Apie 30 metų dėvinčiam baltą mediko chalatą Marijampolės apskrities ligoninės traumatologui ortopedui Gediminui Akelaičiui metų pabaigos šventes ne kartą teko sutikti dirbant - tvarstant, operuojant ar paprasčiausiai guodžiant šoko ištiktą pacientą.
- Gal vis dėlto sudarote apgalvotą grafiką, kad tiems patiems medikams netektų visas šventes praleisti budint?
- Ne, tokiais žaidimais niekas neužsiima. Metų pabaigoje švenčių daug, todėl jei Kūčias ar Kalėdas praleidi su artimaisiais, tai Naujųjų metų sutikimas vis tiek "iškris" ligoninėje. Yra buvę ir taip, kad visos metų galo šventės praleistos dirbant. Ir pykti nėra ko - kažkas juk turi dirbti. Švenčių nuotaiką susikuriame patys: sesutės būna papuošusios patalpas, daugiau šypsosi palatų senbuviai, bet apie taurę šampano Naujųjų metų naktį skyriuje nė kalbos negali būti.
- Kurių švenčių diena vis dėlto būna ramiausia?
- Kūčių vakaras. Tik vėlyvu metu, kai prisivalgę piliečiai grįžinėja į namus, pas mus patenka pirmieji pacientai - dažniausiai naktinių gatvės chuliganų ir valkataujančių ieškotojų aukos. Tai vadinamoji pirmoji švenčių nelaimėlių banga. Vieni būna sumušti ir apdaužyti, kiti patyrę peilio dūrį, treti - sulaužyta nosimi. Paskui - Kalėdų šventikai. Ši, antroji, banga dažniausiai plūsteli ankstyvą rytą - po švęstos nakties. Kas eidamas sušalo, o kas paslydęs ranką ar koją susilaužė. Juk ne vien kisieliaus gėrę žmonės eina naktinėmis gatvėmis. Trečioji nelaimėlių banga - jau Kalėdoms įsisiūbavus, šventikams kiek pavargus ar padauginus. Tai ir atgabenti pacientai iš tolimesnių kaimo vietovių - ne visiems gi būna galimybių ligoninę pasiekti iš karto. Šie pacientai būna jau prablaivėję. Naujųjų metų nakties nelaimėliai pasižymi savo specifika - atvežami sprogimų sužalotomis rankomis ar kojomis, veidais. Medikams tik belieka pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais sprogdikliai (kiniški, o ne rusiški) mažiau pavojingi žmogui - sukelia tik triukšmą ir suodžiais apneša veidus.
- Gal per šventes pas jus patekę pacientai būna kantresni, mandagesni, linksmesni, gal pirmiau apiberia linkėjimais ir sveikinimais?
- Pacientai, ko gero, visada vienodi - jiems skauda, ištikęs šokas, apėmusi baimė. Švenčių dienomis mums sunkiau rasti kalbą su nelaimėlius atlydėjusiais asmenimis. Paprastai jie būna gerokai apsvaigę nuo alkoholio, ragina greičiau suktis, mums isteriškai vadovauja, neretai ir grasina. Suprantame žmones: jų juk laukia vaišėmis nukrautas stalas, o čia - sugadinta šventė ir "per ilgai kuičiasi kažkoks traumatologas". Ne vienas ieško priekabių - mes, medikai, kai kuriems būname kalti net ir dėl to, kad nepabarstėme smėliu slidaus kelio.
Kalbos kalbomis, o aš visiems žmonėms linkiu tik neprarasti vilties. Būtų gerai visiems sulaukti tokių metų pabaigos, kai sumuotume tik gerai pasisekusius darbus ir per metus lydėjusius džiaugsmus.
- Dėkoju už pokalbį. Ramių jums švenčių.
Kalbino Irena ZUBRICKIENĖ
