Aurelija Žutautienė

Tyrėjas ( anksčiau tokie pareigūnai buvo vadinami apylinkės įgaliotiniais) Juozas Švetkauskas nė nesapnavo, kad kada nors taps įžymybe ne tik savo - Aleksoto policijos nuovadoje, ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Mat, kai rudenį Lietuvos televizija paragino rinkti Lietuvos šviesuolius, žmonės iš trijų kandidatų, nominacijoje "Už pagarbą uniformai ir ginklui" savo balsus atidavė būtent J. Švetkauskui.

Šių metų ankstyvą balandžio rytą Juozą iš miego prikėlė skalijantys jo šunys. Pakirdęs iš miego, jis išėjo į kiemą apsidairyti, ko gi jo sargai taip plėšosi. Žvilgtelėjęs greitkelio "Via Baltika" link pamatęs užsiliepsnojusį autobusą ir šalia besiblaškančius žmones. Nieko nelaukęs Juozas puolė prie nelaimėlių. Visa laimė, kad liepsnojo tik autobusas, bet 38 maldininkai, kurių tarpe net 11 vaikų liko kaip stovį - be drabužių, be batų, be dokumentų. Kol atvyks kitas autobusas, galėjo praeiti nemažai laiko, o rytas buvo gana vėsus, tad Juozas Švetkauskas visus maldininkus parsivedė namo, pakūrė krosnį, pavaišino arbata.

Kai po kelių valandų maldininkų atvyko pasiimti kitas autobusas, atsisveikindami žmonės braukė ašaras ir linkėjo, kad jų gelbėtoją saugotų Dievas.

- Ne pirmą kartą toje vietoje nelaimė įvyksta, - pasakojo Juozas Švetkauskas. Dar anksčiau vos ne viena po kitos yra įvykę avarijos. Taip pat teko skubėti pagalbon. Nuo mano sodybos iki greitkelio kokie 200 metrų, aplink arčiau neiko nėra. Vienkiemiuose gyvenam...

* O artimiausias kaimynas?

- Artimiausias? Na, gal už kokių 400 metrų.

- Žmonės kalba, kad viekiemiuose nesaugu. Pagalbos mygtuką turite? Tą, kuriuos vienkiemių gyventojams dalino?..

- Na ką jūs, - net rankom mosteli Juozas. - Jūs manot, kad padėtų, jei ir turėčiau? Pagalba atvyks ne anksčiau nei po 2 valandų.. O dar pažliugusiais keliais ir visai neprivažiuos. O per tą porą valandų plėšikai gali ką tik nori nuveikti ir dar pėdas sumėtyti.

- Tai gal kirvį po pagalve laikot?

- Ne, ne. Nieko nelaikau... Ginklą darbe palieku, kirvis malkinėj, - ginasi . - Va, - rodo įdiržusias rankas, - vienintelis ginklas. O be to, nėr laikpo apie pavojų galvoti. Keliuosi pusę 5 ryto. Karvutę pasimelžiu, pasišeriu gyvuliukus, tuomet rengiuosi, einu į stotelę ir autobusu važiuoju į darbą. Dirbu nuo 8 ryto iki 5 po pietų. Grįžtu po darbo - jau vakaras. Ir puolu ruoštis - gyvuliams nepasiteisinsi, kad vėliau grįžau, nes kažkur užsukt norėjau, ar kokių tai reikalų turėjau; arba nėra ėst todėl, kad pinigėlių nebėr - iki algos netraukiau, nes policijoje tik 800 litų gaunu. Kažkodėl visi įsitikinę, kad policininkai gerai gyvena, dideles algas gauna. Kai reikia kokį darbą ūkyje paprašyti padėti atlikti, tai lupa 9 kailius...

- - Žmonės sakys: taigi "bobučių" savo apylinkėj turit - galit duoklę susirinkti...

- Fu! Išpūstas reikalas su tom "bobutėm". - pasipiktina Juozas. - Negi jūs manot, kad dėl kelių litų verta savo gerą vardą žlugdyti ?

Juozas Švetkauskas savo tėvų ūkyje gyvena vienas jau 9 metai ir stengiasi kaip gali tą ūkį puoselėti. Kol kas savo rankomis atnaujino gyvenamąjį namą, pasistatė vasarnamį. "Kad svečiai vasarą kur turėtų pasidėti", - paaiškina. Sodyboje - didžiulė kūdra.

- Auginu ir paukščių, - sako - ančių, kalakutų, petardų... - ?? - - Tai tokia vištų rūšis, - paaiškina, pamatęs neišmanėlės korespondentės nustebusį žvilgsnį, nes jai petardos tai tie daiktai, kuriuos per Naujuosius sprogdina. - Jų kiaušiniai labai vertingi, o ir paukščiai labai gražūs. - Ir paberia ant stalo krūvą fotografijų, kur įamžintos Juozo numylėtinės. - Tai kiek jūs tų paukščių laikot? - Na, - trumpai mintyse paskaičiuoja. - Bus koks 120. - O ką dar auginat? - Dar yra 12 kačių ir 3 šunys - Drakonė, Džimas ir Puma. - O katės irgi turi vardus? - Tik seniausioji - Piranija. - Dar karvutė? - Taip, bet jau teks su ja atsisveikinti. Didelis rūpestis. Melžti reikia, šieno žiemai priruošti. Va, šitom rankom iš savo - o gal dar ir ne savo, nes valdininkai vis stumdo ir dokumentų iki galo nesutvarko - 3 hektarų šieną sutempiu... - O kodėl gaspadinės neįsitaisot? - Tai,, kad matyt savo dar nesutikau, - šypsosi. - Nebuvau niekad vedęs, neturėjau tam laiko... O gal niekam nereikalingas?... - Kalėdas švesit? - O kaip gi! - Ar pas jus giminė suvažiuos ( beje, Juozas iš gausios šeimos, kurioje augo 9 broliai ir seserys. Dabar tiek nebelikę...) ar jūs pas giminaičius važiuosit? - Dar nežinau kaip bus. Greičiausiai namie. Kaimynė va, kviečia pas save...Ne, ne, jūs nieko negalvokit - ji ištekėjusi! Bet ji baigusi Žemės Ūkio akademiją, o aš - Marijampolės žėžemės ūkio technikumą, tai mes turim apie ką pasikalbėti. Ji irgi tėvų sodybon iš miesto persikėlus bando ūkį susitvarkyti. - Kūčiukų bus ant Kūčių stalo? - Bus, tik šiais metais jau pats nekepsiu. Gal pirksiu, gal kas pavaišins..Kiek čia man tereikia... - Mokat kepti? - - Aš daug ką moku - kopūstus raugiu, agurkus marinuoju, uogienes verdu... O paskui išdalinu.