Petras IVANAUSKAS
Praeitas šeštadienis pasižymėjo ekstremaliais orais. Dar anksti rytą perkūnijos nugriaudėjo vakariniuose šalies rajonuose, vėliau pragiedrėjo ir kaip reikiant užkaitino. Karštis daug kur kilo virš 30 laipsnių padalos. Vakarėjant virš centrinės Lietuvos susidarė galingas perkūnijų masyvas, kuris ėmė keliauti į rytus. Smarkiausios perkūnijos teko pietų Lietuvai, kur apie Alytų, Prienus, Varėną buvo padaryta nemažai žalos. Daugiausia žalos padarė vėjas ir žaibo iškrovos. Škvalas laužė medžius, o krisdamos jų šakos traukė elektros laidus, vertė atramas. Dėl gedimų elektros tinkluose, dėl atsijungusių transformatorinių vien Rytų skirstomųjų tinklų aptarnaujamoje teritorijoje elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 40-čiai tūkstančių vartotojų. Rokiškio, Panevėžio rajonuose pasipylusi smarki kruša - ledukų skersmuo siekė apie 4 cm. Daugiausia bėdos stichija atnešė tiems gyventojams, kurių stogai buvo dengti šiferiu. Ledai stogus sušaudė, kaip rėčius. Dabar žmonės skaičiuoja nuostolius. Manoma, kad jie sudarys apie pusę milijono. Savivaldybės gal kiek ir padės nukentėjusiesiems, bet premjeras Algirdas Brazauskas, komentuodamas stichijos padarinius, aiškiai pasakė, kad savo turtu turi rūpintis patys žmonės.
- Namai, automobiliai turi būti apdrausti, kaip visame pasaulyje. Valstybė niekur neužsiima draudimo kompanijų veikla, - sakė A. Brazauskas. - Privatus turtas turi būti draudžiamas nuo visų nelaimių, taip pat ir tokių stichinių nelaimių, kaip ledai.
Orų rekordai
Tie, kurių stogus ir daržus nusiaubė kruša sako, kad galvojo, jog atėjo pasaulio pabaiga, tačiau Lietuvoje būta ir didesnių stichinių nelaimių. Stambiausia kruša iškrito 1995-ųjų metų liepą. Tada Kybartuose nukritusių ledukų skersmuo siekė net 12 centimetrų. Aukščiausia temperatūra užfiksuota 1994-ųjų metų liepos 31 d. Zarasuose - 37,5 laipsnių karščio. Labiausiai atšalo 1956-ųjų metų vasario 1-ąją - termometro stulpelis rodė 42,9 laipsnio šalčio. Didžiausia liūtis užfiksuota 1980-ųjų liepos 1-ąją - Sartų (Rokiškio raj.) ežero apylinkėse per 8 valandas iškrito 250 mm kritulių (tai beveik 3 mėnesių norma). O štai smarkiausias viesulas siautė 1981-ųjų metų gegužės 29 dieną Širvintose.
Orai mėgsta išdaigas, jie dažnai pasielgia visai ne taip, kaip mums norėtųsi. Pašiltėjimų ir pašaltėjimų pasitaikė visais laikais, tačiau dabar viena populiariausių temų yra apie klimato šiltėjimą.
Niūrios prognozės
Garsus britų astrofizikas Stefanas Havkingas įsitikinęs, kad žmonija neišgyvens dar vieno tūkstantmečio. "Žmonija galės išgyventi tik tada, jei įsikurs kitoje planetoje, - pristatydamas savo naują knygą "Visata trumpai", - teigė profesorius. - Aš baiminuosi, kad atmosfera taps vis karštesnė ir kad ji virs kunkuliuojančia sieros rūgštimi".
Jis pridūrė, kad didelį nerimą jam kelia ir šiltnamio efektas. Jungtinių Tautų specialistai irgi prognozuoja, kad temperatūra visame pasaulyje pakils priklausomai nuo geografinės padėties nuo 2,5 iki 10,4 laipsnio. Dėl to kils gaisrai, epidemijos ir socialinės nelaimės. Mūsų didžiausi draugai amerikiečiai yra paruošę pranešimą "Oro prognozė: 2010-2020 metai". Mokslininkai jį ruošė JAV gynybos ministerijos užsakymu. Tai buvo slaptas dokumentas, tačiau šiuo metu jis tapo žinomas plačiajai visuomenei. Kaip tvirtina ekspertai, globalinis klimato pasikeitimas gali visiškai destabilizuoti politinę padėtį visoje planetoje. Minimas net bado Europoje scenarijus ir atominį ginklą turinčių valstybių kova dėl vis mažėjančių vandens resursų. Apie 2015-uosius jau 3 mlrd. žmonių gyvens neturėdami pakankamai vandens. Šiaurinis pusrutulis taps karštesnis, dėl to padaugės mirčių nuo šilumos smūgio, o maliarija jau sirgs ne tik afrikiečiai, bet ir amerikiečiai.
Nerimą keliantys pranešimai
Jau keleri metai negailestinga vasara siaubą pasaulį sausra ir potvyniais. Ir šiemet nuolatinės liūtys dalyje Europos sukėlė potvynius. Vokietijos pietuose, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje iš krantų išsiliejo upės ir upeliai. Už potvynių aukas Rumunijoje meldėsi pats popiežius. "Aš su baime stebiu rumunų gyventojų, kuriuos užklupo liūdesį, sugriovimus ir didelius nuostolius atnešusios smarkios liūtys, dramą", - sakoma Benedikto XVI užuojautos telegramoje rumunams. Popiežiaus teigimu, jis meldžiasi už aukas, jų artimuosius ir benamius, prašo Dievo"paguodos ir paramos broliams ir seserims" ir sutiekia jiems specialų apaštalinį palaiminimą. Deja, tas apaštalinis palaiminimas nepadeda - nuo potvynio žuvo per pusę šimto šios šalies gyventojų. Tuoj po potvynio Rumunijoje stojo karščiai. Ir vėl aukos - vėl per 50 mirusių nuo karščio. O meteorologai Rumunijai prognozuoja naujas liūtis.
Ir Jungtinėse Valstijose karščio aukomis tapo dešimtys žmonių. Las Vegase termometro stulpelis pakilo iki 47 laipsnių. Užfiksuota apie 300 energetikos sistemų darbo sutrikimų, kadangi oro kondicionieriai dirba visu pajėgumu. Kalifornijoje kai kur įrengtos vadinamosios "vėsinimo stotys", kuriose gali gelbėtis žmonės, kai namuose neturi kondicionierių.
Vakarų Indijoje potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius pasiekė tūkstantį. Labai smarkios musoninės liūtys sunaikino keletą gyvenviečių. Be stichijos, žmonių žūties priežastimis taip pat tampa panika ir suirutė.
Kiek žmonių, tiek nuomonių
Perskaičius pranešimus iš kitų pasaulio rajonų, galima drąsiai teigti, kad kol kas Lietuva gyvena kaip pas Dievą užantyje. Dideli potvyniai mums negresia, nes nėra kalnų, o liūčių tikėtis neverta. Žemė iki šiol irgi beveik nedrebėjo. Visą laiką buvo manoma, kad Lietuvoje ir gretimose teritorijose galimi iki 4,5 balo žemės drebėjimai. Pernai Kaliningrado srityje jau būta galingesnių smūgių, tad prognozės gali pasikeisti. Tačiau iki šiol Pasaulio bankas mus laiko pačia saugiausia valstybe. Bankas yra išanalizavęs ir įvertinęs galimus ekonominius nuostolius dėl gamtinių nelaimių. Lietuva šiame grafike paskutinėje vietoje.
Kai kurie mokslininkai mano, kad klimatas Lietuvoje yra pakankamai stabilus. Kaip sako dr. Audronė Galvonaitė "visos kartos piktinosi "netikusiais" orais ir su ilgesiu kalbėdavo: "Va, anksčiau tai būdavo!" Jeigu paimsime senus meteorologinių dydžių stebėjimo duomenis, tai pamatysime, kad buvo ir šiltų, o kartais net labai šiltų laikotarpių: 1882 metų gruodžio mėnesį maksimali temperatūra buvo net 15,6 laipsniai šilumos, 1990 metų vasario mėnesį 16,5 laipsnio šilumos, o 1940 metų minimali sausio mėnesio temperatūra buvo - 40,5 laipsnio šalčio, 1956 metų vasario mėnesį - net 42,9 laipsniai šalčio. Tikra sibirinė žiema Lietuvą užklupo 1995-1996 metais. Po aštuonių šiltų žiemų, tų metų visi žiemos mėnesiai buvo šalti ir sniegingi, ir per visą žiemą - nė vieno atlydžio.
Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vietinėms geografinėms sąlygoms. Lietuva vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje, priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniams posričiui. Didžiausią įtaką Lietuvos klimatui daro Atlanto vandenynas, didelę įtaką turi šiltosios Golfo srovės, vandenys, skalaujantys vakarų Europos krantus.
Visuotinis atšilimas su visais padariniais buvo numatytas ir anksčiau, tačiau nieko panašaus neįvyko. Ir dabar mokslininkai susiskirstę į dvi stovyklas: vieni sako, kad atšilimas jau prasidėjo, o kiti, tiesa, jų mažiau - kad klimatas pernelyg sudėtingas ir per daug stabilus, kad pasikeistų.
