Žilvinas VIZGIRDA
Leidžiant į apyvartą eurą, 2002-ųjų sausio 1-ąją ekspertai tvirtino, kad pinigų padirbinėtojams atėjo sunkus metas. Jų nuomone, pasaulyje dar nebuvo taip stipriai apsaugotų pinigų - 63 kontroliniai taškai ant kiekvienos euro kupiūros, 7 apsaugos lygiai ir dar net komerciniams bankams nepranešamos apsaugos priemonės. Atrodė, kad euras bus neįveikiamas, bet tas mitas labai greitai sugriuvo. Ir prie to daugiausia prisidėjo lietuviai, įrodę, kad yra geriausi pinigų padirbinėtojai pasaulyje.
Lietuvoje visą laiką buvo populiarūs namudiniai verslai. Ir nors pinigų gamyba - valstybės monopolis, bet kodėl nepabandžius pasivaržyti, juolab kad patirties, kaip varžytis su valstybe, lietuviai visada turėjo. Degtinės gamyba irgi valstybės monopolis, bet ją gamina, ir ne ką blogesnę, kiekviename kaime. Slovakai sukūrė elektros skaitiklius, kurių rodmenų atrodė neįmanoma suklastoti. Niekas pasaulyje ir neklastojo, kol tie skaitikliai nepateko į Lietuvą. Čia jie lyg bitės ėmė dūgzti atgal. Litus jau gaminasi net moksleiviai, o Žemaitijoje pagamintus dolerius sunkiai atskyrė nuo tikrų net Amerikos banko specialistai. Lietuvoje pagaminti narkotikai plačiai plinta po Europą.
Saugiausia valiuta
Euras pasklido iš karto dvylikoje Europos ekonominės ir pinigų sąjungos šalių. Jų gamyba buvo pradėta dar 1999-aisiais. Kaip ir priklauso, panaudojant naujausius mokslo ir technikos pasiekimus. Pati seniausia apsaugos priemonė - vandens ženklai, toliau apsauginis siūlelis, holograminė metalizuota juostelė, iškilūs elementai, mikroužrašai. Pastarieji paprasta akim beveik nematomi. Juos sunku ir nuskenuoti, nes šiuolaikiniuose skeneriuose yra speciali apsauga, trukdanti šiai operacijai. Apsaugotas ir pats banknotams gaminti skirtas popierius. Jis gaminamas ne iš celiuliozės kaip įprastas popierius, bet panaudojant augalus. Eurams, pavyzdžiui, naudojama baltoji ir kiniškoji dilgėlė. Jos auginamos Prancūzijoje. Ypatingas popieriaus gamybos būdas ir sudėtis leidžia pasiekti vos ne stebuklų - skirtingai nei paprastas popierius, šviečiantis nuo ultravioletinių spindulių, europopierius nešviečia. Tai technologinės smulkmenos, į kurias gilintis kažin ar reikėtų, nes, nepaisant visų tų priemonių, šiuolaikiniai einšteinai ir pogrindyje sugeba pagaminti gan aukštos kokybės eurų.
Klastočių daugėja
Jau pirmosiomis euro pasirodymo dienomis pasirodė ir apgavikai. Pirmiesiems buvo lengva, nes eurų dar niekas gerai nepažinojo. Sukčiai panaudojo net visiems gerai žinomo "Monopolio" žaidimo pinigus. Bet netrukus rinkoje pasirodė ir tikrieji klastotojai.
2002-ieji jiems buvo prasti. Kiekvienam milijonui tikrų eurų banknotų teko vos 20 falsifikatų - tai tesudarė ketvirtadalį suklastotų nacionalinių banknotų kiekio 2001-aisiais. Tačiau auksarankiai nenuleido rankų. Šiemet per pirmąjį pusmetį iš apyvartos paimti 307 223 padirbti eurų banknotai. Iš septynių eurų banknotų klastotojai mieliausiai rinkosi 50 eurų nominalo pinigus. 2002-aisiais šie banknotai sudarė net 80 procentų visų suklastotų pinigų. O šiemet jau tik 43 procentus. Padaugėjo padirbtų šimtinių (21 proc.), 20 eurų (28 proc.). Iš aštuonių skirtingų nominacijų monetų dažniausiai padirbinėta vieno euro moneta. Pernai, Europolo duomenimis, už pinigų klastojimą ir platinimą buvo sulaikyta apie 500 žmonių. Pirmąją sėkmingą operaciją įvykdė Italijos teisėsaugininkai. Jie perėmė 70 000 eurų monetų ir konfiskavo klastojimo įrenginius. Tačiau tai buvo tik žiedeliai. Europos kovos su nusikalstamumu tarnyba Europolas aptiko 20 slaptų spaustuvių, spausdinusių netruktus eurų banknotus.
Stebina kokybė
Lietuviai su metalinėmis monetomis nesiterliojo. Europolas seniai įtarė, kad Lietuvoje gaminamos šimtinės. Ir gaminamos gan kokybiškai, padirbta daugelis apsaugos žymių, kurias turi tikrieji banknotai. Pernai grupuotės, platinusios eurus, pėdsakus aptiko Prancūzijos policija. Pareigūnai įtarė, kad eurų klastojimo centras yra Lietuvoje. Kai lietuviai buvo suimti, valdžia įspėjo gyventojus, kad šie atidžiai tikrintų stambias eurų kupiūras. Pasak prancūzų, pas lietuvius aptiktuose banknotuose trūko vandens ženklų. Be to, apvertus banknotą ir palenkus dešinįjį kampą, kuriame įrašytas nominalas į viršų, skaičius 100 ant tikrų eurų turi pakeisti spalvą iš violetinės į tamsiai žalią. Padirbti eurai spalvos nekeičia.
Po prancūzų apie lietuvius pinigų padirbinėtojus prakalbo ir vokiečiai. Lietuvaičiai už suklastotas šimtines Vokietijos parduotuvėse pirkdavo įvairias smulkmenas ir grąžos gaudavo tikrus pinigus. Trys lietuviai su pluoštu padirbtų šimtinių įkliuvo Hanoveryje, po to dar du - Osnabriuko mieste, Šopenšteto miestelyje. Kaip ir prancūzus, taip ir vokiečius stebino padirbtų eurų kokybė. Dažnai netikrų šimtinių neatpažindavo net komerciniuose bankuose esantys kontrolės aparatai, tai ką tada kalbėti apie eilinę pardavėją. Tad nenuostabu, kad paėmusi šimtinę kasininkė grąžą atiduodavo tik po to, kai pinigą dar patikrindavo ir kelios kolegės ar parduotuvės administratorius. Policijai įkliūdavo tik pinigų platintojai, o gamintojai kurį laiką jautėsi saugūs. Tuo labiau kad Lietuvos kriminalistai viešai teigdavo, kad užsienyje įkliūva tik valiutos platintojai, kurie bando iškeisti Bulgarijoje ar Italijoje pagamintus eurus. Tačiau įtemptas darbas ieškant spaustuvės Kaune jau vyko.
Žvalgyba
Kovo mėnesį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Lavoriškių kelio poste sulaikė Rusijos pilietę, bandžiusią nelegaliai į Baltarusiją pernešti 10 000 eurų siuntą. Į klausimą, ar neturinti deklaruotinų daiktų, moteris atsakė neigiamai, tačiau pareigūnams patikrinus nešamus daiktus, plastikiniame maišelyje, tarp šlepečių, rasta 10 000 nedeklaruotų eurų. Visi jie buvo naujutėlaitėmis šimto eurų kupiūromis. Baltarusija, kaip ir Vakarų Europos šalys, yra lietuvių padirbtų pinigų realizavimo rinka. Tuo labiau kad eurai Rytuose kol kas dar naujovė, tik dabar imta išstumti dolerį.
Skriauda visiems
Dėl padirbtų eurų nukenčia ne tik užsieniečiai. Pernai lietuvaitis baltarusiams pardavė automobilį, už kurį gavo 31 netikrą 100 nominalo eurų kupiūrą. 19 netikrų eurų šimtinių Kretingos gintaro apdirbimo įmonei buvo sumokėta už 220 kilogramų gintaro žaliavos. Įmonė patyrė per 6 000 litų nuostolį. Įmonės direktorius net banke patikrino valiutą ir gavo atsakymą, kad eurai tikri, tačiau patikrinus modernesniu tikrintuvu nustatyta, kad pinigai suklastoti.
Sulaikomi platintojai
Lietuvos policija yra sulaikiusi ne vieną eurų platintoją. Veikdami pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai iš dviejų Elektrėnų gyventojų už 500 litų nusipirko 1 000 eurų. Vėliau buvo bandyta pirkti ir daugiau, bet operacija sužlugo. Nustatyta tik, kad elekrėniškiai palaiko ryšius su Kauno "gyvatiniais".
Panašios operacijos metu Vilniaus ONTT pareigūnams įkliuvo gerokai stambesnės žuvelės - trys vienos įžūliausių Vilniaus mafijos grupuočių - "Smauglių" - atstovai. Už 1 netikrą eurą "smaugliams" buvo pažadėta 0,4 tikro euro. Paprastas apskaičiavimas rodė, kas "smaugliai" nėra gamintojai, o tik perpardavinėtojai. Jų pareigūnams atvežti eurai - naujutėlės šimtinės - buvo puikiausios kokybės. Netgi geresni už tuos, kurie platinami Europoje. Vadinasi, spaustuvininkai nestovi vietoje, stengiasi tobulinti savo produkciją.
Smūgis gamintojams
Pagaliau atėjo ir spaustuvių šturmo diena. Šeštadienis tapo juoda dieną klastotų pinigų gamintojams. "Aro" pareigūnai šturmavo Dailės kombinato patalpose įsikūrusią UAB "Spaudlita". Matyt, pareigūnai turėjo ypač patikimos informacijos, nes į spaustuvę įsiveržė pačiame darbų įkarštyje. Mašinos sukosi pilnu greičiu, štampuodamos netikrų šimtinių lakštus. Pogrindinėje spaustuvėje pareigūnai aptiko nei daugiau, nei mažiau - net 9 milijonus netikrų eurų. Palyginimui galime pateikti tokį skaičių: Europos centrinio banko duomenimis, pernai iš apyvartos buvo išimti 551 287 suklastoti eurų banknotai. Kaip ir buvo tikėtasi, padirbtų eurų kokybė buvo be priekaištų. Lietuviai dar kartą įrodė, kad yra talentingi ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
Pirmadienį 2-asis Vilniaus apylinkės teismas leido suimto net 11 auksarankių. Tarp jų "Spaudlitos" vadovas Rolandas Pilionis, "Roselos" direktorius Ignotas Inčiriauskas, Giedrius Vuosaitis, Šarūnas ir Dainius Rutkauskai bei kiti. Daugelis jų prisipažįsta padarę nusikaltimą. Už netikrų pinigų gaminimą, laikymą ir realizavimą Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmę. Bus sunaikinta ir įranga, kuria buvo klastojama valiuta. Tad bendrovės neteks modernių įrenginių.
Mokys gamintojus
Manoma, kad Kaune jau buvo pagaminta ir po Europą išplatinta mažiausiai 8 milijonai eurų. Informacija apie pogrindines eurų spaustuves žaibu apskriejo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Reportažai apie Lietuvos policijos operaciją buvo rodomi per BBC, "EuroNews", CNN bei kitus pasaulio informacijos lyderius. Į Lietuvą jau atvyko Vokietijos policijos specialistas, kuris atsivežė ten iš apyvartos išimtus padirbtų eurų pavyzdžius. Tikimasi nustatyti, ar šie pinigai irgi nebuvo pagaminti Kaune. Tais pačiais tikslais žada atvykti ir kitų Europos šalių kriminalistai, o Prancūzijos ambasadorius jau pareiškė padėką Lietuvos policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui. Tiek generalinis komisaras, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Jurijus Milevskis pareiškė, kad apie spragas, kurias pastebėjo eurų gamyboje, jie oficialiai informuos gamintojus. Galbūt į lietuvių pastabas bus atsižvelgta ir padaryti pakeitimai pasunkins klastotojams gyvenimą.
