Pakaunės savanorių maištas suskaldė ne tik visuomenę bei politikus, bet ir dokumentinio filmo apie 1993 metų įvykius kūrėjus.
Iki šiol nėra vieningos nuomonės, kaip vadinti iš tarnybos į mišką su ginklais pasitraukusius savanorius. Vieni juos laiko didvyriais, kiti - užsienio specialiųjų tarnybų interesus gynusiais lietuviais.
Susikirto ir dokumentinio filmo "Visa tiesa apie savanorių "maištą" autoriai. Filmas turėjo atskleisti dar nežinomas 14 metų senumo įvykių versijas, tačiau visi užmojai, atrodo, nuėjo perniek. Vienas filmo autorių Gintaras Visockas pareiškė, kad nesutinka, jog kūrinys būtų platinamas.
Tuo tarpu jo bendražygiai jau mėnesį pardavinėja filmo įrašus. Be to, G.Visockas tikina jau pradėjęs rengti dokumentus dėl teisminio kolegų persekiojimo.
Filmą "Visa tiesa apie savanorių "maištą" kūrė trys žmonės - G.Visockas, režisierius Jaras Valiukėnas ir antrasis scenarijaus autorius Kęstutis Kaminskas.
"Manau, šis darbas - didelė nesėkmė. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip neturėtų būti kuriami dokumentiniai filmai. Darbo metu nei režisierius, nei antrasis scenarijaus autorius nesilaikė susitarimo visus ginčus spręsti tik suradus visiems priimtiną variantą, nekreipė dėmesio į mano pastabas, ignoravo visus mano reikalavimus", - argumentus dėstė tinklalapio "Slaptai.lt", kuris taip pat minimas filme, savininkas G.Visockas.
Jam pasirodė nepriimtina ir prasta vaizdo kokybė, ir praleistos svarbios detalės. "Pavyzdžiui, filme neparodyta medžiaga apie tai, kad tuo metu, kai J.Abromavičius buvo atsakingas už ginklų apsaugą, dalis ginklų kažkur dingo. Jis už tai ne tik nebuvo nubaustas, bet ir paaukštintos jo pareigos," - dūsavo G.Visockas, tikinęs, kad norėjo visuomenei atskleisti naujas įvykių versijas ir paskelbti nežinomus faktus.
Scenarijaus autorius tikino, kad jo bendradarbiai nematė reikalo skelbti ir unikalios medžiagos apie J.Abromavičiaus komercinę veiklą. Žurnalisto žiniomis, buvęs saugumo darbuotojas dar 1991 metų sausio 13-osios įvykių dienomis įkūrė savo įmonę, kurios veikla taip pat kelia nemažai klausimų.
Kitas trūkumas, G.Visocko nuomone, kad filme nieko nepasakojama ir apie kitus to meto įvykius: tik per stebuklą nekilusį savanorių ir rusų armijos ginkluotą konfliktą. Filme turėjo būti įvardyti žmonės, siekę kraujo praliejimo.
"Mes nesiekėme parodyti, kad J.Abromavičius ar kai kurie savanoriai galėjo būti blogi ar tarnauti Rusijai. Iš daugelio po kelias valandas užsitęsusių interviu panaudota tik po keliolika sekundžių. Vietoj to kalba žmonės, kurie su šiais įvykiais neturėjo nieko bendro. Žiūrovas tikrai nesupras, ką mes norime pasakyti. Vietoj analitinio filmo mano kolegos visuomenei mėgina parduoti visišką jovalą, kurio autoriumi aš negaliu prisistatyti", - konstatavo scenarijaus autorius.
"Situacija kvaila. Filmas baigtas jau rugpjūčio pabaigoje. G.Visockas dalyvavo kūrybiniame procese. Jam mes davėme 250 kompaktinių plokštelių su įrašais. Prabėgus mėnesiui nuo platinimo pradžios G.Visockas pareiškė, kad kūrinio kokybe nepatenkintas ir platinti neleis", - apie kitą konflikto pusę pasakojo K.Kaminskas. Jis teigė nebežinantis, kaip elgtis, nes, jo manymu, buvęs kolega pradėjo neaiškius, tik jam pačiam suprantamus, žaidimus.
Scenarijaus bendraautoris atmeta ir kaltinimus dėl kūrinio kokybės. Jo nuomone, nors vaizdai ne tokie žavūs, kaip filmuoti Holivudo studijose, tačiau filmas skirtas specifiniam žiūrovui, todėl kokybės užtenka.
