Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kone kasdien Policijos departamento suvestinėse užregistruojama pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, per kuriuos sunkiai sužalojami ar net žūsta maži vaikai. Kaip bebūtų gaila, tokių nelaimėlių tėveliai paprastai tik įvykus tragedijai prisipažįsta neįspėję mažųjų apie vos ne kiekviename žingsnyje tykančius pavojus, nemokę, kaip tų pavojų saugotis, kaip tinkamai elgtis, nes tiesiog nemanę, kad jų vaikams gali nutikti kas nors baisaus. Iš tiesų, vargu ar įmanoma nujausti artėjančią nelaimę, sunku jos, netikėtai užklumpančios, išvengti, tačiau reikia pripažinti ir tai, jog dažniausia tokių nelaimių priežastis - suaugusiųjų neapdairumas.
Paliko prižiūrėti kaimynei
Praėjusią savaitę didelė tragedija nutiko Jonavoje, rajono savivaldybei priklausančiame bendrabučio tipo daugiabutyje: pro ketvirtojo aukšto langą iškrito ir mirtinai susižalojo tame name gyvenusios Linos Adomaitytės (30 m.) antragimis Mantukas (2 m.). Beje, ant betoninio grindinio išsitėškęs mažylis dar buvo gyvas, todėl greitoji pagalba jį išvežė tiesiai į Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Deja, vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko - Mantukas mirė dėl patirtų labai sunkių galvos sužalojimų.
Tą rytą Manto motina Lina Adomaitytė, kaip ir kasdien, išsiruošė į mišką rinkti mėlynių. Kadangi su Manto tėvu Laimiu Kamarausku Lina buvo neseniai susipykusi, vaiką pasaugoti paliko kaimynei Galinai, kuri, anot Linos, mažylį labai dažnai prižiūrėdavo nuo pat gimimo, buvo jam tarsi antroji motina. Aštuntą valandą Galina užsuko į kambarį pasižiūrėti, ką Mantas veikia, tačiau, radusi vaiką saldžiai miegantį, išėjo. O dar beveik po valandos kieme išgirdo moters klyksmą. Iškišusi galvą pro langą Galina pašiurpo iš siaubo - ant grindinio gulėjo krauju pasruvęs Mantukas... Kaip vėliau paaiškėjo, prabudęs mažylis išlipo iš lovytės, užsiropštė ant palangės, nustūmė šalin didelį gėlių vazoną ir per daug persisvėrė per pravertą langą...
Apie pietus iš miško sugrįžusi Lina Adomaitytė sužinojo, kad Mantuko jau nebėra. Moteris negalėjo tuo patikėti, manė, kad kažkas iš jos sumanė žiauriai pasišaipyti. Tačiau ašarų kupinos aukšto gyventojų akys ir nebylūs žvilgsniai rodė, kad tikrai įvykusi didžiulė, neatitaisoma tragedija.
- Mantukas buvo labai judrus, landus, - kitądien kalbėdamasi su "Akistatos" žurnaliste prisiminė Lina Adomaitytė. - Prabudęs iš miego ir nieko kambaryje neradęs, atsidarydavo šaldytuvą, įsijungdavo televizorių. Bet kad ant lango kabarotis... Niekada nebūčiau pagalvojusi...
Išgirdęs apie sūnaus žūtį, pas Liną atskubėjo ir šios draugas, Mantuko tėtis. Šeimyninė tragedija privertė pamiršti ankstesnes nuoskaudas.
- Jaučiu, kad kai kurie žmonės mane smerkia, kaltina dėl vaiko žūties, kad buvau palikusi vieną, - svarstė Lina Adomaitytė. - Tačiau aš neturėjau kitos išeities, privalėjau ieškoti papildomų pajamų - juk už 370 litų, kiek iki šiol kas mėnesį gaudavau, neįmanoma išsiversti.
Kad Lina nebuvo iš tų, kurios nesirūpina vaikais, patvirtino ir kaimynės. Anot namo gyventojų, Lina ne "gerti ar su bernais trankytis" buvo išlėkusi, o stengėsi dėl šeimos.
Beje, Lina turi dar vieną sūnelį, penkeriais metais už Mantą vyresnį Aivarą. Jį augina už keliolikos kilometrų nuo Jonavos, Ukmergės rajono kaime, gyvenanti močiutė.
Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai Lina Adomaitytė iki šios tragiškos nelaimės nebuvo žinoma. Tarnybos darbuotojos teigė neturėjusios apie šią šeimą jokios informacijos. Lina Adomaitytė nebuvo žinoma ir policijos pareigūnams.
Juliukas žuvo liepsnose
Kiek anksčiau šiurpi nelaimė nutiko ir Ukmergės rajone, Bitinų kaime. Čia gaisro liepsnose sudegė dvejų metukų Juliukas M.
Už nedorą elgesį išvaryta sugyventinio Kosto Einikio, Andžela Maskoliūnienė su dviem mažamečiais vaikais - šešiamete Sandrute ir dvejų Juliuku - gavo prieglobstį Bitinuose, pas tokią Ritą T. Nors Andžela, aplinkinių žodžiais, nespjaudavo "į vyrus ir taurelę" vaikais rūpinosi pusėtinai.
Tą pavakarę abu Andželos vaikai ir keleriais metais už Sandrą vyresnė šeimininkės dukrelė Dovilė ilgai lakstė po kiemą. Vakarop visi kažkur pradingo. Motinos pagalvojo, kad jie kur nors žaidžia. Pasirodo, vyresnės mergaitės vargais negalais sienojais užsitempė mažąjį Juliuką ant daržinės aukšto ir... ėmė braižyti atsineštus degtukus. Dar kelios minutės, ir stogo pakriautėje plykstelėjo liepsna. Išsigandusi vyriausioji, dešimtmetė Dovilė, šiaip ne taip pasiekė angą ir nusliuogė žemėn. O aniedu, broliukas ir sesutė, liko staiga įsišėlstančios liepsnos apsuptyje. Dovilė dar bandė gaisrą užgesinti savomis jėgomis - nubėgo prie šulinio, prisisėmė vandens. Tačiau kai pamatė, kad to nepakaks, apie nelaimę pranešė kambaryje buvusiai motinai.
Atlėkusios prie kluono moterys visiškai sutriko, nežinojo, ko griebtis. Laimė, kad tuo metu į sodybą buvo užsukęs geras Ritos draugas Vladimiras Ugudiakovas (32 m.). Vyriškis nedvejodamas puolė į kluoną, užsiropštė ant aukšto ir, prasibrovęs pro ugnį, išnešė lauk jau smarkiai apdegusią Sandrutę. Dvejų metukų Juliaus, deja, išgelbėti nespėjo - ugnis smarkiai apdegino Vladimirui rankas, veidą, krūtinę...
Abu nukentėjėlius greitoji išvežė į Ukmergės rajono ligoninę. Stipriau apdegusią Sandrutę gydytojų brigada tuojau pat išsiuntė į Kauno medicinos universiteto klinikas, o Vladimiras Ugudiakovas, suteikus reikiamą pagalbą, buvo išleistas į namus. Ukmergėje pažįstamų neturintis vyriškis, kad ir sunkiai kęsdamas skausmą, pėsčias įveikė daugiau nei 20 kilometrų kelią į Bitinus...
- Jei ne Vladimiras, neturėčiau abiejų vaikų, - girdamas V. Ugudiakovą už parodytą drąsą, džiaugėsi Sandrutės tėtis Kostas Einikis.
Jis sakė daugiau negalėjęs pasitikėti tokia motinos priežiūra, todėl Sandrutę pasiėmęs savo priežiūron.
- Sunku išvengti nelaimės, kai mažus vaikus saugodavo auklės, kurioms ir pačioms būtina suaugusiųjų priežiūra, - trumpai drūtai išrėžė Kostas.
Nors ant Sandrutės kūnelio - daug randų, mergaitė, anot tėčio, jaučiasi jau visai neblogai. Vyriškis sakė visą gyvenimą liksiąs dėkingas Kauno klinikų medikams, išgelbėjusiems dukrelei gyvybę ir padėjusiems vaikui taip greitai pakilti ant kojų.
Akimirka - ir vaiko nebėra
Per suaugusiųjų neapdairumą žuvo ir Šakių rajono Girėnų kaime gyvenusi 2 metukų Viktorija M. Mažylę prižiūrėdavo vyresnė sesė, tačiau užteko kelių minučių Viktorijai pasijusti nestebimai budraus žvilgsnio, ir įvyko neatitaisoma tragedija: mergytė nubėgo prie netoli namų esančio negilaus tvenkinio ir atsidūrė vandenyje. Kai vaiko pasigedę ir skubiai ėmęsi jo ieškoti namiškiai Viktoriją iš tvenkinio ištraukė, jos širdelė dar plakė... Atvyko medikai, nuvežė mažylę į ligoninę, deja, jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
O kuo kitu, jei ne nusikalstamu aplaidumu, pavadinti kaunietės Linos V. (36 m.) poelgį, kai ji sėdo prie automobilio vairo būdama stipriai išgėrusi ir, viršijusi greitį, nulėkė į griovį. Avarijos pasekmės itin tragiškos - automobiliui virstant pro langą iškrito ir buvo mirtinai sužalotas vienas iš jame sėdėjusių Linos dvynukų - dvejų metukų Juliukas. Per avariją buvo sužalota ir jo bendraamžė sesutė...
Būkime budrūs ir mokykime vaikus atsargumo
Psichologai, medikai, policijos pareigūnai pabrėžia, jog vaikus nuo pirmųjų aplinkos pažinimo dienų reikia mokyti atsargumo, aiškinti apie galimus pavojus, įspėti, kuo gali baigtis jų mėgstami judrūs žaidimai, noras greičiau viską pajausti, išbandyti. Į mažiausiųjų rankas jokiu būdu neturi patekti aštrūs, galintys sužeisti daiktai (peiliai, šakutės, žirklės, virbalai ir t. t.), mat vaikai jais gali susižaloti patys ar sužaloti kitus. Saugioje, vaikams neprieinamoje vietoje turi būti laikomi visi medikamentai - kad mažieji jais neapsinuodytų (maži vaikai viską, ką suranda, linkę kišti į burną, ragauti). Tikra pražūtis vaiko rankose - degtukai.
Nemažai vaikų nukenčia ir net žūsta autoįvykiuose, nuskęsta vandens telkiniuose. Suaugusieji turi įsidėmėti, kad mažam vaikui iki tragedijos - vienas žingsnis, ir jokiu būdu mažamečių nepalikti ne ką už juos vyresnių broliukų ar sesučių priežiūrai.
Susiruošus prie vandens telkinių vaikų negalima išleisti iš akių nė minutei. Suaugusieji turėtų pasikeisdami stebėti žaidžiančius, besimaudančius mažuosius ir būti pasiruošę bet kurią akimirką ateiti jiems į pagalbą.
Na, o jei jau įvyko nelaimė, reikia iš paskutinių jėgų susikaupti, surasti savyje dvasinės tvirtybės ir padaryti viską, kas įmanoma, kad vaiko gyvybė būtų išgelbėta.
Gaivinant skenduolį, būtina daryti dirbtinį kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą. Ištrauktas iš vandens skenduolis paguldomas ant dešiniojo šono, pražiodinamas, pirštais išvaloma burnos ertmė. Po to, pavertus ant pilvo ir pasukus galvą, skenduolis pakeliamas už kojų taip, kad iš kvėpavimo takų ištekėtų vanduo. Tada iškart guldoma ant nugaros ir pradedamas daryti dirbtinis kvėpavimas: gaivinamo žmogaus kaklas pakeliamas, o galva atlošiama. Tada dešiniosios rankos nykščiu ir smiliumi užspaudžiamos nosies šnervės. Giliai įkvėpus ir stipriai prispaudus burną prie burnos, oras iškvepiamas. Įpūtęs oro gaivintojas vėl įkvepia. Per minutę reikia įpūsti maždaug 12 kartų, tokį kvėpavimą galima palaikyti keletą valandų.
Kai nėra galimybės atverti nukentėjusiajam burnos, gali būti atliekamas dirbtinis kvėpavimas "iš burnos į nosį". Tuomet gaivinamojo galva atlošiama, pakeliamas smakras, apžiojama nosis ir pro ją įpučiama oro. Kad gaivinamas žmogus galėtų iškvėpti, ranka praveriama jo burna.
Jei pulsas neapčiuopiamas, daromas netiesioginis širdies masažas. Gaivinamas asmuo paguldomas ant nugaros (ant kieto pagrindo). Gaivintojas atsiklaupia iš kairės pusės, atidengia krūtinę, suranda apatinio krūtinkaulio trečdalio vietą. Toje vietoje dedamos sukryžiuotos plaštakos taip, kad apatinioji būtų statmenai, o viršutinioji - išilgai krūtinkaulio ašies. Liesti krūtinę galima tik plaštaka, todėl pirštai užriečiami į viršų. Paspausti krūtinkaulį reikia nei per silpnai, nei per stipriai - kad jis įlinktų maždaug 4-5 centimetrus stuburo link. Per minutę krūtinkaulis paspaudžiamas 60 kartų. Kai širdies masažas efektyvus, kiekvieną kartą, paspaudus krūtinkaulį, jaučiamas arterijų pulsas, parausta ir pasidaro šiltesnė kūno oda, gaivinamas asmuo pradeda kvėpuoti.
Taip gaivinti reikia ir tuomet, jei skenduolis po vandeniu išbuvo ilgokai (20-30 minučių), nes kūnui vandenyje atšalus, organizmą dar gali pavykti atgaivinti.
Pirmoji pagalba nudegusiajam turi būti suteikta irgi kuo greičiau. Nudegimo vietas reikia tuojau pat pradėti šaldyti (šaltu tekančiu vandeniu, ledukais iš šaldytuvo, sniegu ar kt.), taip daryti ne trumpiau kaip 10 minučių. Po to nudegusį paviršių pridengti steriliu tvarsčiu ar švaria medžiaga. Negalima nudegusių vietų tepti riebalais, aliejumi, mat nudegimo vietoje atsiranda atviros žaizdos ir gali prisimesti infekcija. Jei nudegimo plotas yra didelis, ima formuotis nudegiminis šokas. Nukentėjėlis skundžiasi stipriu skausmu, jį kankina troškulys, padažnėja pulsas, sutrinka šlapinimasis. Būtina duoti kuo daugiau skysčių ir, žinoma, kuo skubiau kviesti greitąją.
