Tragiškoji naktis Butrimonyse
Alvidas JANCEVIČIUS
Jau gerokai vėliau vienas šios tragedijos dalyvių Kęstutis Biliukevičius savo kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui aiškins dėl nužudymo esąs nuteistas nepagrįstai. Nuosprendis, girdi, grindžiamas vien nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios D. O. bei kito nuteistojo R. Butkaus parodymais. Nesurastas nusikaltimo padarymo įrankis. Ir apskritai byla šioje dalyje turinti būti nutraukta...
Tačiau apie viską iš eilės.
2005 metų gegužės 28 dieną du kartus teisto K. Biliukevičiaus namuose Alytaus rajono Butrimonių miestelyje vyko išgertuvės. Be kitų asmenų, vakare apsilankė ir šeimininko iš matymo pažįstamas R. K. Dėl ko tarp apkaušusių vyrų kilo konfliktas, sunku pasakyti. Tačiau, kiek pasistumdę kambaryje, jie išėjo santykių aiškintis į lauką. Ten dar stumdėsi, rėkavo. K. Biliukevičius grįžo kambarin, pasiėmė peilį ir grįžęs dūrė R. K. Kaip vėliau prisiminė nukentėjusysis, vos išėjęs į lauką, jis pajuto smūgį į šoną. Pasisukęs pamatė kaip K. Biliukevičius slepia peilį, po to iš kambario pasikvietė keturis kartus teistą R. Butkų, kuris išėjo į kiemą taip pat su peiliu. Supratęs, jog jam gali dar liūdniau baigtis, R. K. pabėgo. R. Butkus gi vėliau pasakojo, esą, K. Biliukevičius pasikvietęs jį pasibadyti...
Tačiau tai tebuvo kruvinųjų tos nakties įvykių pradžia.
Jeigu R. K. apsiribojo nežymiu sveikatos sutrikdymu ir išgyveno, to negalėsime pasakyti apie kito epizodo herojus.
Sužaloję R. K., K. Biliukevičius su R. Butkum po vidurnakčio išėjo į miestelį tęsti išgertuves. Pritrūkę degtukų, užsuko pas M. V., bet čia jiems niekas neatidarė durų. Tada kilo mintis nueiti pas R. Butkaus tetą D. O. Moterį iš miegų prikėlė stiprus beldimas į namo duris. Ji pažadino sugyventinį P. R. Būdama virtuvėje, išgirdo, kaip sugyventinis atidarė duris ir pažino dviejų vyrų balsus. Kažkuris paprašė degtukų. Gerai žinodama, jog vyrukai, ypač K. Biliukevičius, girti būna labai agresyvūs, iš virtuvės sušuko: "Vyrukai, atnešu degtukus". Priėjusi prie lauko durų, išgirdo stiprų oro šnypštimą ir suprato, jog kažkuris pradūrė kieme stovėjusio automobilio padangą. Moteris tarė: "Jei, vyrukai, lindot prie mašinos, bus negerai". Abu dievagojosi prie automobilio pirštų nekišę. Vėliau, tiesa, K. Biliukevičius prisipažino padangas pradūręs.
Supratęs padėties rimtumą, P. R. surinko Butrimonių apylinkės inspektoriaus telefono numerį ir ėmė kviesti pareigūną pagalbon. Tuo metu naktiniai užpuolikai, nugriovę moterį, įsiveržė į vidų. Įbėgusi į namą, D. O. pamatė kaip abu vyrai spardo jos sugyventinį. Nuo krosnies pagriebusi metalinį arbatinuką, moteris keletą užtvojo juo K. Biliukevičiui per nugarą. Užpuolikai paleido iki tol laikytą P. R. ir spruko iš namo o P. R. nugriuvo ant grindų. D. O., galvodama, jog sugyventinis pargriuvo tik apsvaigintas, nusivijo vyrus. K. Biliukevičiui teko paragauti arbatinuko skonį dar kartą. Atsikeršydamas jis smogė moteriai į veidą, spyrė į galvą. Tuo pat metu D. O. pajuto skausmą bei karštį nugaroje o pasisukusi pamatė priešais stovinčio K. Biliukevičiaus dešinėje rankoje blizgantį daiktą. Tai buvo peilio geležtė. Ja K. Biliukevičius čia pat perdūrė dar dvi automobilio padangas bei pradėjo daužyti kėbulą. Šiaip taip grįžusi į virtuvę, moteris pamatė P. R. kūne keletą durtinių žaizdų. Atvykę medikai jau tik konstatavo vyriškio mirtį.
Vėliau sulaikytas K. Biliukevičius pateikė kitokią šio epizodo versiją. Taip, padangas jis pradūręs. Tačiau namo viduje buvęs tik R. Butkus. Jis, K. Biliukevičius, taip pat norėjęs įeiti, tik neleidusi D. O., kuri kažkuo daužiusi jį per nugarą. Norėdamas ją pagąsdinti, jis sukdamasis netyčia moteriai ir bakstelėjęs. Kai D. O. nugriuvusi, jis pagaliau įėjęs į namo vidų, kur pamatęs ant žemės gulintį R. Butkus spardomą P. R. Liepęs draugui to nedaryti ir išėjęs. Peilį įmetęs į baseiną.
R. Butkus situaciją aiškino kiek kitaip. Esą, tik įėjęs į namo vidų, jis susikibęs su P. R., kurį šiek tiek aptalžęs. Greta atsiradus K. Biliukevičiui, vyriškis pradėjęs smukti ir suklupęs. Pamatęs, jog P. R. krūtinė kruvina... Suklupusiajam įspyręs keletą kartų į nugarą. Prisijungęs ir K. Biliukevičius.
Vėliau teismo ekspertai nustatė, jog P. R. buvo suduota ne mažiau 32 smūgių bei ne mažiau penkių kartų durta peiliu.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija Ričardą Butkų nuteisė laisvės atėmimu pusantrų metų laikui, o, pridėjus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, jis laivės neturėtų matyti trejus metus.
Kur kas griežtesnė galutinė bausmė paskirta K. Biliukevičiui- laisvės atėmimas septyniolikai metų.
R. Butkus su likimu susitaikė. Tuo tarpu, K. Biliukevičius savo tariamos tiesos paieškas tęsė toliau.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, kasacinis skundas atkeliavo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Be rašinio pradžioje jau minėto pageidaujamo išteisinimo dėl nužudymo, nuteistasis prašė perkvalifikuoti jo veiką dėl D. O. sveikatos sutrikdymo - iš sunkaus į sunkų dėl neatsargumo - bei paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat skunde prašyta priteisti iš jo tik sumą, lygią žalos, patirtos dėl sugadintų automobilio padangų, dydžiui (300 litų), o likusius civilinius ieškinius atmesti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, nutartyje, be kita ko, akcentavo, kad K. Biliukevičius, anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du labai sunkūs. Jis dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties nužudė žmogų o kitam sunkiai sutrikdė sveikatą. Be to, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Kęstučio Baliukevičiaus kasacinį skundą atmetė.
