Prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos šeimos ūkio sąjungos suvažiavime kritikavo Kauno apygardos teismą. Prezidentas sakė sieksiąs, kad šiame teisme nagrinėjama automobilių vagysčių byla, kurioje tarp kaltinamųjų yra ir Henrikas Daktaras, būtų perduota kitam teismui. "Man H. Daktaro bylos vilkinimas sunkiai suprantamas. Teismo posėdžiai nuolat nukeliami. Artėja šios bylos senaties terminas. Panašu, jog to laukiama", - sakė prezidentas.
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje už 1994 - 1995 metais įvykdytas automobilių vagystes tarp šešių kaltinamųjų yra ir H. Daktaras. Tai, kad prezidentas, norėdamas prieš rinkimus pakelti savo reitingą, tikriausiai gerai nepagalvojęs pagrasė ir teisėjams, H. Daktarui gali išeiti tik į naudą, nes jei bus nuteistas, jis vėl galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šiame teisme H. Daktaras prieš Lietuvą jau yra laimėjęs. Tada jo advokatai Vytautas Sviderskis ir Ričardas Girdziušas Strasbūro teismui pateikė devynias nuostatas, pagal kurias, jų manymu, buvo pažeistos kauniečio teisės. Teismas pripažino tik dvi iš jų - Aukščiausiasis Teismas H. Daktaro atžvilgiu buvo nešališkas, o prokuroras dar iki teismo pažeidė kauniečio nekaltumo prezumpciją pavadinęs jį nusikaltėliu. Beje, nusikaltėlių lyderiu bei mafijos vadeiva H. Daktarą tada išvadino ne kas kitas, o kitas dabartinis kandidatas į prezidentus, tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas. Tokios neatsakingos aukštų pareigūnų kalbos ir duoda pagrindą nukentėjusiesiems kreiptis į Strasbūrą. O kad lietuviai, anksčiau nuolat skųsdavęsi Maskvai, dabar rašo į Strasbūrą, faktas - per kelerius metus Europos Žmogaus Teisių Teisme iš Lietuvos gauti 1 143 pareiškimai. Už lietuvius šiek tiek dažniau skundžiasi tik lenkai, o šiek tiek mažiau - italai. Šių trijų šalių piliečiai - aktyviausi skundikai. Tačiau Strasbūro teismo darbuotojų požiūriu, šis skaičius anaiptol neliudija, kad šiose valstybėse dažniausiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Tokį aktyvumą lemia ir tautos istorinė bei emocinė patirtis.
Jau 10 bylų Lietuva pralaimėjo. Dėl suėmimo ir prevencinio sulaikymo neteisėtumo, sulaikymo trukmės ir neturėjimo galimybės skųstis teismui dėl suėmimo neteisėtumo pirmasis prieš Lietuvą laimėjo verslininkas iš Panevėžio Juozas Jėčius. Byla buvo baigta jau po pareiškėjo mirties, tad 60 000 litų žalos ir 40 000 litų bylinėjimosi išlaidų buvo išmokėti jo našlei. Už panašius pažeidimus - suėmimo neteisėtumas, neturėjimas galimybės skųstis, per ilga suėmimo trukmė ar bylos nagrinėjimas - prieš Lietuvą laimėjo ir A. Grauslys, A. Graužinis, A. Šleževičius, A. Stašaitis, A. Butkevičius. Lietuva pralaimėjo ir dėl susirašinėjimo cenzūros, dėl nuteisimo remiantis įslaptintų liudytojų parodymais, dėl žeminančio elgesio su kaliniais. Beje, į Strasbūro teismą dažniausiai kaliniai ir kreipiasi. Iš šiuo metu Lietuvos pralaimėtų bylų tik ekspremjeras A. Šleževičius skundą parašė būdamas laisvėje. Visi kiti kreipėsi kalėdami ir laimėjo. Lietuva per Strasbūrą savo tautiečiams jau yra pralošusi apie pusę milijono litų. Šiuo metu skundų rezultatai tokie: prieš Lietuvą iš daugybės skundų buvo pripažinta 16 priimtinų nagrinėti iš esmės bylų. Iš jų viena baigėsi taikiu susitarimu (S. Raišelio byla), 10 bylų Lietuva pralaimėjo ir vieną laimėjo. Sipavičius neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą ir kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Dar 4 bylos laukia eilės ir bus nagrinėjamos iš esmės.
Strasbūro teismas nagrinėja anaiptol ne visus Lietuvos piliečių skundus. Žmogaus Teisių Teismas nuspręs, ar Lietuvos policija pagrįstai atėmė vairuotojo pažymėjimą; ar užteko įrodymų nuteisiant nusikaltėlį; ar ne per ilgam jis pasodintas; ar ne per didelė paskirtoji bauda ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismą tedomina, ar nepažeista 1950 metais priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Lietuva ją pasirašė 1993 metai). Konvenciją galime laikyti žmogaus teisių konstitucija: joje skelbiama, jog kiekvienas pilietis turi teisę būti laisvas, į nuosavybę, nebūti kankinamas, o suimamas tik teisėjo leidimu, teisę į nekaltumo prezumpciją (nesvarbu, kuo įtariamas, žmogus laikomas esąs nekaltas tol, kol jo kaltės nepripažino teismas) ir t. t. Taip pat reikia atminti ir tai, kad prieš skundžiantis į Strasbūrą žmogus ar organizacija turi būti praėję visas galimas instancijas Lietuvoje - apylinkės, apygardos, Apeliacinį ir Aukščiausiąjį teismus. Paduodant peticiją nuo paskutinio teismo sprendimo turi būti praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Jei žmogus nori ne tik moralinio teisingumo atstatymo, bet ir piniginės kompensacijos, jis turi turėti dokumentus, įrodančius, kokie nuostoliai patirti.
