Marijampolės apskrities ligoninėje dirbantį ortopedą traumatologą Gediminą Akelaitį prieš kelerius metus įsidėmėjo net ir ne Suvalkijoje gyvenantys Lietuvos žmonės. Didelę darbo patirtį turintis gydytojas, apie kurį Marijampolėje seniai sklando įvairios legendos, buvo apkaltintas pamynęs Hipokrato priesaiką ir neskyręs reikiamo dėmesio Marijampolės sąvartyno nuolatiniam gyventojui, viduržiemį nušalusiam pėdas, kurių dalį netrukus teko amputuoti. "Akistata" tada rašė, kad po prokuratūroje atlikto tyrimo gydytojas G. Akelaitis buvo pripažintas esąs nekaltas - jo baltas chalatas liko švarus. Pats gydytojas tuomet teigė dirbęs taip, kaip reikalavo pradėta sveikatos apsaugos reforma, ir atskleidęs diegtų naujovių nelogiškumą paciento liūdnoko likimo kaina. Šiandien žinomas gydytojas tebėra kovos prieš minėtą reformą lauke.
- Gal laikas pakeitė jūsų nuomonę apie sveikatos apsaugos reformą, o šalies klerkai atkreipė dėmesį į tai, į ką jūs tuokart skausmingai bedėte pirštu?
- Laikas nieko nepakeitė. Daugiau nei 20 metų dirbu ortopedu traumatologu ir galiu pasakyti, kad gydyti traumuotus ligonius, kurių tikrai nemažėja, tampa visiškai neįmanoma (tas pat - ir dėl kitokių ligonių). Neįmanomos tapo ir ligonių galimybės kreiptis tiesiai į reikiamos srities specialistą. Visa, ką nuo seniausių laikų sukaupė medicinos šviesuoliai, ką puoselėjo pasaulio, Lietuvos gydytojai, aukodami savo sveikatą ir bemieges naktis, per 15 nepriklausomos Lietuvos metų baigia sunaikinti vadinamoji sveikatos apsaugos reforma. Ir neseniai buvusios, ir dabartinės valdžios vadovaujasi iškreipto laukinio kapitalizmo logika ar laisvos rinkos dėsniais (o tiksliau - nebaudžiamumu, cinizmu, amoralumu prisidengus vadinamosios demokratijos skraiste), pažeidinėja referendumu priimtą LR Konstituciją ir joje fiksuotas žmonių teises.
- Ar tai susiję su gydytojų trūkumu, kuris pastaruoju metu vis labiau stebimas šalies gydymo įstaigose?
- Mano nuomone, taip. Lietuvos gydytojai savo profesiniu pasirengimu ir kompetencija niekuo nenusileidžia kitų šalių medikams, bet mūsų valdžios biurokratų nusikalstamas abejingumas niekais paverčia visas pastangas.Tai mato jauni, mokslus bebaigiantys arba dirbti pradedantys kolegos. Gyvenimas Lietuvoje tampa nebeįmanomas - profesionalumas negerbiamas, vyrauja cinizmas. Jaunimas (kartu - ir medikai) bėga iš savo gimtinės, nes nemato išeities, ir jis yra teisus. Jauni gydytojai, daug metų atidavę sunkiems mokslams, kūrybai, neretai jau net nepradeda gydomojo darbo.
- Tai kur padarytos ir, jūsų teigimu, tebedaromos klaidos, kad ta reforma vis "reformuojama" ir veikia neva atvirkščiai nei tikėtasi?
- Aš niekados neneigiau rinkos ekonomikos, tačiau rinkos dėsniai santykiuose tarp žmonių kategoriškai negalimi. Dėl to esu įsitikinęs, kad mūsų šalies gyventojų sveikatai gresia realus pavojus! Pradėjus minėtą reformą (tiksliau - griovimą ir ardymą), nebuvo ir nėra nė vieno valdininko, kuris atsakytų už rezultatus arba pasakytų, ką norima sukurti. Visą laiką tik gyvuoja nebaudžiama "šutvė", kurioje keičiasi vadas ir iš vieno posto į kitą perstumdomi "liokajai". Vieta priklauso nuo lojalumo ir padlaižiavimo gebėjimų. Gydymo įstaigose suardyta buvusi logiška struktūra - panaikinti medicinos seserų, felčerių, akušerių, sanitarių pareigybių pavadinimai. Visos prieš savo valią tapo slaugytojomis. Po šiuo rinkos terminu neliko specialaus išsilavinimo, darbo prasmės, kompetencijos, atlyginimo už darbą. Vietoje įprastų gydymo įstaigų pavadinimų atsirado ASPI, PSPC, VŠĮ, VSPĮ ir nesuskaičiuotos gausybės kitokių "raidynų".
- Bet gydytojo vardas išlikęs...
- Gydytojų naujas - "reforminis" - vardas dar nepaskelbtas, bet tai tik laiko klausimas. Pagal dabartinius standartus turėtų būti medicinos paslaugų tiekėjas su aukštojo mokslo diplomu. Gydymo - nuoseklaus, nenutrūkstamo proceso - nebeliko. Tik paslaugos. Ligonių kasos moka tik už suteiktas paslaugas - už tam tikrą veiksmą, o ne už žmogaus gydymą susirgus, patyrus vienokią ar kitokią traumą. Mokama už kažkokius kodus, lygius, paslaugų šifrus, kategorijas, prirašymus, apsilankymus, procedūras, tyrimus. Netgi už operacijas nesumokama: jos prilyginamos... manipuliacijai (kaip banke, kaip turguje apgaudinėjant, kaip cirke)... Ar gali būti ciniškiau? Už atliktą operaciją ligonių kasos moka kiek nori ir kada nori - irgi kaip turguje arba didžiuosiuose prekybos centruose.
- Kodėl dauguma medikų dėl jūsų keliamų problemų vis dėlto tyli?
- Tai galėtų atsakyti tik kiekvienas pats. Kaip gydytojas, dar 1978-aisiais davęs Hipokrato priesaiką, aš negaliu būti abejingas ir tylėti, kai sveikatos apsaugos sistema ištikta gilios komos ar antihumaniškais metodais sukomercinta laiminant Seimui, Vyriausybei, prezidentui. Taip taip, metinėje prezidento kalboje nuskambėjusi lakoniška frazė apie reformos reformą - tai tas pat, kaip tamsiame kambaryje naktį gaudyti juodą katę net nežinant, ar ji ten yra... Tie, kas privalo priimti politinius sprendimus, toliau savo panosės šiukšlynų ir savo kišenės nemato. Sveikatos apsaugos ministerija irgi vaidina, kad dirba. Tipiškiausi to imituojamo darbo simptomai - rūkymo, alkoholio, narkotikų, apvaisinimo, lytinių iškrypėlių problemų sureikšminimas, vaistų perstumdymai sąraše, tvarkos keitimas ir t. t. Prasmės, turinio, strategijos, vizijos, kuri turėtų būti po iškaba "Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija", - nė kvapo. Viso to išdava - medikų teikiamos paslaugos daugeliui Lietuvos gyventojų jau neprieinamos dėl finansinių problemų. Dirbtinai ir iškreiptai propaguojama bei brukama neaiški sveikatos apsaugos sistema, kuri tarnauja tik piniguočių luomui.
- Ar matote išeitį iš tokios situacijos?
- Matau, todėl kviečiu pensininkų, pacientų visuomenines organizacijas, dar mąstančių medicinos darbuotojų "likučius" susivienyti į veiksmingą ir tvirtą kumštį. Nepamirškime, kad koma labai dažnai pereina į klinikinę mirtį, o po reanimacijos visaverčio gyvenimo sunku tikėtis. Nelaukime, kol liks vien vegetacija ir gražūs prisiminimai apie humanišką mediciną ir jos pareigą tarnauti žmonėms.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Irena ZUBRICKIENĖ
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gydytojas G. Akelaitis
