Už nužudymą - ilgi nelaisvės metai
Alvidas JANCEVIČIUS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas 8-5 2621006, 8 652 25241
Iki to nelemtojo įvykio Romualdas Gerulis jau buvo teistas, tačiau, teisine kalba, teistumas išnykęs. 2005 metų rugsėjo 28 dieną jis su dar keletu asmenų Radviliškio rajono Valdaikėlių kaime padėjo R. P. kasti bulves. Apie vidurdienį kompanija darbą baigė ir sėdo švęsti. Be kitų, geriančiųjų tarpe atsirado septynis kartus teistas Romualdas Žemaitis. Jis vėliau tyrėjams pasakojo tokią savą tragedijos versiją. Esą, išgertuvių metu, prieš vidurnaktį, tarp jo ir V. N. kilęs konfliktas dėl pastarojo netinkamo elgesio su šeimininkės sugyventiniu. V. N. su kirviu ant jo puolęs, o jis gindamasis smūgio išvengęs. Po to porą kartų delnu sudavęs nukentėjusiajam į miego arteriją, nuo ko V. N. nukritęs ant grindų. Gulinčiam spyręs į šoną. Po to pakėlęs V. N. už megztinio ir išmetęs į lauką, o, po kurio laiko išėjęs, radęs jį gulintį toje pačioje padėtyje. Jis, R, Žemaitis, užsikėlęs V. N. ant dviračio bagažinės ir nuvežęs į kukurūzų lauką. Vežant V. N. buvęs dar gyvas, gargaliavęs. Kodėl vežęs į kukurūzų lauką? Ogi, V. N. triukšmavęs, visi kiti jo bijoję. Po to grįžęs pas R. P. į namus, kur pernakvojęs.
Tuo tarpu, R. Gerulis teigė vakare girtas užmigęs. Naktį prabudęs, namo virtuvėje pamatęs ant grindų sėdintį atsirėmusį į sieną girtą V. N. Kadangi ant jo pykęs dėl seno konflikto, tai spyręs porą kartų į pakaušį. Po to dar išgėręs alaus ir nuėjęs miegoti. Kai vėl atsikėlęs, pamatęs V. N. gulintį lauke atsirėmusį į statinę. Supratęs, kad vyriškis sumuštas, kadangi V. N. ir R. Žemaitis buvo susipykę. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams bei ikiteisminio tyrimo teisėjui davęs kitokius parodymus, nes prieš tai mėnesį girtavęs, nesuvokęs situacijos. Prisipažinęs nužudęs V. N., nes norėjęs palengvinti R. Žemaičio padėtį.
Galėtumei patikėti šių vyrų liudijimais, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų dar ir kitų įrodymų.
Sodybos šeimininkės R. P. sugyventinis S. K. prisiminė naktį pabudęs nuo bildesio. Atsidaręs virtuvės duris, pamatė virtuvėje ant grindų gulintį sumuštą V. N., kuris apsižodžiavo su R. Žemaičiu ir R. Geruliu. Tada R. Žemaitis pašoko nuo kėdės, paėmė nuo krosnies 10 litrų talpos metalinį puodą ir juo užvožė V. N. į galvą. S. K. teigė puodą atėmęs ir užkišęs už krosnies. Po to prie gulinčio V. N. priėjo R. Gerulis ir keletą kartų spyrė V. N. į galvą. Nukentėjusysis vartėsi ant grindų, mėgino rankomis apsiginti nuo smūgių. R. Gerulis su R. Žemaičiu atsisėdę užsirūkė. S. K., rytą atsikėlęs, V. N. nebematęs.
Negana to, ir R. P. ir jos sugyventinis kategoriškai teigė jokio kirvio namų virtuvėje nelaiką.
Teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje paaiškino, jog V. N. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo, daugybinių lūžių visumos. Šie sužalojimai padaryti septyniais smūgiais į galvą, dviem - į krūtinės ląstą ir vienu - į nugarą. Šių sužalojimų nukentėjusysis negalėjo patirti griūdamas.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, jog V. N. nužudė R. Žemaitis ir R. Gerulis. R. Žemaitis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, aktyvesnis buvo ir jo vaidmuo nužudyme. Todėl kolegija nuteisė jį laisvės atėmimu dvylikai metų. R. Geruliui paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Nesutikdami su tokiomis griežtomis bausmėmis, nuteistieji parašė apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniam teismui. R. Gerulis skunde jau nurodė, jog, naktį išėjęs į lauką, pamatęs šalia V. N. tupintį R. Žemaitį, kuris liepęs eiti šalin. Vėliau R. Žemaitis jam pasakęs, jog reikia patraukti į šalį V. N., kad jo kas nors ryte nepamatytų ir nesuprastų, jog čia kažkas įvyko. Nuteistasis skunde nurodė padėjęs R. Žemaičiui užkelti nukentėjusįjį ant dviračio ir nustumti dviratį per kelią Panevėžys - Šiauliai į pakelėje esantį kukurūzų lauką. Nuvežę ir nukėlę V. N. nuo dviračio, jie paguldė jį ant žemės ir paliko jį kukurūzų lauke. Kad V. N. buvo jau negyvas, R. Gerulis teigė nesupratęs.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija R. Gerulio skundą atmetė, o R. Žemaičio dalinai patenkino, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką papildomai įskaitydama keletą kardomojo kalinimo dienų.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme laimę išmėginti ryžosi jau tik vienas R. Gerulis. Kasaciniame skunde savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, jis neginčijo įvykio metu įspyręs V. N. porą kartų į pakaušį, tačiau teigė, jog nuo šių nestiprių smūgių V. N. tikrai negalėjęs mirti. Jį mušę ir kiti asmenys, su kuriais jokių susitarimų nebuvę. Šios aplinkybės teismų likę neištirtos. Lavono neslėpęs. Apskritai, jam esanti paskirta per griežta bausmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, kad teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, taip pat buvo tirtos ir kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Kartu nėra pagrindo paskirtąją bausmę laikyti per griežta.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Romualdo Gerulio kasacinį skundą atmetė.
