Irena ZUBRICKIENĖ
Pernykštį rugpjūtį Vaitiškių kaimą (Prienų r.) išgarsinusi tragedija, kai pas ūkininką dirbęs samdinys Donatas L. (28 m.) tyčia nužudė savo likimo draugę Ramutę B. (30 m.), taip pat samdinę, jau turi pabaigą. Savo kaltės neneigiantis vaikinas teisiamas nebus.
Šiurpas grojant muzikai
Vaitiškių kaime vienas gyvenantis ūkininkas Juozas Bendaravičius, ankstų vasaros rytą išėjęs į lauką, išgirdo lauko virtuvėje garsiai grojant muziką - buvo įjungtas radijo imtuvas. Susidomėjęs vyras nuėjo pasižiūrėti ir išvydo kraupų vaizdą: prieš porą mėnesių pas jį pradėjusi dirbti Ramutė gulėjo negyva. Samdinės galva buvo kruvina, joje žiojėjo kirstinės žaizdos; į akis krito čia pat buvęs medinis kūjis su kotu, padarytas iš kamiengalio ir naudotas kuolams į žemę kalti. Šis įrankis buvo aplipęs plaukais ir margas nuo tamsių kraujo dėmių. Ūkininkas iš karto pagalvojo, kad samdinę galėjo nužudyti Donatas, pas jį besidarbuojantis nuo pavasario, kuris kartais likdavo nakvoti šeimininko daržinėje, o kartais išeidavo į netoliese esančius savo namus. Keistesniu, bet ne kvailiu visų laikytas našlaitis Donatas, mėgėjas išgerti, ūkininko J. Bendaravičiaus teigimu, neatrodė sergąs kokia proto liga, bet prieš kelias dienas ūkininkas girdėjo samdinį garsiai su kažkuo ginčijantis, šūkaujant, kažką trankant. Tuokart paaiškėjo, kad Donatas buvo vienas ir šėliojo, kaip tada šeimininkas pagalvojo, paveiktas alkoholio. Ūkininkas patarė samdiniui šalintis "velnio lašų", ir kalba buvo baigta.
"Suvadovavo balsas"
Pranešęs policijai apie kraupų radinį savo lauko virtuvėje ir pradėjęs ieškoti Donato ūkininkas sužinojo, kad jo samdinys išvakarėse triukšmavo kaime, išgąsdino žmones, todėl, šiems suorganizavus, pareigūnų buvo išvežtas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. Kaimynė Rasa Baurienė papasakojo, kad pavakarę ji aptiko Donatą parkritusį savo kieme. Paklaususi, kas atsitikę, moteris pastebėjo keistas Donato akis. Vyro ranka buvo nubrozdinta, kakta ir smakras - lyg nagais apdraskyti, marškiniai - kruvini. Donatas sunkiai suprantamais žodžiais šūkaliojo, kad neva jį kažkas nori nužudyti. Apie Ramutę vyras net neužsiminė.
Netrukus paaiškėjo Ramutės nužudymo aplinkybės. Medikų priežiūron patekęs Donatas papasakojo, kad išvakarėse jis, iki pietų darbavęsis ūkininko valdose, prigulė klojime. Po pietų atėjusi Ramutė prakalbo apie maisto gaminimą. Ji nuėjo į lauko virtuvę skusti bulvių. Donato teigimu, kažkoks balsas jam liepė Ramutę išsiųsti į namus. Mergina, kurią, beje, jis neretai pavadindavo žmona, neklausė Donato. Tuomet vyras, valdomas "balso", ir užmušė savo draugę. Suvokęs, ką padarė ir kad Ramutės nebėra, Donatas tikino nenorėjęs jos nužudyti, labai gailėjosi ir kaltino jam "suvadovavusį balsą".
Neišsiskleidusi meilė
Specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčio, niekada neteisto Donato psichiką ištyrę teismo ekspertai nustatė, kad jis yra nepakaltinamas ir specialistų nurodymu bus priverstinai gydomas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis, kol pasveiks. Specialistai nurodė, kad ligonio negalima nei tardyti, nei teisti. Jų teigimu, daugiausia įtakos Donato ligos paaštrėjimui turėjo dažnai vartojamas alkoholis. Kaime kalbama, kad kelias dienas iki tragedijos Donatas buvo "pristabdęs" - gyveno blaiviai, tačiau vyrą "iš kelio išvedusi" samdinė Ramutė, lemtingąjį sekmadienį savo draugui atnešusi lauktuvių - butelį vyno.
Ramutė ir Donatas buvo, galima sakyti, likimo broliai - abu našlaičiai, bedarbiai, neturintys artimųjų būrio. Donatas, pasikorus jo tėvui, gyveno su močiute, tačiau prieš kurį laiką senutė mirė. Vyras taip ir liko močiutės namuke. Gyvendavo jis iš atsitiktinių uždarbių - buvo stiprus, darbštus, paslaugus. Dirbdamas pas ūkininką J. Bendaravičių, pajuto samdinės Ramutės dėmesį. Ši moteris, taip pat anksti tapusi našlaite ir mokiusis bei globota Jiezno internatinėje mokykloje, pastaruoju metu gyveno Birštono vienkiemio bendrabutyje. Po nesėkmingos santuokos ji buvo išsiskyrusi su vyru ir susigrąžinusi mergautinę pavardę. Kaimynų teigimu, Ramutė buvo labai tvarkinga, darbšti, nevartodavo alkoholio. Ūkininkas J. Bendaravičius taip pat buvo patenkintas kasdien ateinančia pagalbininke - ji pagamindavo valgyti, triūsdavo daržuose, išskalbdavo vienišiaus šeimininko drabužius, sutvarkydavo namus. Kartais moteris likdavo nakvoti daržinėje, kai čia prisiglausdavo ir samdinys Donatas. Kaime jau buvo pasklidusios kalbos, kad Ramutė ir Donatas - pora, tik nuo svetimų akių tai slepia. Įvykus tragedijai, šioms kalboms beliko padėti tašką - meilė žuvo taip ir neišsiskleidusi.
