Ministras Antanas Valionis Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime pabrėžė Lietuvos susirūpinimą Rusijos bendrovės "LUKoil" planais išgauti naftą iš telkinio "D-6" Baltijos jūroje netoli Kuršių nerijos ir pasiūlė Europos Komisijai imtis aktyvesnio vaidmens diskusijose su Rusija šiuo klausimu.
Penktadienį (08.29) Rygoje įvykusiame tradiciniame susitikime pagal formulę "Šiaurės-Baltijos 8" A. Valionis pabrėžė, kad kol iš Rusijos nebus gauta pakankamai oficialios informacijos apie naftos išgavimo projektą ir jo poveikio aplinkai tyrimo išvadų, Lietuva bus "labai susirūpinusi" dėl galimos Baltijos jūros ir Kuršių nerijos taršos.
"Pabrėždami pasirengimą bendradarbiauti su Rusija parengiant aplinkos apsaugos priemones, tačiau matydami, kad Rusija nori išvengti efektyvaus bendradarbiavimo, Lietuva norėtų paprašyti Europos Sąjungos ir HELCOM (Baltijos jūros valstybių aplinkos apsaugos komitetas - BNS) paraginti Rusijos valdžią su suinteresuotomis šalimis pradėti realų bendradarbiavimą", - sakė ministras.
Jis taip pat priminė apie UNESCO Pasaulio paveldo komisijos sprendimą į Kuršių neriją siųsti šį mėnesį tarptautinę ekspertų misiją, kuri atliktų poveikio aplinkai įvertinimą, bei Lietuvos pasiūlymus Rusijai ateityje drauge vykdyti aplinkos būklės "D-6" regione monitoringą.
Telkinys "D-6" ("Kravcovskojė") atrastas 1983 metais. Jis yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.
Kuršių nerija 2000 metais bendru Lietuvos ir Rusijos teikimu buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Naftos gavybą "D-6" telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų.
"LUKoil" kompanija planuoja šį telkinį eksploatuoti 25-30 metų. Kasmet išgaunamos naftos kiekis sudarytų apie 600-700 tūkst. tonų.
Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė Konvento dėl ES ateities rezultatus ir pasiruošimą tarpvyriausybinei konferencijai, priimsiančiai galutinius sprendimus dėl organizacijos institucijų reformos.
Susitikime įvertinti saugumo politikos aspektai po NATO plėtros ir padėtis Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose.
Renginio dalyviai apžvelgė ir regioninio bendradarbiavimo organizacijų - Baltijos Jūros Valstybių Tarybos, Šiaurės Ministrų Tarybos ir Baltijos Ministrų Tarybos - galimą raidą ateityje.
A. Valionis pareiškė, kad Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas padeda efektyviai spręsti praktinius regioninius klausimus, todėl turi būti sutarta, kokiomis kryptimis bus šis bendradarbiavimas plėtojamas po Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimo į ES bei NATO.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva sveikina Šiaurės šalių ministrų pirmininkų birželį priimtą sprendimą pakviesti Baltijos šalis tapti Šiaurės Investicijų Banko narėmis.
Susitikime Rygoje aptarti ES iniciatyvų bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis - Šiaurės matmens politikos ir Naujųjų kaimynų iniciatyvos - geresnio įgyvendinimo būdai.
"Šiaurės matmens veiksmų planą laikome geru instrumentu sustiprinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą visuose lygiuose bei paspartinti specifinius poreikius turinčio Kaliningrado regiono plėtrą", - teigė ministras.
Jis pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos ir Moldovos orientacijai į ES bei pasiūlė apsvarstyti galimybes pradėti diskusijas apie Užkaukazės šalių įtraukimą į Naujųjų kaimynų iniciatyvą.
BNS
