Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja, užtat greitai dauginasi alkoholikų, narkomanų ir kitų asocialių asmenų šeimos. Tai reiškia ne ką kita, o tai, jog šalyje sparčiai daugėja vaikų invalidų. Mat yra nustatyta, jog girtuoklių, narkomanų pradėti ar lytiniu keliu plintančiomis ligomis sergančių moterų pagimdyti naujagimiai kur kas dažniau gimsta nesveiki - su fiziniais ar psichiniais trūkumais. Ar neatsitiks taip, jog po metų kitų Lietuva atsidurs ant bedugnės krašto - taps Europos šalimi, kurioje ne tik daugiausia savižudžių, bet ir apsigimusiųjų?
Vilniaus rajono Riešės seniūnijos socialinės rūpybos inspektorė Lina Bubelienė, išgirdusi po miestelį pasklidusias kalbas, jog invalidė Česlava Lechovič (29 m.) laukiasi, nejuokais išsigando. Mat jau dabar aišku, kad visiškai degradavusi jauna moteris tinkamai vaikelio neprižiūrės - teks juo pasirūpinti seniūnijai. Negali nebauginti ir tai, kad kūdikis gali gimti nesveikas, nes motina ištisai girtauja.
Česlava Lechovič gyvena pačiame Riešės miestelio centre, daugiabutyje, dviejų kambarių valdiškame bute. Penkių asmenų šeima - Česlava, jos motina, brolis ir anūkė, Česlavos mirusios sesers dukra - seniai įgrisę tvarkingai gyvenantiems kaimynams.
Pirmajame aukšte gyvenanti Regina neslėpė, jog Lechovičiai "baisūs girtuokliai". Dėl nesumokėtų mokesčių jiems jau seniai atjungtas šildymas, nukirpta elektra, tad jie šildosi kūrendami bute esančią krosnį. Kai pradeda viršuje skaldyti malkas, apatinių kaimynų bute net šviestuvai siūbuoja! O baisiausia kaimynams tada, kai Lechovičiai vienas po kito gauna pensijas (Marija Lechovič - senatvės, o josios sūnus Andrejus ir duktė Česlava - invalidumo. Pastaroji - be kairiosios rankos, nes prieš kelerius metus ją girtą užpuolė kaimynų šuo ir apkandžiojo taip, jog ranką prisiėjo amputuoti). Tada ir tęsiasi gėrynės dieną naktį, kol visi pinigai praleidžiami. O, kad Lechovičiai tik girtautų - besidalindami velnio lašais, jie tuoj pat susipyksta, pradeda rietis ir muštis. Po kambarius laksto pagaliai ir keptuvės, barikaduojamasi baldais, labiau nukentėjusysis plyšauja visa gerkle... Dažniausiai, sako, nukenčia vyriausioji buto gyventoja, Marija Lechovič, ir talžo ją ne kas kitas, o savi vaikai ar anūkė, kurią močiutė, nuo alkoholio mirus dukteriai, užaugino nuo trijų mėnesių. Neįtikėtina, tačiau bene aršiausia yra Česlava, pasak aplinkinių, likusia nenupjauta rankos dalimi taip šveičianti motinai per galvą, kad šiai net žiežirbos akyse pasirodančios. O kartą - to nepaneigė ir pati Marija - įtūžusi Česlava jai nukando dalį ausies - taip ši ir liko deformuota... Medikai gal dar būtų moteriškę nuvežę pas mikrochirurgus tą ausies dalį prisiūti, bet niekur nesurado.
Pareigūnai šią šeimą pažįsta kaip nuluptą, deja, beveik nieko nedaro, kad Lechovičiai apsiramintų. Tiesa, maždaug pusė Česlavos gaunamos invalidumo pensijos, pasak motinos, išgaruoja administracinių baudų pavidalu, bet dar lieka ir svaigalams.
Marija Lechovič korespondentei patvirtino, kad dukra laukiasi, kad jau esanti septintą mėnesį nėščia.
- Aš Česlavai ne kartą sakiau: pagimdysi tą vaiką - ir palik ligoninėje, - atvirai dėstė motina. - Taigi namie nėra sąlygų jį auginti, be to, dukra su viena ranka tikrai jo gerai neprižiūrės. O aš daugiau anūkų neauginsiu, gana.
Pasak Marijos Lechovič, dukra už pagimdytą vaiką, nors jo ir atsisakys, vis tiek gaus gimdymo pašalpą, tai ko daugiau reikia!? Kiek patylėjusi senolė pridūrė, jog geriau jau dukra būtų nepastojusi - ar esą daktarai negalėtų tokių kaip Česlava sutvarkyti, kad daugiau vaikų negimdytų! Juk mažai tikėtina, pasak Marijos, kad tasai vaikelis gims sveikas, o kas ligotą norės įsivaikinti - vargs našlaitėlis visą gyvenimėlį...
Motina sakė teisybę - dukra veikiausiai kūdikio neaugins. Pasirodo, ir anksčiau ji buvo pagimdžiusi du vaikelius, kurie seniai atimti, įvaikinti ir dabar gyvena svetimose šeimose: berniukas - Lenkijoje, mergytė - Italijoje. Kai valstybė iš Česlavos vaikelius atėmė, Zbignevas jau buvo paaugęs, gal septynerių metukų, o Danuta - vos ketverių. Česlavos vaikai, pasak kaimynų, buvo be galo mieli ir ramūs, tylūs lyg pelytės.
Kaimynė Nina su pasibaisėjimu prisiminė, kaip tvarkingos lenkų šeimos pamiltas Česlavos sūnus buvo parvežtas su motina atsisveikinti. Berniukas sriūbavo, kad motinos daugiau nepamatys, o ši nuo ryto su namiškiais vieną po kito tuštino pilstuko butelius! Galiausiai kompanija susiriejo ir pradėjo muštis. Kažkurio iš Lechovičių paleista keptuvė pataikė tiesiai šalimais stovėjusiam Zbignevui į galvytę. Dėl patirtos traumos mažylį teko ilgai gydyti ligoninėje. Štai koks vaikui liko prisiminimas iš atsisveikinimo su motina vakaro!
Česlavos vaikams pasisekė. O ką mato šimtai vaikų (iš kurių dauguma - sutrikusio intelekto), gyvenančių girtuoklių, narkomanų šeimose? Gerai, jei Vaikų teisių apsaugos tarnybos suskumba tokiems padėti, išvaduoja iš nesibaigiančio pragaro, tačiau toli gražu ne apie visas problemines šeimas vaikų globėjai informuojami laiku. Kita vertus, nesunku įsivaizduoti, kokią didžiulę naštą valstybė užsideda ant savo pečių, imdamasi auginti asocialiai gyvenančių tėvų vaikus, iš kurių beveik kiekvienam reikalinga ypatinga medikų priežiūra, psichologų ar psichiatrų pagalba, būtina parinkti specialią, lengvesnę, mokymosi programą (jei apskritai invalidas pajėgia mokytis).
Tautai gresia išsigimimas?
Kėdainių rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Vilima Jucevičiūtė korespondentei minėjo, jog jų rajono, kaip ir kitų respublikos vietovių, probleminių šeimų vaikai invalidai nemokamai apgyvendinami specialiojoje įstaigoje, kur juos prižiūri ir lavina medikai bei kiti specialistai, kur pagal kiekvieno jų sugebėjimus parenkama atitinkama mokymosi programa.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė patvirtino, jog sutrikusio intelekto ar su fiziniais trūkumais kūdikiai dažniausiai gimsta asocialiai gyvenančiose šeimose. Ligotų vaikelių tėvų tai, kaip matyti, nė kiek nejaudina - jiems džiaugsmas, kad turės papildomas pajamas. Juk už vaiko invalido priežiūrą, kad ir kokia prasta ji būtų, mokami palyginti nemaži pinigai! Kai tokius ligoniukus beveik per prievartą iš tėvų paima globoti valstybė, netikėlės motinos "susikuria" naują nėštumą! Juk nesvarbu, ar nėščioji dirba, ar nedirba - vis tiek gaus daugiau kaip 300 litų gimdymo pašalpą! O jei vaikas gims invalidas, kurį laiką, kol nepaims valstybė, pajamos bus dar didesnės!
- Gal aš klystu, bet, mano nuomone, jei ir toliau tokiais tempais didės asocialių šeimų sąrašai ir tokiose šeimose gimusių vaikų invalidukų skaičius, tautai ims grėsti išsigimimas, - svarstė Kėdainių rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė. - Tokios šeimos jau net neslepia, kad vaikus gimdo dėl pašalpų! Pinigų už vaikelius motinos ateina pasiimti lyg atlyginimo.
Degradavusios šeimos valstybei nerūpi
Vilniaus apskrities specializuotų sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Petronėlė Valatkevičienė informavo, jog iš 20 šiuose namuose gyvenančių invalidų kūdikių net 15 gimę alkoholikų ar narkomanų šeimose. Dauguma tokių invalidukų serga cerebriniu paralyžiumi ar turi Dauno sindromą. Pasak P. Valatkevičienės, ypač didelė tikimybė, kad vaiką invalidą pagimdys girtaujanti ar narkotikus vartojanti motina. Gaila, bet invalidų naujagimių daugėja. Kaip ir tolydžio auga asocialių šeimų skaičius. Ir, kas labai jaudina, tos šeimos pastebimai jaunėja!
P. Valatkevičienė atkreipė dėmesį į, jos nuomone, naujas tendencijas šioje srityje - vis dažniau vaikelius invalidus pagimdo ir jų atsisako... buvusios internatų, globos namų auklėtinės! Tokios merginos, pasak P. Valatkevičienės, įgyja minimalų profesinį parengimą ir, sulaukusios pilnametystės, išstumiamos tiesiog į gatvę. Kur tokioms dėtis? Ir eina į stotį, susigundo prostitučių darbu. Kitos, susidūrusios su pirmaisiais gyvenimo sunkumais, palūžta - pradeda vartoti narkotikus. Iš kur tad norėti, kad pagimdys sveiką kūdikį, o vėliau jį tinkamai prižiūrės!
- Labai gaila, jog pastaruoju metu smarkiai pristabdytas įvaikinimas, - apgailestavo Specializuotų sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė. - Anksčiau per metus paruošdavome įvaikinti po keliasdešimt vaikučių, o šiemet tesutvarkėme dokumentus vienam vaikui! Mano nuomone, visai nereikėtų baimintis, kad įsivaikinti pageidauja užsieniečiai - jie mielai sutinka paimti ir sutrikusio vystymosi vaikelius, ko nepasakysi apie lietuvių šeimas.
P. Valatkevičienės įsitikinimu, jei įvaikinimas užsieniečiams ir toliau bus stabdomas, medikų priežiūros reikalaujančių vaikų skaičius dar labiau išaugs, o ūgtelėję jie atsidurs ne kur kitur, o specialiose pagalbinėse mokyklose. Ir ims į pasaulį leisti invalidus - juk psichikos problemų turintys žmonės yra labai seksualūs!
Tokia padėtis šalyje susidarė todėl, kad, pasak P. Valatkevičienės, valstybė visiškai nusigręžė nuo žmogaus. Puikiai matyti, kad niekam iš valdžios vyrų nerūpi probleminės šeimos - neskiriama nei dėmesio, nei pinigų, kad asocialūs asmenys pagaliau būtų pradėti auklėti, mokyti, gydyti. Nors ir kaip peikiame tarybinius laikus, tačiau, pasak P. Valatkevičienės, tada ginekologo ar venerologo įskaitoje buvo registruotos visos pasileidusios, asocialiai gyvenančios moterys! Jos būdavo gydomos, šviečiamos, joms būdavo veltui dalijamos kontraceptinės priemonės. Kas yra šiais laikais? Visiška betvarkė - kas ką nori, tą daro, su kuo nori, su tuo mylisi, vienas kitą užkrėtinėja venerinėmis ligomis, gimdo ir nutrenkia valstybei auginti invalidus...
- O gal kam ir labai paranku, kad tautos laukia išsigimimas? - ironizavo P. Valatkevičienė. - Juk kvailių bandą kur kas lengviau tramdyti ir valdyti!
