Manoma, kad linai Lietuvoje auginami apie 4 000 metų. Mokslininkų nuomone, žmogus pradėjo auginti linus prieš 9 000 metų kalnuotose Indijos srityse. Tik po 2 000 metų asiriečiai ir babiloniečiai išmoko auginti linus. Vėliau linai buvo atvežti į Egiptą, paskui ir į Viduržemio jūros šalis. Iš čia jie pateko į Vakarų Europą. Kai kurie linų tyrinėtojai mano, kad kultūriniai vienamečiai linai kilę iš laukinių, kurių dabar niekur nėra. Egipte lino audiniai buvo panaudojami mumifikacijai. Lietuvių laidotuvių apeigos taip pat neapsieidavo be lininių audinių. Pasaulyje priskaičiuojama apie 200 linų rūšių (vienmetės ir dvimetės žolės, pasitaiko puskrūmių).
Europoje auginami linai laikomi geriausiais pasaulyje. Tai priklauso nuo trijų palankių faktorių : jiems tinkama žemė, palankios klimatinės sąlygos ir didelė linų auginimo patirtis (gera selekcija). Lietuvoje auginamos 6 - 7 linų rūšys. Tai žolinis vienmetis augalas, išaugantis iki 120 cm aukščio. Nuo senų laikų linai buvo skirstomi į pluoštinius ir sėmeninius, tačiau pastaruoju metu jie sujungti į vieną rūšį.
Dėl sėmenų aliejaus paklausos, pasaulyje daugiau auginama sėmeninių linų, negu pluoštinių. Pas mus linai labai vertinami ne tik dėl savo pluošto, bet ir dėl tradicinėje bei liaudies medicinoje vartojamo sėmenų aliejaus. Jo sudėtis yra unikali : iki 50 % omega 3 (lonoleno), apie 20 % omega 6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių, apie 20 % oleino (mononesočiosios rūgšties) ir tik iki 10 % palmitino bei stearino (sočiųjų) riebalų rūgščių. Žmogaus maisto racione yra nepakankamas kiekis omega 3 riebalų rūgšties, todėl sėmenų aliejus yra puikus maisto papildas, puiki aterosklerozės profilaktinė ir gydomoji priemonė. Kad organizmas geriau pasisavintų naudingąsias linų sėmenų medžiagas, juos patartina valgyti tik maltus.
100 g linų sėmenų maistinė vertė : baltymų 35 g, riebalų 8 g, angliavandenių 45 g. 100 g energetinė vertė - 230 kcal.
Linų sėmenys turi iki 30 % gleivingų ir kitokių skaidulinių medžiagų. Juose yra kalcio, fosforo, kalio bei daug įvairių mikroelementų, beveik visų aminorūgščių, vitamino C, E.
Sėmenų aliejus skatina žarnyno peristaltiką, todėl jį galima naudoti kaip nutukimą stabdančią priemonę (maistas greičiau juda žarnomis). Jeigu aliejų naudosime didesniais kiekiais (po 50 - 100 ml), jis taps vidurius laisvinančia priemone. Sėmenys skrandyje brinksta ir tai suteikia sotumo jausmą. Dėl šios priežasties jie vartojami kaip organizmą detoksikuojantis ir dietinis produktas.
Sėmenyse randami specifiniai fitohormonai. Manoma, kad tai gana efektyvi priemonė kovoje prieš onkologines ligas, tačiau tyrimai šioje srityje dar tik pradedami vykdyti.
Liaudies medicinoje sėmenų aliejus vartojamas inkstų, šlapimtakių ligoms gydyti, kirmėlėms varyti. Jis naudojamas sutrikus riebalų apykaitai, mažina cholesterino perteklių kraujyje.
Sergant opalige ir kolitu ruošiamas sėmenų užpilas : 1 valgomasis šaukštas sėmenų užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15 minučių maišoma, kad pasileistų gleivės, po to nukošiama. Geriama po 50 ml pusė valandos prieš valgį 3 - 4 kartus per dieną.
Sergant gastritu ar enteritu 5 - 10 g nesmulkintų sėmenų išbrinkinama 150 ml vandens, po 20 - 30 minučių nukošiama ir geriama 2 - 3 kartus per dieną. Vaikams nuo 6 iki 12 metų - pusė suaugusiųjų dozės.
Sėmenų gleivės aptraukia ir mažina uždegimą, todėl jomis gydomi kvėpavimo takų, skrandžio bei žarnyno uždegimai. Gaminama taip : 1 valgomasis šaukštas nemaltų sėmenų užpilamas 2 stiklinėmis karšto vandens, 10 - 15 minučių plakama, o po to perkošiama ir geriama po vieną valgomąjį šaukštą kas dvi valandas.
Jeigu dažnai vargina vidurių užkietėjimas, pabandykite valgyti stambiai sumaltus linų sėmenis užsigerdami skysčiu (galima ir jogurtu). Suaugusiems ir vaikams iki 12 metų juos galima ir kitaip paruošti viduriams laisvinti : 1 valgomasis šaukštas sėmenų užplikyti stikline verdančio vandens, išbrinkinti ir išgerti skystį su tirščiais (vartoti 2 - 3 kartus per dieną valgio metu). Suveikia po 12 - 24 valandų.
Kai kankina ilgai besitęsianti sloga, patartina dėti šiltą linų sėmenų kompresą : 200 g stambiai sumaltų sėmenų užvirinti vandenyje. Gautą košelę užtepti ant skarelės ar sulankstytos marlės ir, pusiau sulenkus, dėti ant gydomos vietos.
Nuo užkimimo ir gerklės skausmo gelbsti druskos ir sėmenų kompresas. Sausoje keptuvėje pakaitinkite druską ar linų sėmenis, po to supilkite į lininį maišelį. Tolygiai paskirstykite užpildą, uždėkite ant kaklo, apriškite ir palaikykite kol atvės.
Sėmenų aliejus stiprina plaukus. Reikia juo įtrinti galvos odą, užsidėti polietileninį maišelį, palaikyti vieną valandą, o po to išplauti šampūnu. Tai ir augimą skatina!
Patartina linų sėmenų maišelius pakišti sunkiems ligoniams po kūnu, kad nesusidarytų pragulos.
Linų sėmenų nuoviras padeda atgauti jėgas. 1 arbatinį šaukštelį maltų linų sėmenų užpilti puse stiklinės šilto vandens, gerai išmaišyti ir palikti kelias minutes pastovėti. Tokią košelę vartoti 2 - 3 kartus per dieną. Ją galima paskaninti sultimis, pienu, vaisiais, jogurtu, medumi ar mėgstamomis žolelėmis.
Išoriškai sėmenų aliejumi sėkmingai gydomi nudegimai, radioaktyvių spindulių pažeista oda ir kiti odos pažeidimai. Juo gydomos karpos ant padų, dedami kompresai ant furunkulų. Tirštas sėmenų nuoviras tepamas ant marlės ir dedamas ant nesveikos odos kaip minkštinamasis kompresas. Iš maltų sėmenų, supiltų į maišelį ir panardintų į verdantį vandenį, daromi šutekliai, kurie dedami ant pažeistos odos.
Žmonės, kurie serga cukriniu diabetu, geria sėmenų, pupų anksčių, mėlynių lapų ir avižų šiaudų nuovirą. Reikia imti lygiomis dalimis po tris šaukštus išvardintų augalų mišinio ir užpilti trimis stiklinėmis karšto vandens. Paskui virti 10 minučių, ataušinti. Geriama po penktadalį stiklinės tris kartus per dieną. Šį nuovirą galima gerti ir sergant šlapimo pūslės uždegimu.
