Liberijoje kovų su sukilėliais frontas ketvirtadienį (06.26) artėja prie sostinės centro. Grėsmingai didėjant žuvusiųjų skaičius, pasigirdo raginimų, kad į konfliktą šioje išlaisvintų amerikiečių vergų įkurtoje šalyje turėtų įsikišti Jungtinės Valstijos.
Nuo numanomų skerdynių Monrovijos centre sukilėlius skiria tik vienas tiltas. Prieglobsčio nuo žudynių ieškojusius tūkstančius įbaugintų žmonių kitoje pusėje spaudžia Atlanto vandenynas.
Šalies prezidento Charleso Tayloro (Čarlzo Teiloro) ir Liberijos susitaikymo ir demokratijos jungtinių pajėgų (LSDJP) sukilėlių konfliktas vainikuoja trejus metus krūmynuose vykusį karą, tačiau tai tik dar vienas puslapis jau 14 metų trunkančiuose neramumuose.
Mažiau negu prieš savaitę susitarus dėl paliaubų, atsirado vilčių karą baigti derybose, tačiau dabar jos visiškai žlugo.
Paleidę į darbą raketsvaidžius ir minosvaidžius, sukilėliai per dvi dienas įveikė priemiesčius, kur per susirėmimus šio mėnesio pradžioje žuvo šimtai žmonių. Šalies gynybos ministras Danielis Chea (Danielis Čea) sakė, kad dabar kova vyksta Bušrod Ailende, iš kurio miesto centras pasiekiamas lengvaisiais ginklais.
Sviediniai sugriovė ir JAV pastatą, naudotą kaip sandėlį, ir esantį mažiau nei per kilometrą nuo JAV ambasados. Incidento metu žuvo trys liberiečiai.
JAV atstovybė paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė sukilėlių puolimą prieš Monroviją, ir paragino sukilėlius laikytis tarptautinių susitarimų. Pareiškime sakoma, kad per paskutinius artilerijos apšaudymus žuvo daugybė žmonių.
Tačiau kol kas nesimato ženklų, kad Vašingtonas ketintų pasiduoti spaudimui ir imtųsi vadovaujančio vaidmens siekiant sustabdyti įsisiautėjusią anarchiją šalyje, kurią XIX amžiuje išlaisvinti JAV vergai įkūrė kaip laisvės prieglobstį.
"Reuters"-BNS
