Trečiadienį (02.19) paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo naujausioje 2002-2003 metų informacinių technologijų (ITT) ataskaitoje Lietuva užima tik 46 vietą tarp 82 tyrimo metų stebėtų šalių pagal jų konkurencinį pasirengimą veikti informacinių ir ryšių technologijų rinkoje ir iš to pasipelnyti.
Šiuo požiūriu mūsų valstybė kur kas blogiau įvertinta nei Estija, taip pat atsilieka nuo kitų artimiausių kaimynių - Latvijos, Lenkijos, bet gerokai aplenkė Rusiją, Ukrainą.
Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame sąraše pagal specialų parengties indeksą pirmoji yra Suomija (jos galimybės įvertintos 5,92), pernai buvusi trečia, o po jos eina Jungtinės Valstijos (5,09), užleidusios pirmąją vietą, ir Singapūras (5,74), pakilęs iš prieš metus užimtos aštuntos pozicijos. Estija yra 24 vietoje (4,69), Latvija - 38-oji (3,87), Lenkija - 39-oji (3,85), Slovakija - 40-oji (3,85). Nuo jų atsilikusios Lietuvos indeksas sudaro 3,65. Po mūsų šalies toli atsidūrė Bulgarija - 68-oji vieta (3,03), Rusija - 69-oji (2,99), Ukraina - 70-oji (2,98), Rumunija - 72 (2,66).
Tyrimo autoriai vertino šalis vadovaudamiesi trijų grupių - aplinkos, pasirengimo ir naudojimo - 64 kriterijais. Kadangi ne visos valstybės galėjo pateikti patikimų duomenų, tyrimo metu stebėtos tik 82 šalys.
Pagal pirkėjų pasirengimą įsigyti ITT produktus ir paslaugas 51 vietoje esančios Lietuvos galimybės pagal septynių balų sistemą vertinamos 4,20, o Estijos - 5,12 (25 vieta), Latvijos - 4,42 (48 vieta). Čia geriausi Islandijos (6,22) ir JAV (6,11) rezultatai.
Pagal galimybes pasinaudoti viešu internetu (per telecentrus, bibliotekas, paštus ir kitaip) Lietuva yra 57 vietoje (3,25). Mus aplenkusios Estija užėmė 11 vietą (5,30), Latvija - 54 vietą (3,32).
Pagal galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu (pavyzdžiui, naudojant DSL ryšį ar kabelinius modemus) Estija yra 16 vietoje (indeksas 4,98), Latvija - 32-oji (4,25), Lietuva - tik 66-oji (3,22). Šioje srityje pirmaujančios Suomijos indeksas sudaro 6,35.
Pasaulio ekonomikos forumas palygino jo tyrimo apimtų šalių telefono pokalbių kainas pagal trijų minučių kainą, įvertinęs ją pagal santykį su BVP. Pagal tarpmiestinio ryšio kainas Lietuva yra 57 vietoje ir šiuo požiūriu lenkia Latviją (47 vieta) bei Estiją (38 vieta). Vietinių pokalbių kainų lentelėje Lietuva užima 43 vietą, Latvija yra 51-oji, Estija - 25-oji. Tarp trijų Baltijos šalių tarpmiestiniai pokalbiai brangiausi Latvijoje (67 vieta), pigiausi - Estijoje (49 vieta). Lietuva užėmė 52 vietą.
Pagal suaugusių gyventojų neraštingumą Lietuva užima aukštą 13 vietą (0,44 proc. neraštingų gyventojų, vyresnių kaip 15 metų), bet šiuo požiūriu irgi nusileidžia kaimynėms. Latvija yra 9 vietoje (neraštingumo lygis 0,2 proc.), o estai nurodyti tarp pirmųjų šešių šalių, kur visai nėra neraštingų žmonių. Šio sąrašo pabaigoje - Marokas (neraštingumo lygis - 51,13 proc.), Bangladešas (58,65 proc.).
Mes lenkiame kaimynes pagal mokyklą lankančių vaikų dalį. Lietuva užima 26 vietą (mokosi 85,38 proc. visų mokyklini amžiaus jaunuolių), Latvija - 30-oji (83,19 proc.), Estija - 36-oji (77,45 proc.).
Viena iš Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo bendraautorių Fiona Paua pripažino, kad ataskaitai kenkia pasenę duomenys: "Deja, tokie rodikliai, kaip mobiliojo ryšio skverbtis ir įkainiai, yra tokie dinamiški, kad juos sunku laiku užfiksuoti įprastiniu būdu".
Pasaulio ekonomikos forumas įsteigtas 1971 metais ir garsus Šveicarijos kalnų miestelyje Davose kasmet organizuojamais planetos verslo ir politikos elito susitikimais. Pernai Pasaulio ekonomikos forumas surengtas Niujorke, siekiant pademonstruoti solidarumą su šiuo per teroro aktus nukentėjusiu miestu.
ELTA
