Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lietuvos kaime šiandien gyventi nesaugu. Ypač vienišiems, nuošaliuose vienkiemiuose gyvenantiems senukams. Dauguma jų naktimis negali sudėti bluosto, krūpčioja nuo kiekvieno šlamesio ar kito įtartino garso, nes žino, kad bet kurią akimirką gali tapti žiaurių nusikaltėlių aukomis... Šios vasaros pabaigoje skaudus likimas ištiko Meiliškių vienkiemyje (Raseinių r.) gyvenusius sutuoktinius Vacį (89 m.) ir Pranę (80 m.) Dalangauskus. Plėšikai pagrobė sutuoktinių santaupas ir juos nužudė. Kitos aukos taip pat atiduoda savo paskutinius pinigus, vertingesnius daiktus, tačiau tokio baisaus likimo išvengia. Vis dėlto ne visi net ir garbaus amžiaus sulaukę senukai pasiduoda baimei. Kai kurie, negalvodami apie pasekmes, visais įmanomais būdais stengiasi apginti savo gyvybę, turtą arba artimuosius...
Susirūpino saugumu
Per Trijų Karalių šventę Asiūklių kaimo (Naujosios Ūtos seniūnija, Prienų r.) gyventojui Juozui Vokietaičiui sukaks 75 metai. Šis guvus jaunatviškos išvaizdos vyriškis jau 18 metų gyvena vienas didžiuliame daugiau nei prieš šimtą metų senelio statytame name. Graži sodyba, ideali tvarka, nerūkantis ir negeriantis jos šeimininkas kaimynų ir pažįstamų akyse buvo laikomas turtingu žmogumi. Kuomet mirė Juozo motina ir brolis, su kuriais gyveno kartu šioje sodyboje, vyriškis susirūpino savo saugumu. Jis prisipažįsta, jog policija labai ilgai nenurodydama motyvų neišdavė jam leidimo įsigyti ginklą savigynai. Galiausiai šį barjerą pavyko įveikti ir Juozas nusipirko medžioklinį dvivamzdį.
Paklojo įsibrovėlį
Tai atsitiko vieną šaltą žiemos naktį. J. Vokietaitis atsigulė dar prieš vidurnaktį, tačiau po kiek laiko netikėtai pabudo nuo kažkokio neįprasto garso. Laikrodis rodė pusę antros. Sėdėdamas lovoje šeimininkas gerai matė pro kito kambario langą švystelėjusią prožektoriaus šviesą, pasiekusią net jo lovą - tapo aišku, jog kažkas bando patekti į jo namus. Po kelių akimirkų Juozas tyliai išlipo iš lovos, užsimetė kailinius, apsiavė batus, pasiėmė palovyje gulėjusį medžioklinį šautuvą ir pasieniais nuslinko prie durų. Tačiau nespėjęs atrakinti durų šeimininkas išgirdo kad dūžta lango stiklas...
Pamatęs, jog pro išdaužtą langą vidun braunasi nepažįstamas vyriškis, J. Vokietaitis nuspaudė gaiduką. Jis sakė nenorėjęs įsibrovėlio nušauti - tiesiog siekęs jį kliudyti, kad šis niekur nepabėgtų. Šūvis buvo taiklus. Tada Juozas paskambino policijai ir iškvietė greitąją pagalbą. Iki tol, kol suvažiavo šie du ekipažai, vyriškis į lauką nėjo. Įsibrovėlis buvo rastas negyvas ant stiklų krūvos. Šratai jam pataikė į kaklą. Paaiškėjo, jog tai 12 kartų teistas (iš viso už grotų praleidęs apie 30 metų), itin pavojingu recidyvistu pripažintas Alfonsas Veselka. Jo portfelyje pareigūnai rado lenktinį peilį, atsuktuvą, skalpelį (Juozas iškart pagalvojo, jog šiuo skalpeliu galėjo būti "ravidavojamas" reikalaujant pinigų), netgi binto, šiek tiek maisto. Į šį kaimą plėšikas buvo atvažiavęs iš Kauno, nors ten nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo...
Plėšikui - jokio gailesčio
J. Vokietaitis sakė nė kiek nesigailįs dėl tokio savo poelgio.
- Jei gresia pavojus, reikia daryti bet ką, kad tiktai apsaugotum save, - tikina vyriškis. - Aš jo specialiai nežudžiau - tiesiog gyniausi. Taip turėtų elgtis kiekvienas. Po šio įvykio įsigijau dar vieną ginklą - pistoletą. Mano ginklai visuomet paruošti, nes pavojus gali užklupti labai netikėtai, - su linksma šypsena veide prisipažino vyriškis.
Nors pagal šį faktą Prienų rajono apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau netrukus ji buvo nutraukta pripažinus, jog nukentėjėlis neperžengė būtinosios ginties ribų.
"Pavaišino" sieros rūgštimi
Galkantų kaimo (Kėdainių r.) gyventojai Aldonai Laurinavičienei vos prieš kelias dienas sukako 70 metų. Savo gražioje sodyboje ši moteris gyvena viena. Vyras iškeliavo Anapilin dar prieš septynerius metus, dukra ir sūnus gyvena atskirai (tiesa, visai netoli). Ponia Aldona mėgsta skaityti spaudą, knygas, domisi viskuo, kas vyksta ne tik už jos kiemo vartų, bet ir visoje Lietuvoje. Ji buvo girdėjusi apie nuošalių vienkiemių bejėgių šeimininkų apiplėšimus, tačiau niekad nesusimąstė, jog panašias siaubo akimirkas teks išgyventi ir jai pačiai.
Tai atsitiko liepos 12-osios naktį. Apie trečią valandą nakties Aldona atsikėlė, priėjo prie lango. Lauke buvo jau beveik visai šviesu. Tą pačią minutę moteris pamatė nuo pagrindinio kelio sodybos link pasukusį baltą automobilį. Kuomet jis netoliese sustojo, laukan išsirangė trys vyrai. Iš pradžių Aldonai dar buvo įdomu spėlioti, gal tai žvejybon išsiruošę žvejai (juk visai netoli teka Nevėžis), tačiau kai vyrai per sodelį pasuko jos gyvenamojo namo link, suėmė baimė. Aldona puolė prie telefono, tačiau sūnui paskambinti nespėjo. Surinkus vos kelis numerius pasigirdo dūžtančio lango stiklo garsas. Plėšikai jau veržėsi vidun. Namų šeimininkė nežinojo, ko griebtis, tačiau tą akimirką staiga prisiminė, jog prieangyje turi būti sieros rūgšties. Nuo senų laikų užsilikusį maždaug 200 gramų buteliuką Aldona surado labai greitai. Kai įbėgo į kambarį, viduje pamatė porą kaukėtų vyrų. Vienas stovėjo prie spintos, kitas sėdėjo ant palangės. Sėdėjusysis ant palangės šeimininkę ėmė bjauriai plūsti, keiktis, liepė greičiau nešti pinigus. Vyriškių rankose blizgantys peiliai moterį privertė elgtis ryžtingai - ji ilgai nedvejodama šliūkštelėjo visa naikinančio skysčio ant įsibrovėlių. Šaukdami ir keikdamiesi vyrai movė iš namo tuo pačiu keliu, kokiu buvo čionai patekę - pro išdaužtą langą...
Plėšikus policija sulaikė netrukus. Paaiškėjo, jog naktinėn medžioklėn tą naktį buvo išsirengę dar labai jauni, gerai vienas kitą pažįstantys kėdainiškiai Tomas Veprauskas (19 m.), Tomas Krutkevičius, Giedrius Kulikauskas bei dar nepilnametis Vidas S. Dviem iš jų teko ilgai gydytis sieros rūgšties išgraužtas veido bei kitų kūno vietų žaizdas. Beje, "bevaišindama" agresyviai nusiteikusius plėšikus šiek tiek apsilaistė ir pati šeimininkė. Be to, išsitaškiusi siera sugadino kilimą, grindis, sofos apdangalus, baldus.
Tėvų ašaros širdies nesuminkštino
Netrukus po šio įvykio pas nukentėjėlę net po kelis kartus apsilankę T. Veprausko ir Vido S. tėvai prašė dovanoti.
- Man buvo gaila žiūrėti į verkiančius vyrus, - pasakojo A. Laurinavičienė, - tačiau negalėjau nieko padaryti. Juk aš tų plėšikų pas save nekviečiau, neprašiau daužyti langų, keiktis ir reikalauti pinigų. Jeigu jau taip norėjo pas mane pasisvečiuoti, galėjo ateiti žmoniškai - dieną, pro duris... Tuo momentu aš ir pati sunkiai suvokiau, kas vyksta, ir labai išsigandusi bandžiau apsiginti. Dabar jau tikrai aišku, kad šiais laikais vienišam vyresniam žmogui reikia gintis pačiam ir bet kokiais būdais.
Aldoną šiek tiek sugraudino ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčio T. Veprausko laiškas. Jaunas vaikinas atsiprašinėjo aukos, guodėsi, jog suteikė skausmo tėvams, tikino, jog jį naktimis persekioja košmarai, be to, sakė likęs be sveikatos, nes teko ilgai ir labai rimtai gydytis nudegimus... Moteris jį supranta, tačiau yra visiškai įsitikinusi, jog už kiekvieną nusikaltimą priklauso atitinkama bausmė...
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra jau baigė tirti šiems jaunuoliams iškeltą baudžiamąją bylą. Per tyrimą paaiškėjo, jog birželio pabaigoje jie apiplėšė dar vieną sodybą ir joje buvusius tris žmones.
Senukai nepasiduoda
Tai toli gražu ne pavieniai atvejai, kai įvairaus plauko įsibrovėliai gauna ko nusipelnę. Prieš kurį laiką vieninteliu peilio dūriu į krūtinę buvo sužalotas ir vietoje mirė mažeikietis Laimutis B. (24 m.). Jis, būdamas girtas, naktį lindo per orlaidę pas savo 81 metų kaimyną L. G.
Prieš kelerius metus nuo plėšikų teko gintis ir Lakštučių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojams Jonui Vladui A. (74 ) ir ketveriais metais jaunesnei jo žmonai Eugenijai. Moteriškomis kojinėmis veidus aptempę, didžiuliu peiliu ir metaliniu strypu apsiginklavę užpuolikai, kaip vėliau paaiškės - ne kartą teisti Stasys Žiurinskas ir Gediminas Lukoševičius, naktį išlupo duris, išjungė elektros saugiklius ir įsibrovė vidun. Vienas, prikišęs peilį prie miegojusios šeimininkės, reikalavo pinigų, kitas puolė jos vyrą. Moteris pinigus atidavė, o J. V. A., nors ir gavo du smūgius per galvą, ėmė įnirtingai gintis šalia lovos padėtu geležiniu strypu. Plėšikams nepavyko įveikti aukos. Tuo metu iššokusi pro langą nukentėjėlio žmona Eugenija išbėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Subėgę vyrai padėjo sugauti vieną plėšiką. Kitą policininkai surado jo namuose.
Prieš dvejus metus nuo trijų plėšikų apsigynė ir Dedotkų kaimo (Telšių r.) gyventojas Kazys Ž. (69 m.). Nepaisydamas skaudžių smūgių jis čiupo kirvį ir smogė vienam nusikaltėliui į krūtinę, o paskui sugebėjo pabėgti ir pasislėpti savo sesers namuose. Policininkai greitai išaiškino banditus. Tai buvo Darius Vašinskis, Žydrūnas Kamenas ir Artūras Keinys. Už šį poelgį Kazį Ž. policijos generalinio komisaro pavaduotojas apdovanojo vardiniu laikrodžiu.
Pateisinama bet kokia gynyba
Baudžiamasis kodeksas numato būtinąją gintį. Žmogus turi teisę ginti save, nuosavybę, būsto neliečiamybę nuo gresiančio pavojaus arba pasikėsinimo. Visi kalbinti pareigūnai pripažino, jog tokiu atveju, kai piliečio gyvybei gresia rimtas pavojus, jis gali imtis net pačių drastiškiausių apsigynimo priemonių. Baudžiamuosiuose įstatymuose yra numatytas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Tai tokie atvejai, kuomet gynyba neatitinka pavojingumo laipsnio. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikomi atvejai, kai besiginantysis savo užpuoliką lengvai ar apysunkiai sužaloja. Baudžiamoji atsakomybė netaikoma, kuomet būtinosios ginties ribos būna peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė puolantis arba į gyvenamąją patalpą besibraunantis nusikaltėlis. Anglai sako: "Mano namai - mano tvirtovė". Ši nuostata perkelta ir į baudžiamąją teisę. Jeigu jau plėšikas braunasi į namus, net ir atėmus jam gyvybę ar jį sunkiai sužalojus besigynusysis už tai baudžiamas nebus. Nusikaltėliai turėtų tai atsiminti visam laikui...
