyruoja nuo 52 iki 23. Visose apygardų prokuratūrose, išskyrus Klaipėdą, nutrauktų tyrimų skaičius padidėjo.
"Statistika rodo, kad žmogaus teisės nėra visiškai apsaugotos", - apibendrinimo rezultatus įvertino generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Prokuratūros vadovo nuomone, padidėję skaičiai įpareigoja prokurorus stiprinti ikiteisminių tyrimų kontrolę ir užtikrinti, kad tiriant būtų laikomasi proporcingumo principo. "Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo, prokurorai turi ne tik įvertinti suėmimo taikymo pagrindus ir sąlygas, bet ir įvertinti, ar proceso tikslų negalima pasiekti kitomis procesinės prievartos priemonėmis", - sakė generalinis prokuroras.
Analizuojant nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimti asmenys, statistiką, apskaičiuota, kad vidutinė asmenų suėmimo trukmė - 29,5 dienos. Vilniaus apygardoje - 32,5 dienos, Kauno apygardoje - 29,6 dienos, Klaipėdos apygardoje - 27 dienos, Šiaulių apygardoje - 11,5 dienos, o Panevėžio apygardoje - 47 dienos. Dažniausiai buvo nutraukiami ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių ir plėšimų.
Pagrindine ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, nutraukimo priežastimi nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Dėl šios priežasties pernai buvo nutraukti 125 ikiteisminiai tyrimai.
Teritorinės prokuratūros skirtingai įvardijo priežastis, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad nukentėjusieji, liudytojai, įtariamieji pakeitė parodymus, o kitų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkta. Klaipėdos apygardos prokuratūra paaiškino, kad dažniausia tyrimų nutraukimo priežastis - nenuoseklūs, prieštaringi liudytojų parodymai, jų keitimas, kliūtys atpažįstant nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis, nepaneigtos įtariamųjų versijos, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės dėl įtariamųjų kaltės.
Kita ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, nutraukimo priežastis - įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymas. Dėl šios priežasties buvo nutraukta 11 ikiteisminių tyrimų. Kartais tyrimai buvo nutraukiami, kai asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi, arba kai buvo nustatomos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, kai paaiškėjo aplinkybės, kad turi vykti privataus kaltinimo bylų procesas, kai suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nusikalstama veika buvo mažareikšmė ir kt.
"Netoleruotina praktika, kai prokuroras, nors ir suėmimo pagrindai išnyko, nepriima nutarimo, o laukia iki pasibaigs teismo nutartimi paskirtas suėmimo terminas ir suimtasis bus paleistas į laisvę prokurorui nepriimant jokio procesinio sprendimo", - sakė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
