Sigitas Stasaitis
Paskelbta, jog pastarosiomis dienomis Strasbūro žmogaus teisių teisme piliečiai net keturiose bylose laimėjo prieš Lietuvos valdininkiją. Nemenkas moralines kompensacijas prisiteisė už vagystę atsėdėjęs baltarusis, dėl ne tų globėjų ašaras leidusios dvi našlaitės seserys ir net spaudoje aprašyti ŽIV viruso nešiotojai. Tačiau bene didžiausia sensacija - mažo Palnosų kaimo (Mažeikių raj.) gyventojas Pranciškus Pikturna, kuris su valdžia bylinėjasi dėl savo žemelės. Pats parašęs skundą mažamokslis invalidas neseniai gavo pranešimą, kad Strasbūre jis priimtas ir užregistruotas! Visgi P. Pikturna greičiausiai nieko nepeš. Nors kreiptis į Strasbūrą žyminio mokesčio nėra, neturtingų ir mažamokslių šis teismas negirdi. Kodėl ir kaip kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, kad laimėtum, skaitykite šioje publikacijoje.
Teisėjai net ištįso nosis
Neseniai gavęs laišką 66 metų pensininkas P. Pikturna su dideliu nerimu puolė prakirpti voką. Nors mažamokslis pensininkas nesuprato užsienietiškų žodžių pašto antspaude, vienas žodis - "Strasbough" - bylojo, kad tai atsakymas iš Žmogaus teisių teismo, į kurį pensininkas siuntė skundą.
Voke buvo vienas lapas su trumpučiu lietuvišku pranešimu, jog pono Pranciškaus Pikturnos skundas užregistruotas ir priimtas nagrinėti.
Netrukus Pranciškui vėl prireikė į Šiaulius savais reikalais. Skaitytojams iš karto paaiškiname, jog jau geri metai, kaip visi P. Pikturnos reikalai - jo bylinėjimasis su valdžia dėl nuosavybės teisių. Iš vienos teisėjos išgirdęs, kad kaimietis tik visus vargina ieškodamas, ko nepametęs, Pranciškus eilinį kartą pagrasino skųsiąsis Europos žmogaus teisių teismui. "Žmogeli, tūkstančiai tokių taip tamsta Strasbūrui rašo. Žinok, ten tavo skundo niekas net neskaitys! - ironiškai išsiviepė teisininkė. "Ot skaitys! - atkirto Pranciškus. - Gavau atsakymą, kad JAU skaito!" Sutrikusi teisėja jau kur kas ramiau išlemeno, jog gauti atsakymą iš Strasbūro - dar ne viskas. Reikia, kad skundą priimtų nagrinėti, o toks darbas - ne mažaraščio kaimiečio nosiai.
"O, kad jūs būtumėt matę, kaip ištįso teisėjos nosis, kai jai pakišau neseniai gautą raštą, kad mano skundas Strasbūre užregistruotas!" - prie dokumentais nukrato stalo namie didžiavosi Pranciškus.
Bylinėjosi dėl žemės
P. Pikturna su Lietuvos valdininkais ietis sukryžiavo maždaug prieš metus, kai sužinojo, kad jo namų valda nėra įteisinta. Patys pagalvokit - prieš trečdalį amžiaus (!) teisėtai už savo kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus nusipirkęs namuką žmogelis Registrų centre staiga sužino, kad žemė po namu - valstybės! Antras dalykas, dėl ko P. Pranciškus skundais užvertė teismus - dėl teisių į kelių hektarų nuomotą žemės sklypelį. Kažkada valdžia jam, kaip ir visiems kaimiečiams, skyrė 3 hektarus daržams ir ganyklai. Pranciškus savo rankomis sklypelį išvalė, sutvarkė. Mat tada veikė įstatymas, jog 3 metus nuomotą sklypą galima pirmumo teise nusipirkti - Pranciškus tai ir ruošėsi padaryti. Nespėjo, nes tik bac - išeina įstatymas, jog žemė parduodama tik ūkininkams, o štai invalidams - ne!
Dėl šių dviejų neteisybių P. Pikturna kreipėsi į teismus, bet jie skundų nenagrinėjo, kol jų neišsprendė Žemėtvarkos skyrius ir Registrų centras. Apygardos ir Aukščiausiasis teismai skundų taip pat nepriėmė, kol neišnagrinėjo apylinkės teismas. Pranciškus rašė net ir Seimui, Prezidentui, Konstituciniam teismui, tačiau iš jų visų gaudavo tą patį atsakymą - kreiptis į Telšių apskrities viršininką.
P. Pikturnai nėra lengva prašymus bei skundus rašinėti. Alkanais pokario metais jį tėvai į mokyklą leido tik dvi žiemas, per kurias nekvailas vaikis užbaigė 4 klases. Jis iki šiol nežino, kur padėti nosinę ir kablelį, bet rašo dailiai, ir - šiandien nedažnai pamatysi net teismuose - rašo sklandžiai.
Skundą parašė pats
Rašydamas prašymus teismams Pranciškus iškloja visą širdies sopulį - primena sovietinę neteisybę, yra rašęs, kad per tokią apkiautusią valdžią iš Lietuvos visi baigia išsibėgioti, kaime jau tik senelius ir vaikus bepamatysi.
Iš pradžių P. Pikturna Šiauliuose gaudavo nemokamą teisinę pagalbą, tačiau netrukus išdidūs tos kontoros advokatai pareiškė invalidui nebepadėsią - atsibodo jis visiems, nes privaląs nebe naujus skundus rašinėti, o eiti į Žemėtvarkos skyrių bei Registrų centrą ir ten, užmokėjęs mokesčius, žemę po namu užregistruoti.
Matydamas, kad neras teisybės, Pranciškus nutarė prašyti užtarimo Strasbūro žmogaus teisių teisme. Nors P. Pikturnos namuose šiemet atsirado kompiuteris, jis - šešiolikmečio sūnaus, Pranciškus juo nesinaudoja. Kaimietis iš televizoriaus žino, kad yra toks Strasbūro teismas. Tiesa, kokias bylas ir kaip jis jas sprendžia, neturėjo ir neturi žalio supratimo. Net adresą vyrui surado vieno teismo nuolat kikenanti sekretorė, suprunkštusi: "keistuolis senelis kvailioja, į jokį Strasbūrą jis neparašys". O štai Pranciškus prisėdo ir pats savo ranka suraitė skundą, kad valdžia neįteisina žemės po namu. Pamąstęs pridūrė, kad valdininkai skriaudžia ir dėl neleisto pirkti 3 hektarų sklypo. Kaimietis neužmiršo pabrėžti ir tai, kad jam buvo atsakyta nemokama teisinė pagalba, o jis, mažamokslis sunkus invalidas, nepajėgus sužinoti visų teisinių vingrybių. Rašė glaustai, mintis sutalpino į pusantro lapo.
Priešiškumas - net pašte
Pamąstęs, kad Strasbūre lietuviškai niekas nemoka, vyras užsuko į vertimų kontorą, kur jo skundas už 30 litų buvo išverstas į anglų kalbą ir gražiai atspausdintas. Dar 7 litus kainavo vokas su pašto ženklu, nes vokas išėjo storas - kartu su skundu pareiškėjas išsiuntė ir visų instancijų atsakymus - net 68 įvairius dokumentus.
Net pašte Pranciškų mėgino skriausti. Pasibėdojęs, jog prastai mato, P. Pikturna ten sėdinčių mergaičių paprašė ant voko užrašyti adresą. Paštininkės į tai tik dažytas lūpas papūtė - nė jų tai darbas. Ką gi, pasilenkęs virš stalo Pranciškus šiaip ne taip išraitė adresą nuo lapelio, kurį jam davė kikenančioji teismo sekretorė. "Tai duoda mūsų pensininkai. Strasbūrui laiškus patys rašo!" - stebėjosi tai pašte stebėję šiauliečiai.
Gavęs atsakymą iš Strasbūro, Pranciškus net pajaunėjo - štai ką gali atkaklumas! Dabar žmogus žino, kad jam labai pasisekė. Skundą, pasirodo, galima rašyti bet kuria Europos Sąjungos šalies kalba, taigi - ir lietuviškai, tačiau, pasak Pranciškaus, kartu su prašymu privalu užpildyti specialų formuliarą. Kaimietis nutarė, jog Strasbūro teisėjai, matyt, ne biurokratai, perskaitę, jog jiems rašo senyvas pirmos grupės invalidas, padarė išimtį, patys už jį ištaisė formalius trūkumus.
Strasbūras prie Mažeikių ar Telšių?
Tai, kad P. Pikturnos skundas Strasbūre užregistruotas, dar toli gražu nereiškia, jog kaimietis čia būtinai laimės. Tačiau per spaudą pasklidus naujienai žmonės suprato, jog Pranciškus - jau nugalėtojas. Na ir prasidėjo!
"Atvyko pas mane dar gana jauna moteris ir teiraujasi, kaip ir jai tą Strasbūrą pasiekti. Bendrovė jos vyrui, girdi, algos nemoka ar dar kažkas skriaudžia. Ji norėtų į Strasbūrą vykti pati, tik nežinanti, ar Strasbūras yra Mažeikių rajono centre, ar pačioje Telšių apskrityje?" - prisimindamas šypsojosi nugalėtojas.
Kita 85 metų moteris parašė laišką - kada galinti atvažiuoti, kad Pranciškus jai padėtų Strasbūrui Lietuvą apskųsti? Senolė išklojo savo bėdas dėl pokariu iš sovietų valdžios patirtos neteisybės, skundėsi ir šių dienų valdininkais, kurie senutei neatiduoda tarpukariu turėtos žemės. Pranciškus jai pranešė, kad nesąs kompetentingas padėti.
Ne, ne dėl to, kad būtų užrietęs nosį. Jis ir šiandien nesijaučia esąs advokatas. Pranciškus tik mano, jog kiekvienas pats turi savo reikalais rūpintis, su tikrais advokatais tartis, o ne su pašaliečiais tarpininkais.
Visa informacija - internete
Tai, kad jo skundas Strasbūre priimtas, P. Pikturnai labai pasisekė. Nes beveik visi skundai, jei ne advokatų, o tokių "teisininkų - savamokslių" kaip P. Pikturna rašyti, būna atmetami nenagrinėti. Kodėl? Dažniausia besiskundžiančiųjų daroma klaida - klaidingas įsitikinimas, jog Strasbūro teismas gali nagrinėti jų skundą iš esmės, t.y. peržiūrėti Lietuvoje paskelbtą teismo sprendimą dėl per griežto (per švelnaus) nubaudimo. Kita net profesionalių advokatų nuolat daroma klaida - užuot nuosprendį apskundus aukštesnės instancijos teismui, trenkiamas pareiškimas į Strasbūrą.
Strasbūro žmogaus teisių teismo ir net Lietuvos teisingumo ministerijos tinklapyje išaiškinta, kaip ir dėl ko skųstis Strasbūrui. Visų pirma būtina atidžiai perskaityti Europos žmogaus teisių konvenciją ir skunde aiškiai nurodyti, kokį Konvencijos ar jos protokolo straipsnį pažeidė valdžios institucija. Ir būtent valdžios institucija, nes su asmenimis ar bendrovėmis Strasbūras nesiterlioja.
Strasbūro priimamojo darbuotojai patys už P. Pikturną patikslino jo prašymą, bet ne visiems taip pasiseka. Dar viena sąlyga - turi būti išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės. Paprasčiau tariant, žmogaus skundą turi būti išnagrinėjusios visos šalyje esančios institucijos - iki pat Aukščiausiojo teismo. Arba reikia pagrįstų pažymų, dėl ko jos skundo nepriėmė, nenagrinėjo. Trečia sąlyga - Strasbūre nesikapstoma po pašvinkusius kiaušinius, t.y. nuo paskutinio galutinio sprendimo turi būti praėję ne daugiau kaip pusė metų.
Būtina samdyti advokatą
Kiti reikalavimai, kaip pateikti skundą, kaip susirašinėti su Strasbūru - išaiškinti Lietuvos teisingumo ministerijos bei Strasbūro žmogaus teisių teismo tinklapiuose lietuviškai. Tai žinoti labai svarbu, nes net pavykus pasiekti, kad Strasbūras skundą priimtų, vargai tik prasideda. Laukia ilgas susirašinėjimas. Jis vyks tik anglų arba prancūzų kalba ir tik per licencijuotą teisininką, kurį, deja, bus privalu pasisamdyti.
Laimėjus bylą prieš Lietuvą, advokato bei susirašinėjimo paslaugos paprastai priteisiamos kartu su ieškiniu dėl žalos. Tad P. Pikturnos ir kitų vos dar norinčiųjų ieškoti teisybės Žmogaus teisių teisme laukia nemenkas galvos skausmas - ar verta įsivelti į didžiules išlaidas.
"Neverta", - pasakytų komunistai J. Kuolelis, M. Burokevičius ir L. Bartoševičius ar šimtai kitų Strasbūre nieko nepešusiųjų. Žinia, šita trijulė jau atsėdėjo už mėginimą nuversti Lietuvos Respublikos valdžią, kai 1990-aisiais kovojo už tai, jog Lietuva liktų Maskvos valdžioje. Jie Strasbūrui skundėsi, kad buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos, kurios 1991 metais dar nebuvo, įstatymus. Be to, anot pareiškėjų, buvo pažeistas Europos konvencijos 6 straipsnis, teigiantis, jog kiekvienas turi teisę į teisingą, ne per ilgą bylos nagrinėjimą.
Šimtai nieko nepešė
Strasbūro teisėjai nustatė, kad komunistams agituojant už Lietuvos "Socialistinę respubliką", 1990-ųjų rudenį jau buvo nauja nepriklausomos Lietuvos valdžia su aiškiai išreikšta politine valia bei įstatymais. O dėl bylos vilkinimo - supraskit, ponai, patys, bylelė iš 300 tomų - ne juokas.
"Nėra Strasbūre teisybės", - pasakytų ir buvusi teisėja Eglė Milinienė, kuri Strasbūrui taip ir neįrodė, jog nebūtų paėmusi kyšio ir nebūtų buvusi už tai nuteista, jei ne prieš ją nebūtų buvęs taikytas Nusikalstamos veiklos imitavimo modelis, jei pinigų nebūtų įbrukęs policijos provokatorius.
"Verta bylinėtis, Strasbūro teisėjai teisingesni nei Lietuvos", - pralošėliams nepritartų garsusis H. Daktaras, buvęs milijonierius A. Stašaitis, buvęs ministras pirmininkas A. Šleževičius ir būrys kitų laimingesniųjų. Tik nesuklyskite. Strasbūras nė vieno jų neišteisino. Tačiau, pavyzdžiui, nustatė, kad H. Daktaro teisės buvo pažeistos, kai prieš teismą prokuroras A. Paulauskas jį spaudoje išvadino "nusikaltėliu numeris vienas", mafijos vadu.
Indulgencijos negavo ir buvęs verslininkų vadovas A. Stašaitis. Strasbūro padedamas jis tik įrodė, jog kelis kartus buvo neteisingai surašyti suėmimo pratęsimo dokumentai.
A. Šleževičiui taip pat Strasbūre niekas nepasakė, jog vyriausybės vadovui, pirmam sužinojusiam, kad bankas bankrutuoja, priderėtų pirmam nulėkus atsiimti savo indėlius. Tačiau Žmogaus teisių teismas nustatė, jog subliūškusi byla prieš A. Šleževičių buvo neteisėtai vilkinama, todėl už tai jam priklauso kompensacija.
Laimi net kaliniai ir ligoniai
Ruošiant šią publikaciją paskelbta, jog Strasbūre iš Lietuvos 17 000 litų (ir 1700 litų pašto išlaidų) prisiteisė Baltarusių jaunimo sąjungos pirmininkas 51 metų Valerijus Savenkovas. Jis įrodė, kad nuteistas už vagystę bei ginklo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo kankinamas, o tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Na, jo kamera buvo per maža, joje buvo nešvari tupykla, nebuvo tualetinio popieriaus, todėl teko naudotis laikraščiais ir t.t.
Lietuva Europos žmogaus teisių teisme pralaimėjo dar 3 bylas dėl privataus ir šeimos gyvenimo negerbimo. Vienas dienraštis prieš kelerius metus neteisėtai paskelbė apie kaimiečius, užsikrėtusius ŽIV ir sergančius AIDS. Nors aprašytieji dėl kišimosi į asmeninį gyvenimą iš laikraščio prisiteisė po 10 000 litų, tačiau ieškovai įrodė, kad teismuose buvo pažeista daugiau jų teisių. Du laimėtojai gaus 50 000 litų.
Strasbūre laimėjo dvi seserys, kurios skundėsi dėl teisės į šeimos gyvenimo negerbimą. Mat seserims netekus tėvų, teismas, pataikaudamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos valdininkėms, visiškai ignoravo pačių paauglių mergaičių prašymą apgyvendinti jas pas dėdę. Globėjais buvo paskirti seneliai, pas kuriuos našlaitės gyventi nenorėjo. Joms padaryta žala įvertinta Strasbūre 17 500 litų.
S. Stasaičio nuotr.
(Pikturna-Pranciskus) To iki šiol nebuvo - mažamokslis kaimietis pasiekė, kad jo skundas užregistruotas Strasbūre. Dabar, deja, invalido laukia milžiniškos išlaidos advokatui ir vargu ar tai bus invalido kišenei.
