Birutė Karbauskienė
"Jei tavęs nebaugina žodis kalinys, parašyk" - tokiais žodžiais baigiasi šimtai skelbimų laikraščiuose, per kuriuos nuteistieji ieško draugių. Didesnioji dalis vienišų moterų su kaliniais bijo prasidėti, tačiau itin vienatvės iškankintos ryžtasi pamėginti. Siūlome paskaityti, kuo baigėsi legendinio nusikaltėlio, Šiaulių mafijos tėvu tituluojamo Vido Antonovo (62 m.) "tikroji" trečioji meilės istorija. Pirmosios dvi Vido santuokos iširo šiam ilgam pakliuvus už grotų. Šį pavasarį Tardymo izoliatoriuje 40 metų (!) jaunesnę moterį, savo dukrelės motiną, vedęs mafijos tėvas viešai prisiekinėjo, kad "pagaliau tai tikroji meilė, daugiau klysti neduota".
Jei ne noras greitai praturtėti, V. Antonovas, ko gero, dabar būtų vienas žinomiausių žmonių Šiauliuose. Jaunystėje ugniagesių pamainos viršininku dirbęs Vidas buvo daug pasiekęs ir sporte, ir meno saviveikloje: dviejų taikomųjų sporto šakų sporto meistras, atletų iki 167 centimetrų ūgio grupėje pagerino Lietuvos štangos kėlimo rekordą, estradinės dainos konkurse "Vilniaus bokštai" laimėjo laureato diplomą. Bet štai 1972-ųjų spalį V. Antonovas su bičiuliu išlaužė Šiaulių ligoninės seifą. Nusikaltimas po pusmečio buvo atskleistas ir už 40 000 rublių vagystę šiaulietis buvo nuteistas kalėti 13 metų. Visus juos Vidas atbuvo SSRS Sibiro lageriuose "nuo skambučio iki skambučio". Iki pakliūdamas už grotų V. Antonovas turėjo meilužę, tad jo teisėta žmona nė nesiruošė vyro laukti 13 metų ir iškart padavė skyrybų pareiškimą. 1986 metais į Šiaulius sugrįžęs V. Antonovas skubėjo atsigriebti, vedė moterį iš Šiaulių rajono, pas kurią buvo apsigyvenęs. Ir su antrąja žmona Vidas susilaukė vaikų. Antroji santuoka nutrūko dėl tos pačios priežasties, kaip ir pirmoji - 1992 metais už įmonių reketą V. Antonovas antrą kartą nuteisiamas kalėti 7 metus.
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje V. Antonovas įsidarbino virėju ir negrįžtamai nusipelnė kalinių panieką - nuteistieji netoleruoja jokio bendradarbiavimo su kolonijų administracija, kolaborantus vadina "muchamorais" ir visam laikui priskiria žemiausioms "ožių" (skundikų) arba net "gaidžių" (išnaudojamųjų bei paniekintųjų) kastoms.
Truputį anksčiau nei buvo paskirta nuosprendžiu vėl atgavęs laisvę V. Antonovas susirado trečią moterį - prekybininkę šiaulietę. Ši moteris meilužiui leido apsigyventi jos sodo namelyje Linartuose (Šiaulių raj.). Tapęs sodininku V. Antonovas ėmėsi dvilypės veiklos. Dienomis jis labai norėjo atkreipti visuomenės dėmesį: užsiiminėjo pseudoarcheologija, skelbėsi tapęs ekstrasensu-gydytoju, nesėkmingai piršosi nukriošusiai amerikietei žadėdamas ją nukaršinti, kūrė dainas savo numylėtinei kolonijoje jį lankiusiai Nijolei Oželytei. Naktimis V. Antonovas vystė slaptąją veiklą: apiplėšinėjo sodininkų namelius, už ką šį pavasarį nuteistas kalėti 3 metus ir 3 mėnesius. Prieš "tūpdamas" trečią kartą Vidas susipažino su netoliese, Padeglių kaime, gyvenusia 23 metų Rima Valteryte.
Kartą pamatęs, jog mergina serga epilepsija, nuo Rimos nusisuko draugas, o V. Antonovas - atvirkščiai - išgelbėjo užėjus priepuoliui. Taip Rima Vidą įsimylėjo. Pasak R. Valterytės, meilė buvusi tokia karšta, jog grįžus jam po miško kirtimo V. Antonovui ji kai kada net nuplaudavusi kojas ir jas bučiuodavusi. Prieš pusantrų metų Rima nuo V. Antonovo pagimdė dukrą Liudą Kotryną. Mafijos tėvas jau ruošėsi apsigyventi savo draugės tėvų namuose Padeglių kaime, tačiau vieną naktį namas paslaptingai supleškėjo. Po to išaiškėjo, kad V. Antonovo patarta R. Valterytė namą buvo apdraudusi. Pasak liudytojų, mergina visą iš draudimo bendrovės gautą 2 500 litų sumą atidavė savo mylimajam Vidui, kuris pinigus kažkur ištaškė. Norėdamas užsidirbti V. Antonovas išvažiavo į Vokietiją, tačiau yra įtarimų, kad jis ten ne dirbo, o vagiliavo. Tai liudija mafijos tėvo parsivežti trofėjai: seni dviračiai ir net sena statinė su dyzeliniu kuru. Suimtam V. Antonovui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje R. Valterytė už 400 litų išsinuomojo nuotakos suknelę ir ištekėjo už jai į senelius tinkančio V. Antonovo. Per vedybas V. Antonovas žurnalistams kalbėjo, jog pirmųjų dviejų savo santuokų jis nelaikąs tikromis, o dabar klysti jau nebegalįs, nes tiek jaunąją žmoną, tiek dukrelę labai mylįs.
R. Valterytė-Antonovienė iš paskutiniųjų rūpinosi bėdon pakliuvusiu savo vyru - į izoliatorių nešiojo siuntinius. Pritrūkusi maistui pinigų moteris lombarde įkeitė savo vestuvių žiedą, sušelpti prašė verslininkus, nusikaltėlius ir net vyskupą. Iš 266 litų pašalpos gyvenanti moteris nebeišgalėjo toliau nuomotis kambario ir buvo priversta su vaiku kraustytis į Šiaulių nakvynės namus. Drėgnuose nakvynės namų kambariuose Liuda Kotryna peršalo ir dabar yra ligoninėje.
Deklaruota begalinė mafijos tėvo meilė žmonai ir vaikui išblėso per porą mėnesių! Jis žmonai pradėjo siuntinėti laiškus, kuriuos skaitydama Rima nežino, ar verkti, ar juoktis: Vidas ją kaltina įskundus policijai, sanguliaujant tiek su Šiaulių rajono kriminalistais, tiek su Šiaulių nusikaltėlių autoritetais. Net dėl to, kad Alytaus griežtojo režimo kolonijoje dabar priverstas kalėti tarp "ožių", V. Antonovas kaltina taip pat tik savo žmoną. Kai kuriuose laiškuose Vidas grasina, neigia esąs savo dukros tėvas, todėl žmonos prašo į ilgalaikius pasimatymus mažylės neatsivežti.
Nebeišlaikiusi įtampos R. Antonovienė "Akistatos" korespondentui prisipažino šiomis dienomis savo vyrą paduodanti skyryboms. Panašu, jog tai dar viena "muchamorų" mafijos tėvo meilės istorijos pabaiga.
