Pietvakarių Etiopija. Tekanti saulė nušviečia išdžiuvusias ir akmenuotas šalies lygumas. Dvylikametė Nasumi išgena ožkas į savaną, tikėdamasi joms rasti nors keletą skurdžių krūmelių. Basa, matinės odos juodaakė mergytė kažką niūniuoja. Niūniuoja ne iš džiaugsmo, o kad užpildytų niūrią tylą ir vienatvę. Netrukus ji tikisi susitikti iš medžioklės grįžtantį brolį. Gal ir tėvas ateis patikrinti, ar viskas gerai. Gal... Tačiau tikriausiai ji visą dieną praleis viena ir tik temstant pargins bandą į namus.
Taip Nasumi gyvena nuo penkerių metukų. Ir ne ji viena. Afrikoje visi mažamečiai savarankiškai gano bandas. Dalis jų paklydę miršta iš alkio ir troškulio, kiti - žūva nuo laukinių žvėrių. Tačiau Nasumi baiminasi ne žvėrių, o vyrų. Dvylikametė laikoma nebe vaiku, o jauna mergina. Ji geidžiamas grobis!
Nasumi nejautė, kada vyrai atsėlino. Jie staiga išlindo iš už uolos ir puolė ją. Ji gynėsi, bandė bėgti. Tada užpuolikai mergaitę sumušė, užkimšo gerklę ir užsimetę ant nugaros kaip maišą iškeliavo. Kartu nusivarė jos bandą. Jie ėjo visą dieną. Mergaitės kančios prasidėjo temstant, kai tie septyni vyrai apsistojo pamiškėje. Ji gavo tik vieną kitą kąsnelį maisto ir gurkšnelį vandens. Vyrai ją mušė ir peiliu išraižė odą. Mergaitė gynėsi. Vėliau ją ėmė prievartauti.
Mažosios kalinės kančios tęsėsi visą savaitę. Ji nebeturėjo jėgų priešintis. Išsekusi, sužalota, gulėdavo susirietusi ir krūpčiodavo nuo kiekvieno savo budelių judesio... Tą kartą jie sėdėjo ratu ir dėl kažko ginčijosi. Staiga sausa žolė sušlamėjo. Vyrai akimirksniu šoko iš vietų. Trys vešliais karčiais liūtai įsėlino į pamiškę. Visa jų laikysena liudijo, kad nelaukdami puls įsibrovusius į jų teritoriją. Suprantama, kur kas lengviau kankinti vaiką, negu stoti į kovą su plėšrūnais. Taigi, bailiai vyrai leidosi į kojas. Vienintelė Nasumi nepajudėjo iš vietos. Ji nebeturėjo jėgų ir vylėsi, kad plėšrūnai jos nepastebėjo. Tuščios viltys. Netrukus jie grįžo ir pasuko prie mergaitės. Nasumi iš siaubo užsimerkė ir... pajuto, kaip liūtas uostinėja jos veidą, rankas, kojas... Paskui viskas liovėsi. Kada mergaitė atsimerkė, pamatė, kad liūtas ramiai guli šalia kitų dviejų savo draugų - tarytum ištikimi sargybiniai! Nasumi nesuprato jų elgesio. Etiopijos liūtai amžinai išalkę, nes šalyje tikra problema rasti grobį. Kodėl jie jos pagailėjo?
Tai buvo taip keista, kad Nasumi nedrįso net pirštą pajudinti. Slinko valandos, o plėšrūnai kuo ramiausiai gulėjo už keleto žingsnių nuo jos. Galiausiai mergaitė ėmė galvoti, kad jie atėjo išgelbėti ir apsaugoti ją.
Po kiek laiko, nesulaukę dukrelės su banda, tėvai apie jos dingimą pranešė policijai. Policija pradėjo paieškas. Šalis didelė, todėl tai buvo sunkus darbas. Be to, nebuvo jokių liudininkų. Pagaliau pareigūnai sužinojo, kas Nasumi pagrobėjai. Praėjus savaitei po mergaitės pagrobimo, buvo suimti keturi vyrai. Jie daug neraginami nurodė vietą, kurioje paliko vaiką. Ir, žinoma, su siaubu akyse pasakojo apie juos vijusius liūtus...
Policija, Nasumi tėvai bei broliai leidosi į kelionę. "Kai atvykome į pamiškę, pamatėme liūtus. Sustojome pasiruošę atremti jų puolimą... Tačiau jie, tarytum atlikę savo misiją [išsaugoję mergaitę], kuo ramiausiai atsistojo ir nusliūkino į mišką", - pasakojo vyriausias policijos pareigūnas.
Iškankinta mažoji Nasumi atsidūrė provincijos ligoninėje. Apie savo neįtikėtiną nuotykį ji papasakojo šeimai ir vyriausiajam policijos pareigūnui. Žurnalistai visa tai paskelbė spaudoje. Laukinės faunos specialistas profesorius Stiuartas Viljamsas tai paaiškino moksliškai: "Liūtai mergaitės dejavimus palaikė liūtuko kniaukimu. Taigi, todėl ir sergėjo..." Kažin?.. Norisi patikėti, kad liūtai kartais gali būti humaniški, kai tuo tarpu žmonės dažnai elgiasi, kaip pikčiausi plėšrūnai!
Mergaitės Nasumi prievartautojai jau tupi už grotų.
