Valstybė, kurioje didžioji gyventojų dalis gauna minimalų arba nedaug didesnį atlyginimą, pamažu tampa valdoma antstolių ir skolų išieškojimo bendrovių. Tai dabar pelningiausia veikla, leidžianti per metus uždirbti daugiau nei prezidentui. O ekonominius nepriteklius kenčiantys paprasti piliečiai, turintys skolų už komunalines paslaugas ir šildymą, kurio atsisakyti jiems neįmanoma, praranda žmogaus teises.
Antstoliai jau virto tikru šašu ant valstybės kūno. Tiesa, oficialiai teigiama, kad, prieš 3 metus įgyvendinus antstolių sistemos reformą, kreditoriai dabar atgauna beveik trečdalį išieškomų skolų, o valstybė kasmet sutaupo beveik 10 mln. biudžeto lėšų.
Tačiau laimėjimais besidžiaugianti Teisingumo ministerija neskaičiuoja, kiek nesąžiningų varžytynių dalyvių tarpsta iš skolų išieškojimo, kiek realiai uždirba antstoliai, gaunantys papildomą mokestį už mažas varžytynių kainas. Ministerija negali pasakyti ir kiek už skolas, nesiekiančias nė dešimtadalio būsto vertės, iškeldinta žmonių. Negali pasakyti ne todėl, kad nenori ar slepia informaciją. Tokia informacija paprasčiausiai nerenkama, ji nedomina reformos rengėjų. Negi girsiesi tuo, kaip iš skolų išieškojimo suvešėjo šešėlinis verslas, o žmonės tapo benamiais? Tuo tarpu šeimų, dėl 3-4 tūkstančių litų skolos praradusių dešimt ar dvidešimt kartų brangesnius būstus, daugėja. "Ekstroje" žurnalistė Rūta Skatikaitė rašo, kad vieninteliai skaičiai, kuriuos 2005 metų rudenį savo iniciatyva surinko Lietuvos antstolių rūmai, liudija, kad per aštuonis 2005 metų mėnesius įvykdytos 885 iškeldinimo bylos, 133 šeimos pagal teismų sprendimus priverstinai iškeldintos iš būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Dalis jų iškeldinimo dieną kitos pastogės neturėjo. Neišsamiais duomenimis, per 2003-2005 metų laikotarpį 53 kartus teko iškeldinti šeimas su nepilnamečiais vaikais.
"Jeigu normalus žmogus, turintis vaikų, sugalvoja parduoti butą, jis turi kreiptis į teismą ir įrodyti, kad vaikai neliks be pastogės. Man viso šito nereikėjo, - pasakojo nuo gyvenimo negandų pavargusi Vida Jančiauskaitė-Mačinskienė. - Su vyru, dviem vaikais ir Alcheimerio liga sergančia motina 2005 metais buvome išvyti iš savo namo ir atsidūrėme lauke. Lyg mes - ne Lietuvos piliečiai, lyg mūsų atžvilgiu įstatymai negaliotų. Visą 2005 metų rugsėjį gyvenome miške, kaip tyčia tą rudenį nuolat lijo".
Į varžytynių karuselę patekę žmonės tvirtina, kad teisėjai, antstoliai ir nuolatiniai išvaržomų butų pirkėjai sudarę savotiškus sindikatus, kurie iš sutrikusio skolininko akimoju atima būstą, o Lietuvos įstatymai gina ne piliečius, bet iš jų bėdų milžiniškas sumas uždirbančius etatinius varžytynių dalyvius ir jiems pataikaujančius antstolius.
Butai - skaniausias kąsnis
Pernai ištyręs antstolių veiklą Žmogaus teisių stebėjimo institutas padarė stulbinamą išvadą - kad dirvą antstoliams piktnaudžiauti sukūrė patys teisės aktų rengėjai. "Teisingumo ministerijos parengta ir patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija yra vienpusiškai naudinga antstoliams ir pažeidžia šalies įstatymus", - teigiama tyrimo išvadose.
Nors paskelbus šias išvadas teisingumo ministras Gintautas Bužinskas tvirtino, kad bus inicijuojami sisteminiai antstolių veiklos pokyčiai, iš tiesų nieko neįvyko. Atvirkščiai - antstoliai dar labiau manipuliuoja savo galimybėmis.
"Parduodant nekilnojamąjį turtą antstoliai labai aktyvūs. O šiaip išieškojimas vyksta vangiai, jei mato, kad negali pasipelnyti patys, - antstolių veiklos ypatumus apibūdino ne kartą juos skundusi advokatė R. Brazauskienė. - Nemanykite, kad butus dėl skolų praranda žiopliai. Sukurta tokia sistema, kad žmogus nesuspėja susigaudyti, kas vyksta, o buto jau nėra".
Išieškojimo procedūra vyksta taip: antstoliui perduodama išieškoti įsiskolinimą, tarkime, už elektrą ar šildymą. Kai teismo sprendimas įsiteisėja, antstolis išsiunčia tam žmogui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Bėda ta, kad nedaugelis supranta, ką tai reiškia. Kurie supranta, ieško būdų, kaip išmokėti tą skolą ir teismo išlaidas.
"Bet dauguma žmonių, įsiskolinusių už komunalines paslaugas, nėra itin raštingi, ypač teisiškai, jie nesupranta šio raginimo esmės, nes jame nėra aiškiai pasakyta, kad gali netekti savo turto, - apie raginimo gudrybes papasakojo R.Brazauskienė. - Yra smulkiomis raidelėmis parašyta, kad gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės, bet ką tai reiškia? Žmogus nėra įspėjamas, jog raštas, kurį jis gauna, jau reiškia, kad prasidėjęs vykdymo procesas, kyla grėsmė, kad butas, kuris jau areštuotas pradėjus bylą teisme, bus parduotas, net jei skola tesiekia 3 tūkstančius litų".
Po raginimo įteikimo praėjus 2-3 savaitėms skelbiamos varžytynės. Nuo paskelbimo iki varžytynių praeina 20-30 dienų.
"Žmogus nesuspėja net advokato susirasti, savo turto rinkos kaina įvertinti, o butas jau parduotas. Gana dažnai - daug mažesne nei rinkos kaina, - piktinosi "Ekstai" R.Brazauskienė. - Antstolio veiksmai gali būti apskųsti per dešimt dienų. Tai labai trumpas terminas, nes kol žmogus susigaudo, kol gauna varžytynių aktą, susiranda advokatą, laiko nebelieka. Ir kitas dalykas dėl apskundimo. Pagal mūsų įstatymus iš varžytynių parduoto buto susigrąžinti jau negalima. Iš varžytynių įgytas turtas laikomas sąžiningai įgytu.
Antstoliai - teisybės gynėjai?
Sandoriais su etatiniais varžytynių dalyviais kaltinami antstoliai bando įrodyti, kad patys yra situacijos įkaitai. Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė balandžio pabaigoje nusiuntė Seimo Žmogaus teisių komitetui laišką, kad varžytynėse nuolat dalyvauja tie patys asmenys, kurie daro spaudimą potencialiems pirkėjams. "Siekdami išspręsti šią problemą, Lietuvos antstolių rūmai organizavo susitikimą su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu Povilu Malakausku, - rašė A. Astrauskienė. - Prieita prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo uždrausti dalyvauti varžytynėse etatiniams pirkėjams".
A. Astrauskienė nurodė, kad ne vienas antstolis pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl etatinių pirkėjų, veikiančių sąžiningus varžytynių dalyvius, tačiau pareigūnai atsakė, kad nėra pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. "Lietuvoje ne vienas antstolis yra susitaręs su policijos pareigūnais, kad esant reikalui varžytynes stebės policijos atstovas, - paaiškino A.Astrauskienė. - Tačiau tai neveiksminga, nes dažniausiai sąžiningi dalyviai yra paveikiami prieš varžytynes".
Teisių daug, atsakomybės mažai
"Net ir teisininkui painu su antstoliais kariauti, nes jie susikūrę sau palankią sistemą, - Seime antstolių veiksmus kritikavo R. Brazauskienė. - Kliūtys daromos net dalyvaujant advokatui. Antstolių reforma patogi patiems antstoliams. Ne viskas padaryta blogai. Bet sudarytos galimybės veikti antstolių, nekilnojamojo turto verslininkų sindikatui ir dar teismai kartais padeda jiems, nes nepuola ginti paprasto žmogaus, o visokių formalių kliūčių išsigalvoja".
"Antstolis veikia kaip valstybės pareigūnas, tik jam privačiai mokama, - antstolių veiklos ypatumus apibūdino Teisės projektų ir tyrimo centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. - Civilinio proceso kodeksas antstoliui suteikia plačius įgaliojimus - turto ir piniginių lėšų areštas, varžytynės ir t. t.
Antstoliui padeda ir valstybė - užtikrina prievartos priemonių taikymą. 2005 metų gegužės 31 dienos Valstybės kontrolės pranešime nurodoma, kad vienas antstolis 2003 metais vidutiniškai gavo daugiau nei 146 tūkstančius litų pajamų. Tačiau niekur nenumatyta atsakomybė už priesaikos pažeidimą, taip pat nesąžiningą elgesį.
Tampant antstoliu nebūtina deklaruoti turto, finansų, interesų. Antstoliai gana glaudžiai susiję su konkrečių žmonių turtiniais dalykais, tačiau jų pačių turtai visiškai nekontroliuojami.
Neatsitiktinai Lietuvoje jau yra susidariusių antstolių ir jų giminaičių grupių, veikiančių išvien - antstolis parduoda turtą iš varžytynių, o nuperka jo giminaičiai.
Antstolių rūmai skelbia, kad per 2005 metus antstoliai išieškojo 194,7 mln. litų skolų - net 24 proc. daugiau, negu buvo išieškota per 2004 metus. Vienam antstoliui vidutiniškai teko 1,57 mln. litų išieškota suma. Į valstybės biudžetą antstoliai pernai išieškojo 52,7 mln. litų skolų. Privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims pernai grąžinta 142 mln. litų skolų - net 34,4 proc. daugiau negu per 2004 metus.
Mėgaudamiesi gerėjančiais veiklos rodikliais ir didėjančiomis asmeninėmis sąskaitomis bankuose, antstoliai juokauja, kad antstolių reforma - sėkmė kreditoriams ir valstybei, o nesėkmė - skolininkams.
