Irena ZUBRICKIENĖ
Statistikos, kuri pateiktų duomenis apie nusikalstamos meilės (išžaginimų, prievartos) aukomis tapusias merginas ir moteris, po tokių santykių tapusias mamomis, nėra. Vis dėlto niekas negali nuneigti, kad tokių faktų gyvenime pasitaiko. Neseniai Kazlų Rūdos policiją (Marijampolės apskr.) sudrebinęs šio miesto gyventojos skundas, kad jos 15-metė dukra po patirtos lytinės prievartos gali būti tapusi nėščia, paskatino pasidomėti, kaip susiklostė kelių kitų, pavadinkime, nusikalstamos meilės aukų ir jos vaisių likimas.
Iš tetėno guolio - į policiją
Kazlų Rūdos gyventoja Lina (15m.; vardas pakeistas) vieną kovo dieną mielai sutiko kokią savaitę pagyventi netolimame kaime įsikūrusios tetos namuose ir pagloboti jos mažylius, kol abu jaunieji tėveliai kasdien triūsis savuose darbuose. "Auklei" Linai mokslai nekėlė jokių rūpesčių, nes tuo metu mokykloje buvo paskelbta gripo epidemija - pamokos nevyko. Kelias dienas paauglė sukosi tetos bute kaip savuose namuose - smagiai ir nuotaikingai.
Vieną rytą, kai teta jau buvo išėjusi į darbą, o mažyliai dar miegojo, Lina irgi mėgavosi saldžiu snauduliu. Mergaitė visiškai prabudo tik tada, kai pajuto jos kūną švelniai glamonėjančias ... tetos vyro Mindaugo (24 m.), tyliai įsliūkinusio į viešnios lovą, rankas. Šis, tą rytą neskubėjęs į darbą, žmonai išėjus, irgi ilgėliau mėgavosi guoliu. Lina nesipriešino - nesimuistė ir nešaukė. Vėliau ji tokio savo elgesio negalėjo paaiškinti: lyg buvę nepatogu rėkti, lyg nenorėta pasirodyti esant "davatka", lyg nepagalvota, kad vos ne dešimtmečiu vyresnis tetėnas, giminaitis, gali "prieiti iki galo". Glamonės baigėsi pačiu intymiausiu suartėjimu, po kurio Mindaugas, leidęs suprasti, kad tai yra jų abiejų paslaptis, išėjo.
Lina savo patyrimų tetai nesipasakojo. Ji po to dar kelias dienas lyg niekur nieko saugojo tetos vaikučius ir į namus neskubėjo. Po poros dienų Mindaugas ryte vėl panoro sekso su žmonos dukterėčia. Šįkart paauglė išdrįso giminaičiui pasakyti "ne" - vyrukas klusniai atsitraukė.
Į savo namus Lina sugrįžo tik po savaitės viešnagės pas tetą. Praėjus dar kelioms dienoms, penkiolikmetė pasisakė apie savo bėdas močiutei, nes jai kilo įtarimas, kad gali būti nėščia. Močiutė suskubo pasikalbėti su anūkės motina.
Kazlų Rūdos policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepilnametės išžaginimo, tačiau nesiryžta teigti, jog ši intymi istorija tikrai pasieks teismą, kur Mindaugas bus įvardintas esąs žagintojas. Pats vyras neneigė pamylėjęs giminaitę, tačiau tikino niekuo nenusikaltęs prieš įstatymą, nes jokios prievartos ir smurto nenaudojęs. Deja, pareigūnai jam išaiškino kitaip: suaugusio asmens intymius santykius su nepilnamečiais asmenimis, net jeigu ir nenaudojamas fizinis smurtas, Baudžiamasis kodeksas (BK) vis tiek vertina kaip lytinį nusikaltimą, už kurį numatytos bausmės. Nuo tyrimo surinktų įrodymų tik priklauso, kaip bus pavadinta ši nusikalstamos meilės istorija - tvirkinimu, seksualiniu prievartavimu ar išžaginimu.
Linai ir jos tėvams (beje, mergaitės šeima charakterizuojama teigiamai) labiau, nei Mindaugo likimas ir BK straipsnio pavadinimas, rūpi, ar intymūs santykiai su vyriškiu neužmezgė naujos gyvybės. Linos motina griežia dantį sesers vyro adresu: neketina šildyti ar šaldyti giminystės santykių, kurie ir anksčiau dėl šiokio tokio abiejų seserų amžiaus skirtumo (apie 13 metų) nebuvo artimi. Linos tėtis nuolat kartoja, kad giminaičiui "nusuks sprandą". Pati Lina linkusi labiau patylėti, bet jai būtų gaila nutraukti bendravimą su teta, kurioje visada įžvelgdavo supratingą vyresniąją draugę.
Slogi tyla įsivyravusi ir Mindaugo šeimoje. Jo žmona žino, kuo įtariamas vyras, tačiau sutuoktiniui užtrenkti namų duris lyg ir neskuba. Matyt, laukia, ką nutars teisėsaugininkai, arba pasiruošusi vyrui atleisti už neištikimybę.
- Vyras, panoręs sekso su nepilnamete giminaite, kaltas, tačiau negalima vien glostyti ir jaunosios jo sugulovės, - kalbėjo įvykį tiriantys pareigūnai, žinantys daugiau šios nekasdienės meilės istorijos detalių. - Mūsų penkiolikmetei pareiškėjai minėti intymūs santykiai su vyrais - ne pirmi. Mergaitė atviravo, kad jau turėjusi ir kitų partnerių. Tai, kad žmonos dukterėčią pamylėjo vienintelį kartą, patvirtino ir Mindaugas. Antraip, jeigu paauglė iš tiesų būtų nėščia ir pagimdytų kūdikį, būtų painiavos įrodinėjant, kas yra vaikelio tėvas.
Šeimos nariai nebuvo linkę pasidalinti savo planais, jeigu paaiškėtų, kad Mindaugo guolyje buvo užmegzta nauja gyvybė, tačiau neslėpė, kad dabar jų dienos labai neramios - kamuoja minčių ir svarstymų raizgalynė.
Prisiminti nenori - pamiršti negali
- Tos dvejonės, ar santykiai nepasibaigė nėštumu, ir paskui kelis mėnesius kankinusios mintys, ką pagaliau daryti - gimdyti ar naikinti vaisių, pražudė mano vaikelį ir sugadino mano gyvenimą, - skaudžiai konstatavo viename Prienų savivaldybės kaime gyvenanti Dovilė (21 m.; vardas pakeistas), jai priminus beveik ketverių metų senumo įvykius.
Tuo metu Dovilė buvo 17-metė dešimtokė. Kreipusis į pareigūnus, kad ją bene kasdien terorizuoja gretimo kaimo gyventojas Nerijus (21 m.), neleidžiantis ramiai praeiti ir net grasinantis nužudyti, išsitarė, kad yra tapusi ir jo prievartinės meilės auka. Mergina tuokart paaiškino, kad prievartautojas jos nemušė, todėl ir smurto žymių nėra reikalo ieškoti. O nemušė todėl, kad ji nesipriešino - rėkti bijojo, o paleisti į darbą rankas drovėjosi, nes tikėjosi švelniais žodžiais nuraminti įsiaudrinusį jaunuolį.
Labiausiai Dovilę skaudino tai, kad prievarta ją pamylėjęs Nerijus - buvęs jos vaikinas, su kuriuo neseniai buvo nutraukusi draugystę. Lemtingąjį vakarą jis jėga įsisodino Dovilę į mašiną, kurioje buvo dar du jo draugai, nusivežė į atokią pakelę ir tyčiojosi - visi trys, šaipydamiesi ir užgauliodami, svaiginosi alumi bei degtine ir užuominomis kalbėjo apie būsimus "smagumus". Dovilė negalėjo pabėgti, nes buvo akylai prižiūrima ir stipriai laikoma. Baigėsi tuo, kad buvęs jos vaikinas, nusivežęs į viename ūkiniame pastate įrengtą kambarėlį, matant abiem draugams, Dovilę apnuogino ir išniekino.
Parvežta į namus Dovilė niekam nesipasakojo, ką patyrusi, nes Nerijus buvo prigrasinęs neprasižioti. Galų gale ji, vis negalėdama nusiraminti, nutarė nebetylėti.
Tai, kad Dovilę ir Nerijų anksčiau siejo itin artima draugystė, kad po lemtingojo vakaro nebuvo likę smurto žymių, kad Dovilė prisipažino lytiškai gyvenanti jau nuo penkiolikos metų ir kad nusikaltimą neigė Nerijus bei jo draugai, įvykį tyrusius pareigūnus paakino nutraukti tyrimą, kaip tradiciškai sakoma, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų. Anot Dovilės, kurį laiką ji negalėjo ramiai gyventi, nes Nerijus ir jo draugai įžūliai triumfavo laimėję. O kiek vėliau, kai šie aprimo, ramybė į Dovilės kasdienybę nebesugrįžo todėl, kad ji suprato ... esanti nėščia.
Kankinančios mintys, kone kasdien padiktuodavusios vis kitą sprendimą, Dovilę slėgė iki tol, kol mergina nebegalėjo paslėpti savo pilvo nuo svetimų akių ir kol tėvai netarė dukrai lemtingojo: "Gimdyk". Nuo tada būsimoji mamytė pasinėrė į laukimo ir svajonių nuotaikas, tarsi užmiršusi, kokiomis aplinkybėmis vaikelis buvo pradėtas, ir tarsi palaidojusi savyje neapykantą, kurią jautė Nerijui. Religingi tėvai sugebėjo įdiegti Dovilei, kad kūdikis nekaltas - nei jis prašęsis į pasaulį, nei rinkęsis gimdytojus, o, be to, esanti dar ir Dievo valia...
Svajinga būsena Dovilę lydėjo neilgai, nes kūdikėlis, nusikalstamos meilės vaisius, gimė dviem mėnesiais anksčiau, nei jo buvo laukta - kaip dabar madinga sakyti, coliukas, neišnešiota kanarėlė, labai skubėjusi išvysti dienos šviesą.
Sūnelį Dovilė pavadino Taduku ir buvo pavyzdinga mamytė - nuo inkubatoriaus, kuriame du mėnesius augo kūdikis, laikų iki tol, kol reikėjo.
Per prievartą pradėtas vaikelis tegyveno tris mėnesius. Visas nuoskaudas užmiršusios jaunosios mamytės rūpesčio ir šilumos nepakako, kad Tadukas sparčiai augtų ir sveikai vystytųsi. Vaikelis mirė nuo jį staiga užklupusios ligos, kai buvo ką tik parvežtas iš ligoninės į namus. Medikai neįžvelgė, kad jaunoji mamytė būtų nemokėjusi elgtis su savo gležnučiu kūdikiu. Teisėsaugininkai irgi nenustatė jokių motinos nusikalstamo pobūdžio veiksmų. Taduko mirtis buvo įvertinta kaip lemtingos ligos padarinys. Tik pačiai Dovilei tai labiau panašu į likimo pirštą, jos žodžiais, visada atsirandantį ten, kur labiausiai skauda.
Dabar Dovilė tebegyvena savo kaime. Buvusi gabi mokinė, kone pavyzdingais pažymiais baigusi vidurinę mokyklą, tolimesnių mokslų nepanūdo siekti dėl gimusio kūdikio, po to - dėl gedulo, dar vėliau - dėl ją apėmusios depresijos, nelengvo šeimos materialinio gyvenimo. Pačiai Dovilei atrodo, kad jos laimė sugriuvo dar tada, kai ji svajingai lakstė su savo mylimuoju Nerijum, vėliau tapusiu jos niekdariu. Mergina tarsi toliau baustų save už praeitį ir pasmerktų amžinam gedului: ji nelinkusi į naujas pažintis, jos netraukia ieškotis pramogų, nedomina vyriškoji giminė, net baugina mintis kada nors laikyti ant rankų savo mažylį. Anot Dovilės, praeitis jai - kaip kūno dalis: atsikratyti niekaip negali...
Meilė užgimė per anksti...
Vilkaviškio rajone gyvenančiai Editai (dabar 16 m.; vardas pakeistas), taip pat patyrusiai, ką reiškia nusikalstama meilė, praeitį padeda pamiršti labai greitai "ištaisyta klaida" - gimęs kitas kūdikis.
Tuomet Edita buvo vos trylikos, kai pasijuto esanti nėščia. Mergaitė ir šiandien negalėtų paaiškinti, kodėl pakėlė ranką prieš užsimezgusią gyvybę: juk tuo metu draugavo su vaikinu, kurį labai mylėjo, net gyveno su juo savo tėvų pastogėje ir, šiems žinant, naktis leisdavo tame pačiame kambaryje. Tiesa, Darius į šiuos namus tuokart prieš kelis mėnesius buvo priimtas ne kaip dukters sugyventinis ar kaip būsimas žentas, o kaip Editos tėvo bendradarbis, kartu praleidžiantis nemažai laiko. Gyvenęs kitoje rajono vietovėje, tuo metu kaip tik susikomplikavus bendravimui su savo šeimos nariais, Darius džiaugėsi turįs pastogę.
Kada vienas kitam į akį krito Darius (tada buvo 23 m.) ir šeimininkų duktė Edita, mergaitės tėvai neva nepastebėjo. Nusikalstama meilė klestėjo bemaž pusmetį. Septintokės problema tapo vieša, kai vieną žiemos rytą mergaitė rimtai sunegalavo - karščiavo ir silpo. Artimiesiems iškvietus greitąją pagalbą, Edita motinai ir Dariui prisipažino buvusi apie šešis mėnesius nėščia ir prieš kelias dienas pati atsikračiusi užsimezgusios gyvybės. Anot Editos, ji, niekam nematant, virbalu persidūrė gimdą ir pajuto išbėgant vaisiaus vandenis. Esą kitą dieną jai, vėl niekam nematant, iškrito negyvas vaisius su placenta, kurį ji įmetė į kambaryje besikūrenusią krosnį.
Editos gyvybei grėsė didelis pavojus. Medikų pastangos vis dėlto nenuėjo veltui - po kelių mėnesių paauglė jau vėl jautėsi sveika. Šalia jos visą laiką buvo Darius - anot artimųjų, "tupėdavo susigūžęs ir ašarodavo išgyvendamas". Editos tėvai jo nekeikė, nes galėjo kvailinti tik save, kad neįžvelgė, kuo gali baigtis artima dukters draugystė su suaugusiu vyru. O pati Edita, rodės, kasdien tik dar labiau mylėdavo savo svajonių vyrą. Pora toliau gyveno kartu, planavo santuoką, Edita vėl lankė mokyklą.
Įsimylėjėlių meilę ir planus sugriovė ne jų jausmai, ne laikas, ne tėvai, o ... teisėsaugininkai (taip dabar kalbama kaime). Nepaisant to, kad Edita niekada nepatyrė Dariaus smurto ir jėgos, vaikinas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kad ir kaip absurdiškai tai beskambėtų, dėl mažametės išžaginimo. Teismas jam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuokart teismo salėje, paskelbus nuosprendį, buvo nejauku: nuteistasis ir jo "auka" negalėjo vienas nuo kito atitraukti mylinčių akių, kurias netrukus užliejo didžiulis skausmas...
- Savo kaltės dėl išžaginimo aš tikrai nepripažįstu, nes to niekada nedariau, - tuokart po nuosprendžio "Akistatai" sakė Darius, kurį laiką ir toliau gyvenęs Editos tėvų namuose šeimos nario teisėmis. - Aš neneigiu, kad mūsų meilės istorija prasidėjo per anksti, bet ar tai toks jau rimtas nusikaltimas?..
Šiandien Edita - jau ne Dariaus moteris. Ašaros, palydint mylimąjį į pataisos namus, ir grasinimai nebegyventi be jo, net nusižudyti - trejų metų praeitis. (Tiek laiko dabar būtų buvę šios poros kūdikėliui, jeigu ne tragiška "virbalo istorija".) Kol Darius buvo už grotų, Edita ... įsimylėjo! Kitą žmogų. Po metų ji pagimdė dukrytę. Šiuo metu 16-metės mamos mažylei - jau dveji. Vietos medikių teigimu, jaunoji mamytė gyvena gana tvarkingai, pati prižiūri dukrelę. Šį kūdikį, beje, irgi galima vadinti nusikalstamos meilės vaisiumi, nes gimdyvė buvo vos keturiolikos.
Darius dabar irgi jau sukūręs savo šeimą, augina kūdikį. Teismo paskirtos visos bausmės jam nereikėjo atlikti. "Virbalo istorija" abiem jaunuoliams liko kaip baisi gyvenimo pamoka, juodas prisiminimas, kurį abu mena jau būdami atskirai.
