Viena slapčiausių Lietuvos institucijų - karine žvalgyba ir kontržvalgyba užsiimantis KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paminėjo karinės žvalgybos Lietuvoje 86-ąjį gimtadienį. Žvalgybos vadovas G. Bagdonas pokalbyje paminėjo, kad demokratinėje visuomenėje organizuoti žvalgybos veiklą sunkiau, nei totalitarinėje valstybėje.
1918 metų spalio 27 dieną įsteigtoje Lietuvos kariuomenės Žinių dalyje pradėjo dirbti vos keturi karininkai, o pirmosiomis žvalgybinės informacijos rinkėjomis tapo būrys patriotiškai ir idealistiškai nusiteikusių lietuvių moterų - tarnaičių, labdaros seserų. Tarpukario Lietuvos periodu ši institucija išsiplėtė iki gerai organizuoto Žvalgybos skyriaus, kuris gaudavo Lietuvos saugumui gyvybiškai svarbios informacijos iš tuometinės Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos.
Nuo šių metų kovo 29-osios, kai Lietuva oficialiai tapo NATO nare, AOTD saugo ne tik Lietuvos krašto apsaugos sistemos, bet ir viso Aljanso paslaptis.
Sukaktuvių proga AOTD vadovybė, sukurdama precedentą, pravėrė tradiciškai nepermatomą paslapties skraistę. BNS korespondentas kalbėjosi su AOTD vadovu Gintaru Bagdonu šios specialiosios tarnybos būstinėje, kuri įsikūrė Vilniaus pakraštyje tarp neišvaizdžių gamybos ir statybos bendrovių korpusų.
Nuo aplinkinių įmonių, maišančių betono skiedinį ar pjaunančių grindjuostes, AOTD skiriasi nebent tuo, kad akliną betono tvorą vainikuoja spygliuotos vielos juosta, o teritoriją ir jos prieigas stebi NATO standartų elektroninės vaizdo ir apsaugos sistemos.
Nedideliame pasitarimų kambaryje, kur žurnalistą pasitiko pulkininkas leitenantas G.Bagdonas, sienas puošia vienas pirmųjų praėjusio dešimtmečio pradžioje atkurtos Lietuvos kariuomenės ginklas - automatas "Vytis" bei filmuose apie šnipus neretai naudojamas begarsis mirtinas ginklas - arbaletas.
"AOTD pagal Žvalgybos įstatymą ir pagal mūsų statutą, kuris patvirtintas Seime ir prieinamas visuomenei, yra pavaldus krašto apsaugos ministrui. Beje, toks pavaldumas - nieko nauja. Beveik visose NATO šalyse analogiškos tarnybos, vykdančios žvalgybą ir kontržvalgybą, yra pavaldžios ministrams. Yra ir išimčių, pavyzdžiui, Turkija ir Skandinavijos šalys, dėl kariuomenės vadų skirtingo vaidmens gynybinėse struktūrose. AOTD nustatytos funkcijos - žvalgyba ir kontržvalgyba bei informacijos apsauga. Pagrindinis AOTD uždavinys - vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, užtikinti krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią. Organizuojame informacijos rinkimą, sisteminimą, apdorojimą, analizę, sulyginimą. Ne mažiau svarbu - pateikimas vartotojams. Mūsų vartotojai nėra vien krašto apsaugos ministras, tai ir kariuomenės vadovybė, tai šalies vadovybė", - pasakoja G. Bagdonas.
Ar teisingai suprantu, kad Lietuva turi tam tikrą nišą Aljanso kontekste, vieną frontą, nukreiptą Rytų link?
Į šį klausimą atsakyčiau gal taip: pirmiausia turime reaguoti į grėsmes, kurios kyla mūsų valstybei, ir, kadangi mes esame karinė žvalgyba - jos karinei daliai - krašto apsaugos sistemai, jos saugumui. Iš kur beateitų tą grėsmė, mes turime į ją sureaguoti, laiku nustatyti, ir to dar neužtenka - daryti analizes, žiūrėti į ateitį, prognozuoti galimas grėsmių vystymosi raidas. Mano užimamos pareigos neleidžia atvirai kalbėti apie geografiją. Tačiau, kaip patys suprantate, Lietuvos geopolitinė padėtis nulemta Dievo ir gamtos.
Kitaip tariant, jeigu perfrazuočiau - jeigu AOTD susidurtų su informacija apie galimas grėsmes kitokiu vektoriumi, negu Rusijos ir Baltarusijos - jas analizuotų, nelauktų vien užnugario iš sąjungininkų?
Be jokios abejonės. Kadangi paminėjote sąjungininkus - labai svarbu yra glaudus bendradarbiavimas. Šiuolaikinių grėsmių fone neįmanoma vienai žvalgybos tarnybai būti efektyviai. Keitimosi žvalgybiniais duomenimis svarba nuolat pabrėžiama Aljanso šalių vadovų, gynybos ministrų, žvalgybos tarnybų vadovų, kariuomenių vadų. Nedidelei valstybei sureaguoti, užfiksuoti grėsmes, kurios galbūt kyla iš Azijos regiono, iš kitų šalių - be kitų pagalbos būtų neįmanoma.
Bagdade teko susitikti su ten tarnaujančiu vienu AOTD karininku. Kokia jų misija už Lietuvos ribų?
Atsakysiu tiek - jis tarnauja žvalgybos karininko pareigose. Šiuolaikiniame globaliniame pasaulyje mes nesame vieni ir turime dalintis savo interesus. Šis ar bet kuris kitas Lietuvos karininkas ar karys, būdamas Irake, tarnauja ir tarptautinės koalicijos, ir Lietuvos interesams.
Lietuvos karinė sistema, jos objektai, asmenys - ar tai, kaip taikinys, domina tarptautinius teroristus?
Karinė žvalgyba ir kontržvalgyba nėra užfiksavusi tiesioginės grėsmės požymių. Tačiau vertindami galimas grėsmes, o tą mes ir darome nuolat, turime atkreipti dėmesį, kad naujojo terorizmo, arba islamiškojo terorizmo grėsmė paprastai pasirenka taikinius, kurie mažiau apsaugoti. Įvertindami mūsų valstybės aktyvų dalyvavimą kovoje su terorizmo grėsmėmis, tai, kad mes esame Vakarų civilizacijos dalis, atsižvelgdami į radikaliojo islamo tikslus, uždavinius, atsipalaiduoti negalėtume. Taip ir nedarome.
Koks jūsų veiksmų planas reaguojant į tas, kol kas tik galimas, grėsmes?
Mes analizuojame galimus variantus, stebime įvykius, situaciją, tiek pradedant nuo Vidurio Azijos šalių, tiek Europoje, be abejo, čia keičiamės informacija su kitų šalių karinėmis žvalgybomis. Keičiamės informacija su Valstybės Saugumo Departamentu. Bendradarbiavimas su juo, norėčiau pabrėžti, yra vienas kertinių akmenų.
Drįstu teigti, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalies žvalgybinių institucijų - VSD ir AOTD - dabar kaip niekad gerai išvystytas. Bendradarbiaujama visomis kryptimis. Didžiausias dėmesys skiriamas informacijos apsaugai. Rengiantis stojimui į NATO, informacijos apsauga buvo vienas iš svarbiausių, kertinių punktų. Ir čia, naudodamasis proga, galiu pasididžiuoti - tikrai buvome įvertinti aukštu lygiu.
Įvykiai 2001 metų rugsėjo 11 d. ir po jos parodė, kad JAV, ištisus dešimtmečius investavusios į žvalgybos technologijas, aukštųjų technologijų pritaikymą karinėms reikmėms, užmiršo žmogiškąją grandį. Kas Lietuvos karinėje kontržvalgyboje ir žvalgyboje svarbiausia - technologijos, kompiuteriai ar būtent žmonės, kurie gauna ir apdoroja duomenis?
Negalėčiau detalizuoti, kaip mes vykdome žvalgybą ir kontržvalgybą, tačiau turiu pasakyti, kad naudojame visas prieinamas ir galimas priemones žvalgybinei veiklai. Kalbėdamas apie Vakarų šalių, JAV žvalgybų reorganizavimą, iš įvairių pamąstymų spaudoje, iš pasikalbėjimų su kolegomis, turiu susidaręs nuomonę, kad ne visada teisingai suprantamas žvalgybos tarnybos vaidmuo demokratinėje šalyje.
Turime pripažinti, kad demokratinėje valstybėje organizuoti efektyvią žvalgybos veiklą yra kur kas sunkiau, negu totalitarinėje šalyje, kur yra viskas leidžiama ir net įstatymų tam nereikia. Dauguma pasaulio demokratinių šalių stengiasi atskirti strateginę žvalgybinę veiklą nuo baudžiamojo persekiojimo, nuo teisėsaugos.
Paprastai tariant, karinėse žvalgybose ir kontržvalgybose įstatymais yra aiškiai atskirtas informacijos rinkimas nuo jos panaudojimo ikiteisminiame procese. Tai yra svarbi sąlyga apsaugoti demokratiją. Žvalgybos tarnybos turi rinkti informaciją, įtakojančią šalies, jos gynybinių pajėgų saugumą, bet nerenkama informacija apie atskirą žmogų, jeigu tai susiję su smulkiais kriminaliniais įvykiais.
Teisėsauga ir žvalgyba turi būti atskirtos. Be abejo, galima klausti, ar valstybės išdavystė, ar šnipinėjimas nereikalautų ikiteisminio tyrimo - taip, ir daugelio šalių praktikoje ikiteisminio tyrimo galias ir svertus tirti tokio pobūdžio nusikaltimus iki teismo turi civilinės specialiosios tarnybos. Karinės žvalgybos renka informaciją ir ją perduoda civilinėms institucijoms - ar tai būtų saugumas, ar kitokios institucijos.
Jeigu susidurtumėte su hipotetine situacija - pvz., būtų išaiškintas Lietuvos karininkas, kenkiantis nacionaliniam saugumui, jūs perduotumėte jį civilinėms struktūroms?
Taip, todėl ir yra neapsakomai svarbus bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis. Ir taip yra organizuota karinių žvalgybų ir kontržvalgybų veikla visose ES ir NATO šalyse.
Kelerius metus politikams buvo siunčiami AOTD signalai apie bendrovės "Avia Baltika" vykdomą prekybą sraigtasparnių dalimis ir orlaiviais su abejotinos reputacijos šalims. Ar galite pasakyti, kad tuo metu jūsų informacijos vartotojai sugebėjo tinkamai įvertinti jūsų pateiktus duomenis?
Stengdamasis išlikti etiškas, turiu pastebėti, kad tai yra išimtinis atvejis, kai operatyvinė informacija buvo siunčiama politikams - ar tai būtų Seimas, KA ministras, ar kitiems.
Operatyvinė informacija privalo būti siunčiama tik teisėsaugos institucijoms, prokuratūrai, informacijos įrodymui arba paneigimui. AOTD siuntė medžiagą politikams apie "Avia Baltiką" nuo 1998-1999 m. iki 2002 metų pabaigos, informavo teisėsaugos institucijas apie esamą problemą ir problema buvo išspręsta 2002 metais, patobulinus įstatymų bazę. Be abejo, tai nereiškia, kad neturime stebėti vykstančių procesų ginklų prekyboje.
Įstatymas dėl prekybos strateginėmis prekėmis pataisytas, buvo priimti kai kurie poįstatyminiai aktai, susiję su strateginių prekių kontrole. Ar galite pasakyti, kad nė vienas Lietuvos juridinis asmuo ar atskiri verslininkai nevykdo veiklos, pažeidžiančios ne tik Lietuvos įstatymus, bet ir tarptautinius embargus?
Turiu pripažinti, kad tik sovietiniais laikais toks monstras kaip KGB galėdavo visus matyti. Be abejo, niekada nebūsiu tikras, kad kažkas kažkur nevyksta. Bet ką žinau, tą žinau, ko nežinau, to nežinau. Galiu pasakyti, kad problemų ar grėsmių Lietuvai ar jos įvaizdžiui šiuo metu nefiksuojama.
Per šiuos metus viešai paskelbta apie penkių Rusijos diplomatų, iš jų - dviejų aukšto lygio kariškių, pulkininkų, deportavimą iš Lietuvos už veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu - šnipinėjimą. Ar jūs matote kryptingą Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų domėjimąsi Lietuvos, kaip NATO narės turima informacija, jų bandymus paveikti žmones, institucijas?
Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių aiškiai nustato, kad diplomatas negali būti panaudojamas neteisėtai veiklai, šnipinėjimui. Tačiau turime suprasti, kad kol egzistuoja valstybės, tol egzistuoja jų nacionaliniai interesai, jų žvalgybinė veikla, šnipinėjimas, kai yra verbuojami kitos šalies piliečiai, už pinigus perkama informacija, kitokiais neteisėtais būdais renkama ta informacija.
Atsakyti dar tiksliau apie konkrečias šalis, deja, neleistų mano statusas. Pabloginčiau tarp valstybių santykius, to tikrai Lietuva nenori. Šioje vietoje išsiuntimas vienos ar kitos šalies piliečio už neteisėtą veiklą nėra žvalgybos tarnybos prerogatyva, tai šalies vadovų, politikų reikalas. Žvalgybų uždavinys - nustatyti tas grėsmes, nesvarbu, iš kurios šalies jos kyla. Karinė žvalgyba ar kontržvalgyba nėra nukreipta nė prieš vieną šalį. Ji nukreipta prevencijai, siekimui sutrukdyti neteisėtiems veiksmams, šnipinėjimui. Nesvarbu, iš kurios šalies ši grėsmė kiltų. Tą mes ir darome.
Britų žvalgybininkai oficialiai žiniasklaidoje apie tai kalba ir įvardija Rusijos žvalgybą. Jūs galėtumėte padaryti analogišką pareiškimą, kad Lietuvoje aktyviai dirba Rusijos spec. tarnybos?
Analogiško pareiškimo neturiu teisės padaryti. Tai turi teisę padaryti Lietuvos politikai. Būtų labai blogai, jeigu AOTD, kaip ir bet kurios šalies karinė žvalgyba ar kontržvalgyba užsiiminėtų savavališkai tokiais pareiškimais, kaltinimais. Tai yra šalies vadovybės, politikų atsakomybė, jų reikalas.
Visai neseniai - rugsėjo mėnesį - Lietuvoje vyko NATO karinio komiteto išvažiuojamasis posėdis, pareikalavęs didelių saugumo užtikrinimo priemonių, kurias užtikrino ir jūsų departamentas. Ar to renginio metu pajutote domėjimąsi iš nedraugiškų grupių, grupuočių, organizacijų, valstybių?
Tikrai, pagrindinį vaidmenį užtikrinant NATO karinio komiteto vizito saugumą atliko mūsų departamentas. Grėsmės galėjo iškilti, bet neiškilo.
Kokio pobūdžio tos buvo grėsmės?
Įvairių - nuo provokacijų iki neteisėto informacijos rinkimo. Detaliau atskleisti negalėčiau.
Kiek kainuoja AOTD veikla per metus Lietuvos mokesčių mokėtojams?
Deja, valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas įpareigoja saugoti šią informaciją. Priešingu atveju mes pasidarytume pažeidžiami, mūsų biudžetą atskleidus, būtų matomi mūsų pajėgumai, mūsų galimybės. Darbuotojų skaičius, mūsų turimi resursai taip pat įslaptinta informacija. Mes turime tiek, kiek mums reikėtų. Gal, kaip visiems, norėtųsi daugiau...
BNS
