Birutė
Marijampolės policijos ir prokuratūros pareigūnams, kruopščiai dirbusiems beveik metus, pavyko išaiškinti grupę marijampoliečių - vyrų ir moterų, kurie mažiausiai porą metų Suvalkijos sostinėje netrukdomi aktyviai "suko" nelegalų prostitucijos verslą. Vieni jų dabar patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl vertimosi sąvadavimu prostitucijai, kiti - ir dėl prekybos žmonėmis. Į sekso vergiją buvo įtrauktos ne tik merginos, kurios, sąvadautojų verbuojamos, iš karto sutiko prekiauti savo kūnu. Ragauti prostitucijos pradžiamokslio buvo verčiamos ir apgaule į šį tinklą įviliotos panelės.
Pagalbos kreipėsi į pedagogus
Vilkaviškietė moksleivė Daiva, susipažinusi su nauja drauge, pernai pavasarį atsitiktinai apsilankė marijampoliečių Lauros (20 m.) ir Haroldo (30 m.) Lašų namuose. Sutuoktiniai tada jau bemaž metus slapta veikė kaip sąvadautojai - telkdavo prostitutes ir ieškodavo joms klientų, diktuodavo šios veiklos sąlygas. Daiva apie tai nieko nežinojo. Lašai atkreipė dėmesį į vilkaviškietę ir tikėdamiesi, kad nauja mergina gerokai pakels jų "verslo" lygį, be užuolankų pasiūlė jai verstis prostitucija. Mergina atsisakinėjo. Kartą sutuoktiniai vis dėlto įkalbėjo Daivą nuvykti į vieną daugiabutį namą - esą tik pasėdėti prie stalo su keliais vyrais ir pabendrauti. Sąvadautojai merginai garantavo, kad intymių paslaugų teikti tikrai nereikės. Tačiau nurodytame bute vilkaviškietė rado nuo alkoholio kiek apsvaigusį nepažįstamą vyrą, kuris kambaryje pasirodžiusią panelę iš karto paragino suartėti. Merginai atsisakinėjant ir priešinantis, vyras pradėjo pykti, trankytis, skambino Lašams ir rėkė. Išsigandusi moksleivė, baimindamasi, kad nepažįstamasis gali ją išžaginti, nutaikė momentą ir iššoko per antrajame aukšte esančio įstiklinto balkono langą. Šuolis Daivai buvo nesėkmingas - mergina susitrenkė galvą ir nugarą, tad kurį laiką nukritusi gulėjo. Netrukus ji pastebėjo prie namo sustojusį taksi automobilį. Iš gašlaus kliento ištrūkusi mergina prašė taksisto ją pavėžėti, tačiau šis nesutiko - jis buvo atvežęs vieną iš sąvadautojų, pasišovusių numalšinti likusį nepamalonintą klientą. Šitaip Daiva vėl atsidūrė Lašų rankose.
Nesėkmingo šuolio pasekmes kelias dienas jautusi Daiva kartą paprašė H. Lašo nuvežti ją į mokyklą, kad esą galėtų atsiimti dokumentus ir neva pradėtų nuolat dirbti prostitute. Vos tik atsidūrė mokykloje, apie savo bėdas mergina tuoj pat pasipasakojo direktoriui bei kitoms pedagogėms ir pasiprašė pagalbos. Netrukus H. Lašas buvo sulaikytas policijos. Pradėjus tirti įvykį, pamažu pradėjo vyniotis didžiulis sąvadautojų ir prekiautojų žmonėmis ryšius atskleidęs prostitucijos verslo kamuolys...
Darbavosi baimindamiesi "stogų"
Nustatyta, kad mažiausiai dešimt asmenų, kurie nuo 2001-ųjų sausio iki 2003-ųjų balandžio Marijampolėje vertėsi sąvadaudami prostitucijai, veikė pagal dviejų marijampoliečių - vadinamųjų stogų - nustatytas taisykles. Abu jie - Otas Enkristas (Otto Enkrist, prieš kelerius metus dar buvęs Artūras Jankauskas, bet pavardę oficialiai pasikeitęs pagal susiieškotas suomiškas savo kilmės šaknis), 32 metų vienos bendrovės vairuotojas, ir individualioje įmonėje vadybininku-ekspeditoriumi dirbantis Garikas Smirnovas (39 m.) - labai gerai Marijampolės teisėsaugininkams pažįstami vyrai. Otas (Artūras) pareigūnų akiratyje - nuo 1991 metų; teistas keturis kartus už vagystes, kūno sužalojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, šaunamojo ginklo laikymą, viešosios tvarkos pažeidimą. Kalinio duonos skonį gerai pažįsta ir Garikas. Prieš dešimt metų jis, jau būdamas teistas, namuose kilus konfliktui, žiauriai nužudė savo žmoną, kurią apkaltino neištikimybe. Garikas už šį nusikaltimą atsidūrė už grotų, močiutei ir seseriai palikdamas globoti du jo tuomet mažamečius sūnus. Nuteistasis į laisvę sugrįžo 2000-ųjų vasarą, atleistas nuo likusios neatliktos trijų mėnesių bausmės. Tą laiką G. Smirnovas privalėjo keturis kartus per mėnesį registruotis policijoje. Dabar galima manyti, kad atsikratęs "uodegos" (taip nuteistieji vadina likusią neatliktą bausmės dalį) Garikas pradėjo kitokią nusikalstamą veiklą - reguliuoti ir kontroliuoti prostitucijos verslą Marijampolėje. Jis lengvai rado bendraminčių.
Asmenis, kurie sąvadavo, ir prostitutes, kurios labiau buvo linkusios dirbti savarankiškai, informacija apie "stogus" Gariką ir Otą pasiekė labai greitai. Štai H. Lašas apie juos išgirdo netgi viešėdamas Vokietijoje. Esą viena ten sutikta marijampolietė, prakalbus apie galimybę gerai užsidirbti iš prostitucijos Marijampolėje, iškart perspėjo, kad pirmiausia reikia "užsiregistruoti" minėtiems "stogams". Be jų "palaiminimo" veikla esą neįmanoma - sužinoję sumuš, paskirs "baudą", atims globojamas prostitutes. Kaip byloja pareigūnų surinkti duomenys, "stogams" paklusę žemesniojo rango sąvadautojai uoliai vykdė Gariko ir Oto nurodymus - ne tik perparduodavo prostitutes "kolegoms" (už 400-1 200 litų), bet ir mokėdavo jiems trečdalį gauto už prostituciją uždarbio. Vos tik "stogai" suuosdavo, kad kuris nors sąvadautojas nuslėpė kokį užsakymą ar paslapčia įsitaisė naują "veidą", tuoj pat pareikalaudavo už tai atsiskaityti, o už nepaklusnumą atvykdavo į namus ir grasindavo, smurtaudavo net prieš sąvadautojo pastogėje rastus svetimus žmones.
Visus šiuos kaltinimus Garikas ir Otas ketegoriškai neigia. Jie netgi tikino apskritai nepažįstantys daugumos merginų, kurios apie juos pareigūnams "pribūrusios pasakų". Priežasties, dėl kurios galėjo būti apšmeižti, abu kaltinamieji nenurodė. Manoma, kad dabar jie laukia teismo, kuriame, pasisamdę gerai žinomus advokatus, tikisi ne tik atremti, bet ir "sugriauti" visus ikiteisminiame tyrime užfiksuotus nepalankius kai kurių sąvadautojų ir prostitučių parodymus. Abu vyrai dėl šių įvykių buvo suimti porą savaičių, o dabar, iki teismo, gyvena pasirašę pasižadėjimus niekur neišvykti.
Margas sąvadautojų pulkelis
Aktyviausi sąvadautojai, kuriuos kontroliavo G. Smirnovas ir O. Enkristas, anot pareigūnų surinktos medžiagos, buvo sutuoktiniai Lašai. Haroldas kaltinamas dėl penkių rimtų nusikaltimų, jo žmona Laura - dėl keturių. Vyras šiuo metu yra suimtas ir teismo laukia būdamas už grotų. Laura auginasi kūdikį - ji palikta laisvėje. Jiedu savo kaltę pripažįsta ir dėl to turbūt tikisi palankesnio teismo sprendimo. Abu Lašai - bedarbiai, todėl teisinosi sąvadauti pradėję dėl duonos kąsnio. Laisve iki teismo mėgaujasi ir visi kiti sąvadavimu bei prekyba žmonėmis kaltinami asmenys, kurie savo kaltę arba kategoriškai neigia, arba pripažįsta tik iš dalies. Tai gana marga publika.
Bene aktyviausi sąvadautojų bendrininkai - Marijampolės taksistai. Pareigūnai nustatė, kad taksistams, atvežusiems klientą, pavyzdžiui, pas sąvadautojus Lašus, šie jam iš karto sumokėdavo 20 litų. Lašai buvo išdalinę patikimiems taksistams savo mobiliojo telefono numerį. Anot prostitučių, nuo 21 valandos telefonas kaiste kaisdavo.
Apklaustos prostitutės nurodė apie dešimt taksistų, besisukiodavusių prostitucijos versle. Tiesa, apkaltinti šioje baudžiamojoje byloje teisėsaugininkams pavyko tik du. Šeimą turintis Antanas Eidukevičius (43 m.) kaltinamas įkalbėjęs dirbti prostitute nepilnametę Justiną ir sąvadavęs prostitutę Aną. Taksistas abi merginas įkurdino pas pažįstamus marijampoliečius, iš kurių vėliau šias prostitutes vežiojo į viešbučius teikti lytines paslaugas. Už dvi valandas perkamos meilės iš klientų Antanas paimdavo 200 litų - 100 litų atiduodavo pačiai merginai. Kartais tokią sumą pinigų taksistas paimdavo iš klientų ir už vieną merginos "darbo" valandą (atlygis sekso darbininkei - irgi perpus). Ana pareigūnams sakė kartą buvusi parduota visai parai - užsidirbusi per 200 litų, o antra tiek pinigų gavęs ir ją su klientu suvedęs taksistas Antanas. Pastarasis, beje, šiuos merginų kaltinimus kategoriškai neigia - jis tikina vežiojęs merginas tik kaip eilines taksi klientes. Kitas taksistas - Darius Ambrazevičius (32 m.) - taip pat savo, kaip sąvadautojo, kaltės nelinkęs pripažinti, nors prostitutė Justina tikina buvusi jo parduota marijampolietei Rasai Vizbarienei (prostitutės kažkodėl ją geriau pažįsta Ievos vardu). Pastaroji jau kurį laiką slapstosi užsienyje.
Teisiamųjų suolo neišvengs ir savo kaltės nepripažįstantis marijampolietis Vytas Makauskas (25 m.). Anksčiau neteistas vyras, vienoje bendrovėje dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi, 2002-ųjų liepą pardavė H. Lašui nepilnametę prostitutę Justiną už 100 JAV dolerių. Dar dviem marijampoliečiams - Mariui Blusiui (23 m.) ir Mantvydui Baltrušaičiui (33 m.) - teisiamųjų suolas jau nebus naujiena: niekur nedirbantis ir tik septynias klases baigęs Marius už vagystes jau teistas net keturis kartus, o aukštesnįjį išsilavinimą įgijęs ir vienoje bendrovėje vadybininku dirbantis Mantvydas teistas du kartus (vieną kartą - už išžaginimą).
Vyrų kompaniją teisme, be jau minėtos Lauros Lašienės, palaikys dar trys moteriškos lyties sąvadautojos. Niekur nedirbanti Vilija Blažaitienė (38 m.) bus priversta prisiminti, kaip prieš trejus metus įtraukė į prostituciją tuomet dar nepilnametę Laurą, vėliau tapusią Lašiene. Pastaroji, dėl vilionių pasinerti į suaugusiųjų pasaulį tebaigusi vos penkias klases, atvirai pasakojo, kad prostitute buvo paversta apgaule - viliojama gero uždarbio. Užtat vėliau nebegalėjusi ištrūkti iš prostitucijos tinklo, tad mieliau tapusi sąvadautoja. Lauros teigimu, kito kelio jai nebebuvo - jau minėti "stogai" atkakliai ir įkyriai reikalavo tuo užsiimti neva dėl skolų, likusių nuo tada, kai Laura pati vyrams teikdavo lytines paslaugas.
Marijampolietė Ingrida Dumalakaitė (27 m.) - taip pat bedarbė, užsiėmusi sąvadavimu prostitucijai. Pareigūnai teigė, kad ji surasdavo klientų net savo seseriai, besivertusiai prostitucija. Anksčiau (1999 m.) Ingrida buvo nuteista už turto prievartavimą. Tada mergina buvo įsivėlusi į vadinamąją meilės trikampio istoriją ir reketavo... konkurentę. Už tai jai teismas paskyrė 50 000 (!) litų baudą. Praėjus pusmečiui po teismo nuosprendžio, nuteistoji buvo visiškai atleista nuo bausmės (nereikėjo mokėti nė menkiausios baudos), nes tuometinis šalies prezidentas savo dekretu jai suteikė malonę. Kaip žinia, toji malonė merginą tik paskatino naujiems darbeliams.
Panašiai būtų galima kalbėti ir apie daugiavaikę motiną Dalią Rašytinienę (33 m.), kuri prieš ketverius metus jau buvo nuteista už prekybą žmonėmis. Tuokart nuteistoji nuo paskirtosios puspenktų metų laisvės atėmimo bausmės buvo atleista dėl Amnestijos įstatymo. Teisme ji tikino, kad prostitučių "globa" užsiėmusi dėl nedarbo - tai darę abu su vyru. Pareigūnai turi operatyvinių duomenų, kad tuokart itin švelniai nuteisti sutuoktiniai vėliau toliau sėkmingai "sukosi" nelegaliame prostitucijos ir prekybos žmonėmis versle, tik Dalios kaltę tikimasi įrodyti, o jos vyras liko, kaip sakoma, švarus. Beje, Dalia savo kaltę neigia. Policijoje paklausta, iš kur taip gerai pažįsta kitus sąvadavimu įtariamus asmenis, Dalia paaiškino: Garikas Smirnovas yra jos klasės draugės brolis, o Haroldas Lašas toje pačioje klasėje mokęsis kartu su Dalios vyru...
Sekso vergės - irgi "nepėsčios"
Šioje baudžiamojoje byloje dvylikos buvusių darbdavių nenaudai liudijo vienuolika prostitučių, kurias reguliavo dviejų pagrindinių "stogų" kontroliuojami jau suminėti sąvadautojai. Merginos ir moterys iki teismo buvo drąsios, nes, pareigūnų teigimu, jos kelerius metus tiesiog vergavo savo vergvaldžiams ir dėl to daugumai jų šiandien tebejaučia didžiulę neapykantą. Justina atviravo, kad G. Smirnovas ją mušdavęs, kai tik pasiskųsdavę kiti sąvadautojai. Šiai merginai, vadovaujant Ingridai Dumalakaitei, kuri gyvena prasčiausios reputacijos Marijampolės bendrabutyje, ne kartą teko teikti lytines paslaugas žemiausio lygio klientams - ir net ne už pinigus, o už cigaretes. Prostitutė Jurgita pasakojo, kad žeminantys klientų veiksmai ją ragino bėgti nuo sąvadautojų Lašų, bet bėglė būdavo surasta, nes Lašai skųsdavosi jai gavę "stogų" baudą (200 Lt), tad mergina vėl grįždavo. "Baudas" "stogai" skirdavo ir pačioms prostitutėms. Štai tokia Inga sakė Garikui ir "Ievai" dirbusi vienuolika mėnesių. Kartą ji pabėgusi nuo nepatikusių klientų. Už tai Garikas skyręs jai 800 litų baudą. Kitos baudos - 350 -, 400 litų - buvusios tiesiog įprasta kasdienybė, kai Inga laiku nepareidavusi į savo gyvenamąją vietą. Tokios baudos savaime laikydavo prostitutes prie jų šeimininkų tarsi pririštas - esą kol atidirbs skolą. Antraip "stogai" grasindavę jas užmušti.
Aktyviai dirbusios prostitutės teigė visada jausdavusios nuoskaudą ir dėl to, kad už meilės seansą iš savo šeimininkų gaudavo vos 20-30 litų - labai jau "apkarpytą" neva trečdalį uždirbtų pinigų (viena valanda prostitutės darbo buvo vertinama 120-130 litų). Kitą trečdalį sąvadautojai atskaičiuodavo "stogams", dalį pinigų duodavo merginas ir klientus vežiodavusiems taksistams, o likutį (gerą trečdalį) pasilikdavo sau. Skirtingi tarifai buvo skelbiami ir klientams: už vieną valandą lietuviai mokėdavo 20 litų mažiau nei užsieniečiai, kurių Marijampolėje būna labai daug dėl čia veikiančio automobilių turgaus.
- Nežmoniškas elgesys su prostitutėmis, kai sąvadautojai jas išrikiuodavo klientams pasirinkti, kai jas gaudydavo ir ieškodavo, akla ir neteisinga buhalterija, nuolatinė baimė, dažna "šeimininkų" kaita merginas žeidė ir menkino, galbūt todėl kai kurios jų, mūsų surastų ir pakalbintų, buvo atviros ir nuoširdžios renkant šios bylos duomenis, - "Akistatai" sakė kelių tomų baudžiamąją bylą surinkę Marijampolės teisėsaugininkai. - Bet čia dar ne viskas. Svarbiausia, kad merginos nepabūgtų liudyti teisme. Kai susitiks akis į akį su kaltinamaisiais, gali nebedrįsti. Nors jau ne viename teisme praktika parodė, kad prostitutės dažniausiai būna "ne pėsčios"! Jos labiau linkusios savo kūnu prekiauti be jokių šeimininkų, be jokių tarpininkų.
