Sigitas STASAITIS
Audronė Visockienė (41 m.) iš tų žmonių, apie kuriuos sako, jog niekam tikę. Augo vienturtė, išlepo ir išpaiko. Mokytis tingėjo, įsidarbino pensionate - nepatiko, metė. Pasigimdė tris vaikus - neaugino, prarado į juos teises. Audros vaikus globojo ir ilgai augino jos motina Ona Barovienė (75 m.). Galop Audronė su drauge nutarė apiplėšti jos pažįstamą pagyvenusį vyrą, tad jam į maistą įbėrė migdomųjų. Planą sutrukdė to vyriškio sūnus - užsukęs pas tėvą jį išgelbėjo nuo mirties, o nedorėlėms parūpino policijos paslaugas. Atsėdėjusi 4 metus Audronė pavogė kažkokius batus ir antrą kartą tūpė porai metų.
Paklydėlės motina O. Barovienė nutarė gelbėti dukrą nuo blogų draugų įtakos bei didmiesčio pagundų. Savo butą Šiauliuose užleidusi suaugusiai savo anūkei - Audronės dukrai, globojančiai kitą mažametį Audros sūnų, O. Barovienė prieš trejetą metų Bitaičiuose prie Lygumų nusipirko apleistą vienkiemį. Atsikeldama į vienkiemį Ona atsivežė ir savo dukrą Audronę. Moterys ėmė gyventi ūkiškai. Pasak kaimynų, abi taip puikiai tvarkėsi, jog žmonės stebėjosi moteriškių darbštumu. Deja, Audros darbštumas baigėsi tą dieną, kai nuvykusi į Lygumus netyčia sutiko kolonijos draugę Laimutę Vidginienę. Pastaroji panašaus būdo į Audronę - kadaise turėjo gerus tėvus, puikų vyrą ir sotų gyvenimą, tačiau visa tai iškeitė į vagystes, girtuoklystę bei valkatavimą. Nežinia, kas užplaukė Audrai su Laima, tačiau kažkas ėmė traukti vieną prie kitos. Nekreipdamos į aplinkinių pašaipius žvilgsnius, abi oriai vaikščiodavo po miestelį meiliai susiglaudusios. Netrukus apie keistuoles sužinojo vietiniai žurnalistai.
- Taip, mes lesbietės, - laikraščiui "Auksinė varpa" išdidžiai pareiškė A. Visockienė. - Turėjau tris vyrus. Visi niekam tikę, prieš pabėgdami kiekvienas man dovanų paliko po vaiką. O su Laima labai patogu - galim bendrauti kiek norim ir kaip norim - jokių vaikų, jokių problemų!
Kartą viena kaimynė porelę užklupo labai netinkamu momentu.
- Įbėgau nepasibeldusi į kambarį ir pastėrau, - Bitaičiuose žmonėms yra pasakojusi viena moteriškė. - Žiūriu - Audra su Laima sėdi apsikabinusios ir bučiuojasi. Audros "trusikai" nusmaukti, Laima viena ranka jai laiko už papų, kita - už...
Tiek to, ne tai svarbiausia. Žymiai svarbiau tai, jog porelei greitai atsirado bendravimo problemų. Aktyvesnė ir stambesnė Laima pamėgo mušti savo meilužę. Į vienkiemį pas motiną Audronė pradėjo vis dažniau grįžti pagražinta mėlynėmis. Tačiau argi širdžiai įsakysi - išsilaižo, atsigauna, žiūrėk, ir vėl lekia laukais pas mylimąją, neužmiršusi po pažastim pasikišti iš motinos pasivogtą kokį paukštį. Kartais ir L. Vidginienė užsukdavo pernakvoti pas A. Visockienę į jos motinos vienkiemį.
- Laimai atėjus turėdavau eiti nakvoti ant kūtės, - "Akistatai" prisipažino senoji O. Barovienė. - O kaip ji geria, keikiasi, kokiais žodžiais mane puldavo, grasindavo užmušti. Mano Audra silpnavalė, tačiau jei nebūtų norėjusi, Laima jos nebūtų iš kelio išvedusi. Jos tikrai buvo kažkokios lesbietės, man baisu, aš tokių iškrypėlių nepažįstu.
Audra nelaikė motinos už žmogų, nors toji - stebėtino gerumo moteris. Ji negeria, nerūko, 40 metų dirbo statybose, daugiausia - mūrininke. Susigadino sveikatą, dabar nugara nebeatsitiesia. Nepaisydama negalios Ona vienkiemyje triūsė už tris, laikė ir laiko nemažai gyvulių. Atsidėkodama už užaugintus jos pačios vaikus, už pastogę, maistą ir motinišką pagalbą, A. Visockienė motinai atsilygindavo grasinimais, keiksmais bei apkumščiavimais. Prieš Naujuosius metus Audra su sėbrais pavogė ir pragėrė devynis motinos nupenėtus kalakutus!
Pastarosiomis dienomis Audra buvo prastos nuotaikos. Ji širdo ne tik dėl to, kad, kaip įprasta, susipyko su Laima, bet ir dėl to, kad ši išėjo pas kažkokį vyrą. Prieš porą dienų A. Visockienei aptemo protas. Ji ėmė reikalauti motinos pinigų, pažadėjo ją užmušti, namus sudeginti ir pati nusižudyti. Grasinimą įvykdė - uždegė kambario kertę. Užtrypusi liepsną O. Barovienė nubėgo šauktis pagalbos. Kol senutė pasiekė seniūną, antrą kartą užkurta ugnis jau laižė namo sienas. Degančio namo viduje užsirakinusi Audronė kriokė prie jos nesiartinti, nes užmušianti. Seniūnas G. Poliakas neišsigando, išlaužęs duris ištempė kvailiojančią moterį laukan. Po to policininkai padegėją suėmė.
O. Barovienė persikėlė gyventi į kamaraitę, nes nenori palikti savo gyvulėlių. Seniūnas bei geri žmonės sudegėlei truputį padėjo drabužiais ir patalyne. Darbščioji geroji senutė trokšta tik vieno - kad tik jos dukros policija nebepaleistų...
Autoriaus nuotr.
O. Barovienė dėl dukros paaukojo gyvenimą mieste ir sveikatą, o dukra Audronė atsilygino sudegindama namus.
(lesbe.jpg)
